Pirmieji maldininkai pasirodė dar prieš vidurnaktį, o tikroji apgultis prasidėjo paryčiui, apie 4 valandą. Atvykus prie patikros vartų 6 valandą, eilėje reikėjo laukti apie valandą.
Kai kurie eilėje stovintys maldininkai jau dalijosi išvakarėse vykusio susitikimo su popiežiumi Pranciškumi įspūdžiais Vilniuje.
Žvarbų rytą žmonės nešėsi apklotus, o kai kas - ir sulankstomas kėdutes. Jų buvo galima nuspikrti ir senamiesčio prieigose veikiančiose parduotuvėse.
Jonavos gatvėje išsirikiavo ilga autobusų eilė, žmones nemokamai vežioja ir miesto transportas. Automobilių spūstys nesusidarė – juos galima palikti maždaug per pusę kilometro nuo Kauno senamiesčio.
Visi atvykusieji turėjo praeiti patikrą panašią į tą, kuri atliekama prieš skrydį oro uoste. Arčiau didžiosios scenos keliose vietose susidarė žmonių spūstys, girdėjosi šauksmai.
Minioje girdėti rusų, lenkų, anglų kalbos, plaikstosi Vatikano, Lenkijos, Rusijos, Lietuvos vėliavos.
Šv. Mišiose dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, prezidentas Valdas Adamkus, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis, Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Papamobiliu važiuojantis popiežius Pranciškus Santakos parke pasirodė apie 9 valandą 30 minučių. Jis beveik pusvalandį važinėjo sveikindamas tikinčiuosius.
Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebruoja vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir daugiau kaip 800 kunigų iš tokių šalių kaip Lenkija, Baltarusija, Latvija, Rusija, Vokietija, Islandija.
Per šv. Mišias giedamos ir tikintiesiems gerai žinomos, ir specialiai šioms Mišioms sukurtos giesmės. Jas atliko jungtinis 260 giesmininkų iš visos Lietuvos choras. Grojo Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ažuolynas“, o Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“ lietuvių liaudies instrumentais palydėjo tautinį atspalvį turinčias giesmes.
Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino Lietuvos tikinčiuosius rūpintis socialiai pažeidžiamomis žmonių grupėmis ir tautinėmis mažumomis, nesivaikant garbės troškimo.
Ragino nesikratyti atsakomybės
Kreipdamasis į daugiau kaip 100 tūkst. žmonių minią Kauno Santakos parke, popiežius Pranciškus ragino neatsiriboti nuo visuomenės, manant, kad tai kitų atsakomybė.
„Kas iš mūsų bus tie patys mažiausieji, patys vargingiausieji, kuriuos privalome priimti šimtosiose mūsų nepriklausomybės metinėse?“ – kalbėjo popiežius.
„Galbūt tai mūsų miesto etninės mažumos arba bedarbiai, kurie priversti emigruoti. Galbūt tai vieniši senoliai, o gal jaunuoliai, nerandantys gyvenimo prasmės, nes yra netekę savo šaknų“, – sakė Šventasis Tėvas.
Popiežius Santakos parke taip kalbėjo apie kančią, kurią patiria kiekvienas tikintis.
„Brangūs broliai ir seserys, Šventasis Morkus dalį savo Evangelijos mokymo skiria apaštalams. Jėzus tarsi sustoja pusiaukelėje į Jeruzalę norėdamas, kad jam priklausantieji atnaujintų savąjį pasirinkimą, pilnai suprasdami, kad ši mokinystė apima ir išbandymų, ir skausmo momentus, – susirinkusiems santakos parke kalbėjo Šventasis Tėvas. – Evangelistas pasakoja tą Jėzaus gyvenimo periodą, primindamas, kad tris kartus Jėzus pranašavo apie savo kančią. Jie gi tuos tris kartus išsakė savo sutrikimą ir pasipriešinimą, bet Viešpats visus šiuos tris kartus norėjo juos mokyti.“
Kaip teigė pontifikas, krikščionio gyvenimo kelias visuomet veda per kryžių, kuris tuo metu atrodo, kad niekada nesibaigs.
„Praėjusios kartos yra išgyvenusios okupacijos įkarštį, kančią tų, kurie buvo tremiami, netikrumą dėl tų, kurie negrįžo, įskundimų ir išdavystės gėdą. Išminties knyga mums kalba apie teisiojo persekiojimą, apie tą, kuris patiria užgaules ir kančias vien tik todėl, kad yra geras.
