Viena populiariausių pastarųjų metų tautiečių atostogų krypčių – Bulgarija. Šios šalies kurortus lietuviai renkasi ir dėl puikaus klimato, ir dėl mažų kainų. Tiesa, poilsis Bulgarijoje turi savų niuansų. Apie juos sutiko papasakoti turizmo sektoriuje su Lietuvos ir kitų šalių turistais dirbanti Jelena (tikrieji pašnekovės vardas ir pavardė redakcijai žinomi. – Red.).
„Kai kam nors papasakoju, kad dirbu Bulgarijoje, tai dažniausia reakcija būna nuostaba.
Bulgarai kiek darbštesni nei, tarkime, graikai, bet ir čia esama nuostatos, kad viską padaryti galima rytoj“, – pasakojo ji.
– Kaip apibūdintumėte pačius bulgarus?
– Tai žmonės, nelinkę nervintis, gana šalti, nelipšnūs. Draugų bulgarų susirasti gal lengviau jaunam žmogui, studentui, bet vyresnio amžiaus žmonės mėgsta bendrauti savo rate. Gal yra tam tikras nepatogumas dėl kalbos barjero, tad ir su užsieniečiais per greitai į draugystes nesileidžiama.
– O ar vietiniai kalba užsienio kalbomis?
– Esama labai neteisingos nuomonės, kad atvykus į Bulgariją visur ir visada galima susikalbėti rusiškai. Paklausus, kur yra stotelė ar ligoninė, gal kas nors ir pasakys, bet jei norėsite palaikyti ilgesnį pokalbį, netrukus suprasite, kad tai labai skirtingos kalbos – panašiai lyg mes bandyme susikalbėti su latviais. Vyresnioji karta dažniau moka rusų kalbą, o jaunesnioji – anglų, bet šios kalbos žodynas dažnai būna skurdokas.
– Ar tiesa, kad aptarnavimo kultūra Bulgarijoje vis dar nėra itin aukšta ir pamatyti padavėjo šypseną yra reta šventė?
– Tai didelė problema. Bulgarams vis dar trūksta suvokimo, kas yra klientas, ir supratimo, kad jei būsi malonus, tau už tai atsidėkos. Gal servisas ir Lietuvoje neblizga, bet skirtumas yra didelis. Retas atvejis, kad iš tiesų malonu būtų bendrauti su viešbučiuose ar maitinimo įstaigose dirbančiais žmonėmis, o jei tenka turėti reikalų su tokiomis institucijomis kaip ligoninės ar paštas, tai baisu net ko nors paklausti, kad neįpykdytum darbuotojo.
– Daugelį pirmą kartą atvykus į ilsėtis į Bulgariją stebina, pavyzdžiui, tai, kad viešbučio registratūroje internetas nemokamas, o norintiems naršyti savo kambaryje reikia susimokėti, nors daugelyje pasaulio šalių jau seniai keliautojai įprato prie nemokamo interneto visose erdvėse.
– Internetas – šalies niuansai. Prieš keletą metų Graikijoje internetas buvo mokamas visur, net ir registratūros zonose. Aukštesnės klasės viešbučiai internetą suteikia nemokamai, visi kiti ima papildomą mokestį. Tai gali būti susiję su tuo, kad Bulgarijoje yra gana trumpas turizmo sezonas – apie penkis mėnesius, tad iš jo stengiamasi užsidirbti likusiems metams.
– Lietuvoje neretai manoma, kad į Bulgariją ilsėtis vyksta senjorai ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės. Ar tai tiesa?
– Poilsį Bulgarijoje renkasi mažesnes pajamas gaunantys žmonės. Paprastai jie įsigyja vos kelių dienų kelionės paketą, kuris gali kainuoti labai pigiai. Vyresnio amžiaus žmonės čia vyksta dėl to, kad kitur jie negali keliauti dėl kalbos barjero.
Įdomu tai, kad žmonės perka pigius kelionės paketus ir paskui skundžiasi savo atostogų kokybe, bet brangiai už poilsį Bulgarijoje mokėti nenori. Čia yra labai gerų ir kokybiškų viešbučių, bet jie nėra pigūs, tad į juos lietuviai ir nevažiuoja.
Jei mūsų tautiečiai nuvyktų į gerą viešbutį, tai ir pati Bulgarija tokia bloga jiems neatrodytų. Žmonės dažnai vertina šalį pagal viešbutį, ypač jei niekur iš jų neišeina. Šalis mėgstama lyginti ir tada apie viską sprendžiama pagal viešbutį.
Turistai dažnai į akis sako, kad Bulgarijoje viskas blogai, o štai Turkijoje arba Egipte viskas puiku ir gražu. Tuomet gražiai klausiu, kodėl žmonės nevažiavo ten, jei jiems taip patiko. Dažnai girdimas atsakymas – ten per brangu.
– Net premjeras Saulius Skvernelis yra atvirai pasakęs, kad atostogauti lietuviškame pajūryje jam per brangu. Ar iš tiesų Bulgarijos kurortai pigesni už lietuviškus? Ar tiesa, kad maisto, gėrimų ir viešbučių kainos Bulgarijoje mažesnės apie 30–40 proc.?
– Taip. Net lyginant pirkinių krepšelio dydį už 10 eurų Lietuvoje ir Bulgarijoje skirtumas akivaizdus. Viešbučių kainų skirtumai taip pat dideli. Žmonės ir toliau važiuos į Bulgarija dėl kainų ir gero klimato.
