Prezidento rinkimų dėlionė aiškėja – ką planuoja kandidatai

Laukiantiems kitų metų pavasarį vyksiančių prezidento rinkimų, šis pirmadienis buvo tikrai dosnus. Apie savo dalyvavimą rinkimuose viešai paskelbė net du kandidatai – ekonomistas Gitanas Nausėda ir filosofas Arvydas Juozaitis.

Prezidento rinkimų dėlionė aiškėja – ką planuoja kandidatai.<br>Lrytas.lt koliažas
Prezidento rinkimų dėlionė aiškėja – ką planuoja kandidatai.<br>Lrytas.lt koliažas
Vis daugėja kandidatų, kurie nori užimti prezidentės Dalios Grybauskaitės postą. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vis daugėja kandidatų, kurie nori užimti prezidentės Dalios Grybauskaitės postą. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ekonomistė ir Mišrios Seimo narių grupės narė Aušra Maldeikienė apie dalyvavimą kitų metų prezidento rinkimuose pasakė šių metų birželį.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Ekonomistė ir Mišrios Seimo narių grupės narė Aušra Maldeikienė apie dalyvavimą kitų metų prezidento rinkimuose pasakė šių metų birželį.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Visgi, pirmosios rugsėjo dienomis, V.Ušackas stojo prie „Laisvės kario“ skulptūros Kaune ir pranešė – rinkimuose jis dalyvaus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Visgi, pirmosios rugsėjo dienomis, V.Ušackas stojo prie „Laisvės kario“ skulptūros Kaune ir pranešė – rinkimuose jis dalyvaus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Europos parlamento narys, liberalas Petras Auštrevičius, jau prieš 15 metų bandė savo laimę prezidento rinkimuose.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Europos parlamento narys, liberalas Petras Auštrevičius, jau prieš 15 metų bandė savo laimę prezidento rinkimuose.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Lietuvos centro partijos Naglis Puteikis buvo pirmasis apie savo sprendimą pasakęs kandidatas. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Lietuvos centro partijos Naglis Puteikis buvo pirmasis apie savo sprendimą pasakęs kandidatas. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Valentinas Mazuronis savo rinkiminėje kampanijoje išvardijo, kas jį užkniso. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Valentinas Mazuronis savo rinkiminėje kampanijoje išvardijo, kas jį užkniso. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
 G.Nausėda pasakyti apie savo apsisprendimą atėjo su savo žmona Diana. <br> T.Bauro nuotr. 
 G.Nausėda pasakyti apie savo apsisprendimą atėjo su savo žmona Diana. <br> T.Bauro nuotr. 
 Filosofas Arvydas Juozaitis savo kalboje pasakė griežtą "ne" globaliai Lietuvai. <br> J.Vaiškūno nuotr. 
 Filosofas Arvydas Juozaitis savo kalboje pasakė griežtą "ne" globaliai Lietuvai. <br> J.Vaiškūno nuotr. 
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Sep 18, 2018, 3:08 PM, atnaujinta Sep 18, 2018, 5:03 PM

Jie papildė kol kas dar ne itin gausias kandidatų gretas – su šiais kandidatais šiuo metu yra žinomi septyni.

Naujienų portalas lrytas.lt nusprendė priminti visus šiuo metu pasiskelbusius kandidatus.

N. Puteikis: „Visi sluoksniai reikalingi“

Pirmasis apie savo kandidatavimą prabilo parlamentaras Naglis Puteikis. Apie savo sprendimą jis prabilo dar 2017 metų vasarį, tada Lietuvos centro partija jį iškėlė kaip partijos kandidatą rinkimuose.

„Ketinu būti Prezidentu, kurio pagrindinis tikslas ir užduotis – mažinti socialinę atskirtį ir vis didėjančią turtinę nelygybę, kad valstybė kiekvienam sunkiai besiverčiančiam Lietuvos žmogui suteiktų minimalias pragyvenimui reikalingas pajamas, bent po 400 eurų kiekvienam šeimos nariui.

Būdamas Prezidentu blokuočiau įstatymus, kuriais mažiausios, išgyvenimui nepakankamos pensijos senjorams didinamos vos keliais eurais, o didelės privilegijuoto elito pensijos – dešimtis kartų daugiau. Juk būtent dėl to ir vyksta didžiausia Lietuvos katastrofa – masinė tautos emigracija.