Kiek daug iš jūsų matėte svyruojantį tikėjimą dėl to, kad Dievas neatėjo apginti jūsų: kad nepaisant ištikimybės Jam, Jis neįsikišo į jūsų istoriją. Kaunas žino, ką tai reiškia: visa Lietuva tai gali paliudyti, kai nukrečia šiurpas vien tik ištarus žodį Sibiras, arba getai Vilniuje, Kaune ir kitur. Visi vienbalsiai su apaštalu Jokūbu gali sakyti, jo laiško, kurį ką tik girdėjome, žodžiais: kankina, žudo, pavydi, kovoja ir kelia karus.“
Jis paragino tikinčiuosius nepasiduoti perdėtam garbės troškimui.
„Broliai ir seserys, valdžios ir garbės troškimas yra labai paplitęs gyvenimo stilius tų, kurie nepajėgia išgyti iš savo praeities žaizdų, ir galbūt todėl šiandien nenori įsipareigoti darbui. Todėl ir diskutuoja apie tai, kaip kas labiau sužibėjo, kieno praeitis buvo tyresnė, kas turi daugiau teisių nei kiti gauti privilegijas“, – sakė popiežius.
„Šitaip paneigiame mūsų istoriją, kuri yra garbinga kančiomis, viltimi, kasdiene kova, tarnystei sunaudotu gyvenimu, nuolatiniu sunkiu darbu“, – kalbėjo Bažnycios vadovas.
Sekmadienio popietę popiežius nacių ir sovietų aukas pagerbs apsilankydamas buvusiame Vilniaus gete ir buvusiame KGB kalėjime, kur dabar yra įkurtas muziejus.
Šv. Mišių metu Kauno Santakoje susirinkusiems žmonėms Šventasis Tėvas sakė homiliją: „Krikščionio gyvenimo kelias visuomet veda per kryžių, kuris tuo metu atrodo, kad niekuomet nesibaigs. Praėjusios kartos yra išgyvenusios okupacijos įkarštį, kančią tų, kurie buvo tremiami, netikrumą tų, kurie negrįžo, įskundimų ir išdavystės gėdą. <...> Kiek daug iš jūsų matėte svyruojantį tikėjimą dėl to, kad Dievas neatėjo apginti jūsų,<...> neįsikišo į jūsų istoriją“.
Šventasis Tėvas priminė, kad pakeliui į Jeruzalę Jėzus ne kartą apaštalams sakė, kad „mokinystė apima ir išbandymų, ir skausmo momentus“. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šiandien „valdžios ir garbės troškimas yra labai paplitęs gyvenimo stilius tų, kurie nepajėgia išgyti iš savo praeities žaizdų ir galbūt todėl šiandien nenori įsipareigoti darbui“.
Popiežius Pranciškus paragino prašyti Jėzaus, kad „sutaikytų mus su mūsų praeitimi ir lydėtų mus dabartyje“. Taip pat kvietė būti „išeinančia“ Bažnyčia ir nebijoti „išeiti ir eikvoti save net tada, kai atrodo, kad tampame nematomi, prarasti save dėl pačių mažiausių, užmirštųjų, dėl tų, kurie gyvena egzistencijos pakraščiuose.“
„Kartais reiks elgtis, kaip sūnaus palaidūno tėvui, kuris prie durų laukia grįžtančio, kad galėtų jas atverti, kai tik sūnus prisiartins arba kaip mokiniai, kuriems reikia išmokti tai, kad kai priimi mažutėlį, priimi patį Jėzų, – mokė Šventasis Tėvas. – Tad būtent dėl to esame čia, nekantraujame priimti Jėzų Jo žodyje, Eucharistijoje, mažuosiuose.
Priimti, kad Jis sutaikytų mus su mūsų praeitimi ir lydėtų mus dabartyje, kuri savo iššūkiais ir savo ženklais mus nuolat įkvepia. Kad sektume kaip mokiniai, nes visa kas žmogiška nėra svetima Kristaus mokinių širdžiai, ir tokiu būdu jaučiame, kaip tampa mūsų savastimi džiaugsmas ir viltis, liūdesys ir sielvartas, patiriami dabarties meto žmonių, ypač neturtingųjų ir visų prispaustųjų.
Štai kodėl mes kaip bendruomenė tikrai ir giluminiai esame solidarūs su žmonija – su šio miesto ir visos Lietuvos žmonėmis – ir su jos istorija, norime dovanoti gyvenimą tarnystėje ir džiaugsme, ir tokiu būdu skelbti visiems, kad Jėzus Kristus yra vienintelė mūsų viltis.“
„Gražaus sekmadienio, skanių pietų“, - artėjant vidurdieniui su tikinčiaisiais lietuvių kalba atsisveikino popiežius Pranciškus.