– Neseniai Lietuvoje buvo išplatinta žinia, kad Bulgarijoje būta atvejų, kai turistus vietinės merginos nusivilioja į paplūdimius, kur laukia „gerai pasportavę“ jų draugai ir romantiški planai baigiasi materialiniais nuostoliais. Ar Bulgarija keliautojams saugi šalis?
– Per kelerius darbo čia metus susidūriau tik su pora vagysčių atvejų. Viena mano kolegė darbavosi Kanarų salose, tai nuolat kviesti policiją dėl apvogtų turistų buvo jos kasdienybė. Tai, kad Bulgarijoje vagiama ant kiekvieno kampo, – stereotipas. Jei ir įvyksta kokie nors incidentai, pavyzdžiui, muštynės, tai dažniausiai būna kaltas alkoholis. Būna, kad savo santykius aiškinasi tam tikrų tautų atstovai, pavyzdžiui, vokiečiai ir rusai vis ko nors nepasidalija. Lietuviai į tokias situacijas įsivelia retai.
Nesaugu dėl kitų niuansų. Būta tokios istorijos, kai vienam lietuviui emigrantui apsilankymas naktiniame klube kainavo du tūkstančius eurų.
Tokia suma nuskaičiuota už patekimą į klubą ir privatų šokį. Apgavystės esmė buvo ta, kad kodu patvirtindamas mokėjimą žmogus net nematė, kokia suma įrašyta. Jis neatkreipė dėmesio, kad nematė, po kokia suma įvedė kodą.
Lietuvis sumokėjo už savo ir draugo įėjimą į klubą, užsisakė privatų šokį, o paskui dar kelis kokteilius. Kitą rytą žmogus suprato, kad jo banko sąskaita tuščia, o pamatęs išklotinę sužinojo, kiek kainavo vakaro linksmybės. Turistas kreipėsi į policiją, bet ji didelių vilčių nesuteikė. Kadangi pats žmogus netrukus iš šalies išvyko, tai viskas taip ir baigėsi. Gali būti, kad yra tam tikri susitarimai, todėl šių įstaigų veikla teisėsaugos nedomina.
Dar vieni spąstai keliautojų laukia Varnos oro uoste. Oro uoste esančioje valiutos keitykloje teikiama paslauga, kai iš kliento kortelės galima išsigryninti pinigų. Už tokios operacijos atlikimą keitykla nuo kliento sąskaitos nuskaičiuoja 30 eurų.
– Kurorto gatvėse teko matyti įvairių erotinių paslaugų reklamų, ar tai reiškia, kad ir tokio pobūdžio turizmas klesti?
– Man sunku įsivaizduoti, kaip toli viskas nueina tokio pobūdžio vietose, bet gali būti, kad svečiai gausiai vartoja alkoholį, o paskui tuščiomis kišenėmis eina namo. Kurortuose teko matyti merginų, kurios vėlai vakare medžioja klientus. Šios srities darbuotojos dažniausiai būna jaunos romų tautybės mergaitės. Iš kurortų tokios merginos vaikomos, tuo rūpinasi visą parą budinti apsauga, bet šios paslaugos vis tiek populiarios.
– Akivaizdu, kad prekyba alkoholiu vykdoma gerokai laisviau nei Lietuvoje?
– Alkoholio reklamos daug, nusipirkti alkoholio galima bet kur ir jį vartoti taip pat galima visur. Kartą teko matyti, kaip į barą atėjo gal 12–13 metų vaikai ir jiems be jokių kliūčių pardavė alkoholio. Tiesa, nesakyčiau, kad vietiniai turi alkoholizmo problemų, nes esama kitokios gėrimo kultūros.
Bulgarai mėgsta ilgai vakaroti, bendrauti su šeima. Vakarienė prasideda nuo salotų, prie jų išgeriama taurelė rakijos, o vėliau valgomas pagrindinis patiekalas, prie kurio gurkšnojamas vynas.
– Nors visuose viešbučiuose yra ženklai, kad poilsiautojai neturėtų išsinešti maisto iš maitinimo erdvių, dažnas vis tiek stengiasi bent obuolį įsibrukti į kišenę. Ar viešbučiai skundžiasi tokiais turistais?
– Taip. Turistui reikia viską išgerti ir viską suvalgyti. Nesvarbu, kad jau nebelenda, tiesiog reikia, nes už tai sumokėta. Todėl, kai jau nebelenda, bandoma dar ir išsinešti. Žmonės, kurie būna užsisakę visą maitinimą, mažiau keliauja, be to, jie praranda galimybę nueiti pavalgyti vietinio maisto.
Iš viešbučių poilsiautojai pasisavina net tik rankšluosčius ar chalatus. Prieš metus nutiko visai nelinksma istorija, kurią man papasakojo rumunų policininkas. Rumunų pareigūnai sezono metu dirba kurortuose, nes čia ilsisi daug jų tautiečių.
Naktį buvo gautas iškvietimas į prabangų viešbutį, pranešta, kad ten apsigyvenę rumunai per balkoną bando nuleisti kėdę. Rumunai ilsėtis atvyksta automobiliais, tad ir išsivežti gali daug – taip iki ryto iš viešbučio galėjo iškeliauti visi baldai.
– Kokių pageidavimų ar skundų tenka sulaukti iš turistų?
– Yra buvę atvejų, kai naktį sulaukiu poilsiautojo skambučio, kuris, būdamas savo kambaryje, nori žinoti, kaip jam paskambinti į viešbučio registratūrą. Būna skundų, kad jūra nešvari, oras prastas... Kartais klausimų ir pageidavimų būna tokių absurdiškų, kad kyla klausimas, kaip žmogus tai gali sugalvoti.