Kova su valdžios korupcija ir valstybinių lėšų grobstytojais taptų nacionalinio saugumo reikalu. Eiliniai žmonės turi būti apginti nuo kostiumuotų vagių, kurie plauna pinigus iš visų mūsų šalies biudžeto “, – „Vakarų ekspresui“ tą kartą sakė N. Puteikis.

Paklaustas, kodėl jis kandidatuoja, „Lietuvos ryto“ televizijai N.Puteikis atsakė filosofiškai.

„–Politiniame miške, kaip ir paprastame miške, yra samanų, žolės, krūmų ir medžių. Būna dar sekvojų miškai. Sekvoja tegul būna S.Skvernelis su G.Nausėda. Kam reikalingi tokie politikai kaip aš ar A.Maldeikienė? Reikalingi. Miške visi sluoksniai reikalingi“, – šią liepą kalbėjo politikas.

Šis politikas šiuo metu yra Seimo narys, dirbantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijoje.

V.Mazuronis: „Užkniso“

Su šūkiu „Užkniso“ save, kaip kandidatą, rinkėjams pristatė Europos parlamento narys Valentinas Mazuronis. Jis tai padarė šių metų balandžio mėnesį. Savo Prezidento rinkimų programą jis pavadino „Trys žingsniai, pakeisiantys Lietuvą“, kurie orientuojasi į laisvą, teisingą ir klestinčią Lietuvą.

„Atkurtoje Lietuvos valstybė pasiekė tikrai daug. Bet nematyti to, kas šiandien vyksta Lietuvoje, negalima. Ir kitu žodžiu, nei „užkniso“ aš negaliu apibūdinti“, – savo rinkiminio šūkio pasirinkimą motyvavo politikas.

„Mes privalome grįžti prie Lietuvos valstybės sampratos. Mes esame tautinė valstybė pagal Konstituciją. Tačiau ar iš tiesų gyvenime yra būtent taip? Stiprinant tautinę valstybę, mes turime nustoti svaigti apie globalias Lietuvas. Mūsų valstybė yra ir gali būti tik ten, kur yra Lietuvos žemė“, – kalbėjo V.Mazuronis.

Tautinės valstybės pagrindas – istorija, kalba, kultūra ir švietimas, sakė politikas. „Šie stulpai yra gerokai išklibę“, – vertino V.Mazuronis.

P. Auštrevičius: „Tai nėra pasivaikščiojimas parke“

Europos parlamento narys, liberalas Petras Auštrevičius, jau prieš 15 metų bandė savo laimę prezidento rinkimuose. Visgi, tą kartą jis užėmė trečia vietą. Po to, kai šių metų balandį Lietuvos liberalų partiją jį išrinko partijos kandidatu rinkimuose, „LRT televizijai“ kandidatas kalbėjo apie savo stiprybes.

„Aš atstovauju klasikinei politinei partijai – Liberalų sąjūdžiui, kuris galbūt neišgyvena geriausių laikų, tačiau mes turime labai tvirtą ideologiją. Remdamasis savo ideologinėmis nuostatomis, remdamasis savo politine patirtimi, kurią per kelis dešimtmečius įgijau dirbdamas įvairiuose postuose, institucijose, manau, kad esu stiprus kandidatas, galintis pasiūlyti, galintis kalbėti su žmonėmis jiems suprantama kalba ir galintis spręsti realias problemas“, – tada kalbėjo politikas.

„Matyt, visi žmonės turėtų suprasti, kad kandidatavimas į tokią poziciją reiškia ir įsipareigojimą, ir pasiryžimą. Tai nėra pasivaikščiojimas parke. Tai yra milžiniškas darbas, pasakymas sau ir žmonėms, kad siekdamas tikslo tikrai atiduosi viską. Pasakysiu atvirai – tai buvo ir artimiausios aplinkos, ir mano partiečių, ir su politika mažai susijusių žmonių pastovus priminimas, kad reikia eiti, bandyti, kovoti, ir to pasitikėjimo, kurį jauti iš žmonių, negali išduoti – tai pats svarbiausias dalykas, kurį politikas turėtų vertinti“, – tada kalbėjo politikas.

A.Maldeikienė: „Po tamsos ateina Aušra“

Ekonomistė ir Mišrios Seimo narių grupės narė Aušra Maldeikienė apie dalyvavimą kitų metų prezidento rinkimuose pasakė šių metų birželį. Savo rinkiminės programos pristatyme, kurią sudarė 95 tezės, politikė naudojo šūkį „po tamsos ateina Aušra“.