Paskutinė vizito stotelė – katedra
15 valandą popiežius Pranciškaus laukiama Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje, kurioje jis susitiks su kunigais, pašvestaisiais ir pašvestosiomis, diakonais bei seminaristais. Šis Katalikų Bažnyčios vadovo apsilankymas yra skirtas visose trijose Baltijos šalyse gyvenantiems pašauktiesiems.
Susitikimo centras – Žodžio liturgija su popiežiumi, nes pats svarbiausias susitikimo momentas bus Šventojo Tėvo žodis susirinkusiesiems.
Belaukiant popiežiaus, bus meldžiamasi giedant giesmes. Viena ju –Apreiškimo Švenčiausiajai Dievo Gimdytojai Akatistas. Tai yra vienas gražiausių Bažnycios kūrinių Dievo Motinos garbei. Jį giedant apmąstoma visa Išganymo istorija.
Susitikime su popiežiumi giedos pašvestųjų ir kunigų choras, kurio dalyviai atvykę iš ivairių Lietuvos kraštų: Druskininkų, Telšių, Kretingos, Panevėžio, Vilniaus. Choras unikalus tuo, kad skirtingu kongregacijų ir vienuolijų broliai bei seserys gieda kartu su kunigais ir taip liudija pašaukimo bendrystę ir tarpusavio vienybę.
Atvykęs Šventasis Tėvas melsis Švč. Sakramento koplyčioje, o vėliau, perėjęs į centrinę navą, kreipsis į susitikimo dalyvius.
Susitikimo pabaigoje popiežius suteiks palaiminimą ir, giedant chorui, išeis iš katedros.
Rinkosi pasitikti popiežių dar neprašvitus
Jau nuo 5 valandos ryto Santakos parke susirinkę žmonės meldėsi ir giedojo priešais Trakų Dievo Motinos paveikslą, stovintį ant scenos, skirtos popiežiui ir jo palydai.
Ekrane buvo rodomas filmas apie Popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymą Lietuvoje prieš 25-erius metus. Šeimos ir pavieniai asmenys dalijosi savo tikėjimo patirtimi, kalbėjo apie tai, kaip išgyvena viltį kasdienybėje.
Pagerbtos popiežiaus Pranciškaus pernai palaimintuoju paskelbto Teofiliaus Matulionio relikvijos. Jos įneštos į pagrindinę sceną, kur bus aukojamos šv. Mišios. Trakų Dievo Motinos paveikslas ir relikvijos bus pagrindiniai šv. Mišių altorių puošiantys akcentai.
Po palaimintojo Teofiliaus Matulionio pagerbimo ir kelių liudijimų susirinkusieji meldėsi rožinį, repetavo per šv. Mišias skambėsiančias giesmes, klausėsi Telšių vyskupo Kęstučio Kėvalo katechezės.
Popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje kulminacija bus 10 valandą Kauno Santakos parke aukojamos šv. Mišios. Jose turėtų dalyvauti žmonės ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos, Rusijos bei kitų šalių.
Iškart po šv. Mišių Popiežius kalbės „Viešpaties angelo“ maldą. Tradiciškai šią maldą Vatikano naujienų tarnyba transliuoja iš Vatikano. Šį kartą visam pasauliui ji bus transliuojama iš Kauno.
Popiežiaus Pranciškaus pietūs drauge su Lietuvos vyskupais suplanuoti Kauno arkivyskupijos kurijoje. Iškart po pietų Šventasis Tėvas Kauno arkikatedroje bazilikoje susitiks su dvasininkais, pašvęstaisiais ir seminaristais, atvykusiais iš visų trijų Baltijos šalių.
Rugsėjo 23-oji Lietuvoje minima kaip Lietuvos žydų genocido (Holokausto) diena, nes tą dieną 1943 m. buvo sunaikintas Vilniaus getas. Grįždamas į Vilnių popiežiaus Pranciškus trumpai pasimels istorinėje Vilniaus geto teritorijoje.
Pavakare popiežius Pranciškus lankysis Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, kur jo lauks nuo trėmimų nukentėję Lietuvos žmonės, politinių kalinių ir tremtinių organizacijų atstovai.
Prisimindamas jų kančią Šventasis Tėvas melsis prie paminklo okupacijų aukoms atminti.
