Pasak anuomečio policijos generalinio komisaro P.Liuberto, nepageidaujamųjų sąraše dar buvo likę apie 40 pavardžių.
Nors pareigūnai apie juos kalbėdami naudojo sąvoką „kitų tikėjimų žmonės“, dienraščio žiniomis, mintyje turėti musulmonai.
Generalinis komisaras tada kategoriškai paneigė informaciją, kad du musulmoniškos teroristinės organizacijos nariai lyg ir buvo pastebėti Vilniuje. Anot P.Liuberto, jei būtų tokių žinių, pirmiausia reiktų atšaukti popiežiaus vizitą.
Tuometis Vidaus reikalų ministras R.Vaitekūnas irgi nebuvo toks kategoriškas. Jis nepaneigė redakciją pasiekusių žinių (ar gandų?), bet atsisakė tai komentuoti, motyvuodamas, kad prieš keletą dienų turėjo nemalonų susitikimą su Turkijos ambasadoriumi dėl spaudoje pasirodžiusių pranešimų apie musulmonų keliamą pavojų popiežiui.
Ministras tik pridūrė, kad „dirbama, ir visi savo vietose“.
Išvadą, kad Vilniuje policija ieškojo Abdullos Mansudo Mohamedo ir Rihdos Kadimo Wahabo žiniasklaida padarė pagal tai, kad policijoje buvo išplatintos tų vyrų nuotraukos. Vienam iš jų – maždaug 28-30, kitam – 40-50 metų.
„Abu daro rimtų, savo vertę žinančių žmonių įspūdį, laikysena – ne azijietiško tipo komersantų, o Vakarų šalies inteligentų, kalbėjo arabiškai, o ne turkų kalba“, – taip 1993-iaisiais buvo rašoma policijos dokumente.