„Siautėjant technokratams, laikas į Lietuvos politiką grąžinti politiką ir pradėti kalbėti apie realias realių žmonių problemas ir gyvenimus, kuriuos suėda nepabaigiami darbai ir pajamų bei galimybių nelygybė. Nesu pesimistė ir nemanau, kad Lietuva miršta ir žlunga, bet nesu ir apimta perdėto optimizmo dėl kasdien gražėjančios ir turtėjančios Lietuvos, nes gėriu kol kas tikrai dalinamės labai neteisingai“, – programos pristatymo apraše rašė parlamentarė.

„Šiandien matome, kad viltys ir siekiai buvo pateisinti tik iš dalies. Lietuva yra savarankiška ir pilnavertė tarptautinės bendruomenės narė. Tikrai turime labai daug kuo didžiuotis. Tačiau šie pasiekimai neturėtų migla užtraukti skaudulių, kurie išryškėjo per tris Nepriklausomybės dešimtmečius“, – sakė Seimo narė.

Ji teigė, kad viena iš opių šalies problemų – emigracija. Ji taip pat priminė ir milžinišką savižudybių skirtį. Politikė prisiminė ir socialinę, finansinę atskirtį. „Kas nutiko, kad Lietuvos svajonė liko neįgyvendinta?“ – klausė politikė.

V.Ušackas – „žmonių ambasadorius“

Buvęs ambasadorius Vygaudas Ušackas žaidė „mažas“ slėpynes su žiniasklaida ir visuomene dėl savo apsisprendimo dalyvauti rinkimuose.

Visgi, pirmosios rugsėjo dienomis, V.Ušackas stojo prie „Laisvės kario“ skulptūros Kaune ir pranešė – rinkimuose jis dalyvaus.

„Kada susiskaldžiusią Lietuvą bandyta sutelkti, kai žmones apnikęs abejingumas. Mes nebeturime krypties, strategijos, kuo norime būti, ką turime daryti, kaip sugrąžinti žmones Lietuvai. (…) Mes stovime vietoje, tiesiog pralaimime“, – dabartinę situaciją vertino tada V.Ušackas.

„Svarbiausia – Lietuvos žmonių saugumas ir gerovė. Niekas kitas, mes patys ginsime savo šeimą ir valstybę. Gyvendami ant hibridinio karo fronto linijos, niekas nebegali būti tikras, kas nutiks rytoj. Todėl turime labiau stiprinti gynybą, investuoti į gynybinius pajėgimus ir Lietuvos kariuomenę. Bet svarbiausia yra investuoti į lietuvybę. Jos pagrindu ugdyti mylinčią laisvę jaunąją kartą, puoselėti tradicijas ir kultūrą“, – pažadus vardijo V.Ušackas. Jis taip pat ragino užbaigti ginčus dėl dvigubos pilietybės.

„Mes visi kartu galima sukurti proveržį, jei turėsime viltį, tikėjimą ir dirbsime kartu“, – Kaune kalbėjo politikas.

„Esu pasiruošęs prisiimti asmeninę atsakomybę už mūsų valstybės ateitį. Žinau, ką daryti, turiu laiminčios Lietuvos viziją“, – susirinkusiems pasakojo jis.

Jis teigė, kad jo dėmesio centre – Lietuvos žmogus ir jo interesai. Jis žadėjo, kad jo darbinė patirtis po 10 metų, leis sugrąžinti 3 milijonų klestinčią Lietuvą.

G.Nausėda: „Nebegalime remti skaldytojų“

Buvęs SEB banko patarėjas Gitanas Nausėda, paskelbęs, kad bene po 20 metų darbo šiame banke, nusprendė pasitraukti, ne vienam tapo aiškia žinia – ekonomistas jau apsisprendė dalyvauti rinkimuose.

Visuomenės apklausose šis kandidatas jau ilgą laiką lyderiauja kaip realiausias kandidatas į prezidento postą.

„Gerovės valstybė yra tas švyturys, į kurį privalo plaukti pavargęs ir kryptį praradęs Lietuvos laivas. Gerovė – tai ne tik orios visų šalies piliečių pajamos. Gerovė – tai teisė gauti kokybiškas sveikatos apsaugos ir švietimo paslaugas. Gerovė – tai asmens orumas ir pasitikėjimas vienas kitu ir sava valstybe“, – sakė jis.

„Išauš ta diena, kai karys turi nulipti nuo žirgo ir imti kurti gerovės valstybę“, – kalbėjo ekonomistas.

„Šiandien Lietuva pagal gerovės indeksą yra 42 vietoje, o kaimynai latviai – 37, estai – 27, kodėl? Juk startavome iš beveik vienodų pozicijų“, – klausimą kėlė ekonomistas G.Nausėda.

„Šiandien Lietuvą tartum vėžys ėda tarpusavio karai ir intrigos, tai sekina visuomenės kuriamą energiją. Mes nebegalime sau leisti prabangos remti lyderių-skaldytojų“, – apie dabartinę politinę situaciją kalbėjo G.Nausėda.

Jis pabrėžė, kad nors rinkimuose dalyvaus kaip nepriklausomas kandidatas, dar priims sprendimą, ar siekti ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos paramos. Ją jis galėtų gauti, jei laimėtų vidinius partijos rinkimus dėl kandidato prezidento rinkimuose.

A.Juozaitis: „Griežtas „ne“ globaliai Lietuvai“

Apie kandidatavimą prezidento rinkimuose paskelbęs filosofas, vienas Sąjūdžio iniciatorių Arvydas Juozaitis svarbiausiais prioritetais įvardija kalbą, šeimą, tautinį švietimą ir teisingumą.

„Iš visos širdies geidžiu, kad šiandien čia pradėtas kelias atneštų tėvynei daugiau gėrio. Pasakau visiems tiesiai, bendražygių remiamas kandidatuosiu ir dalyvausiu Lietuvos prezidento rinkimuose“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Biržų pilyje paskelbė A. Juozaitis.

„Laisvė yra labai trapi ir ji priklauso nuo bendro gėrio, atsisakę bendro gėrio mes prarandame laisvę“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie valstybę, 62 metų A. Juozaitis teigė, kad ši turi keturis esminius atramos taškus: kalbą, šeimą, švietimą bei teisingumą.

„Pirmasis bokštas yra kalba, be jos mes nesusikalbėtume, antrasis yra šeima, trečiasis – nacionalinis tautinis švietimas, ir ketvirtasis bokštas – teisingumas. Visi šie bokštai dabar yra gerokai paardyti ir bokštų sargyboje yra tik vienas kitas žmogus“, – kalbėjo A. Juozaitis.

„Lietuvių kalba ir lietuviškoji kultūra viešajame gyvenime vis labiau tampa pamestinuke. Bet koks bandymas apginti lietuvių kalbą, jos rašybą, kurią įvedė dar Vincas Kudirka, yra išjuokiamas, šį bokštą reikia nedelsiamai sutvirtinti“, – sakė išsikelti siekiantis A. Juozaitis.

Jis pasisakė prieš globalizaciją, daugybinę pilietybę, vietoje to siūlydamas lietuvio paso idėją – toks dokumentas nurodytų prigimtinį ryšį su Lietuva ir leistų atkurti pilietybę grįžus į tėvynę. „Visų pirma ištarčiau griežtą „ne“ globaliai Lietuvai, griežtas „ne“ daugybinei pilietybei.

Valdantysis elitas yra įvedęs dvigubos pilietybės sąvoką, kas klaidina, nes kalbama apie daugybinę pilietybę. Tai sukurtų dviejų rūšių piliečius, segreguotų Lietuvą. Dvejopa pilietybė skatintų, o ne slopintų emigraciją ir galiausiai ji ištrintų paties piliečio sąvoką“, – kalbėjo pretendentas.

Vis dar lieka paslapčių

Kalbos apie tai, kad prezidento rinkimuose gali dalyvauti ir dabartinis premjeras Saulius Skvernelis, prasidėjo seniai. Tačiau pats ministras pirmininkas apie savo sprendimą kalba miglotai. O konkrečiai prabilti žada tik kitų metų pradžioje. Jis galėtų tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos keliamu kandidatu.

Kol kas nekonkreti situacija išlieka ir su Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstove, buvusia finansų ministre Ingrida Šimonyte. Jai paramą išsako daugiausiai konservatorių partijos skyrių. Tačiau politikė sako, kad galutinio sprendimo dėl dalyvavimo rinkimuose dar nėra priėmusi.

Kol kas savo kandidato, kurį, kaip žadama, tikrai paskelbs, nepaskelbė ir Lietuvos socialdemokratų partija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.