Nuolatos skubančių, leistiną greitį viršijančių, vienas per kitą į priekį lendančių vairuotojų mieste Vilniuje toks vaizdelis kol kas sunkiai įsivaizduojamas, tačiau Estijos sostinėje Taline tai yra realybė, kurią savo akimis matė ir lrytas.lt žurnalistas.
Tiesa, Taline irgi ne visose gatvėse įdiegti žalieji transporto koridoriai. Tačiau tų gatvių, kuriose jie veikia, pradžioje kabo didelės informacinės lentelės, vairuotojams pranešančios, ko reikia, norint važiuoti nesustojant prie šviesoforo.
Reikalavimai visai nedideli – viso labo važiuoti leistinu maždaug 48 km/val. greičiu. Ir tai veikia – visas srautas ilga gatve juda neviršydamas 50 km/val. Vairuotojai žino, kad niekur nenuskubės – paspaudęs greičio pedalą nekantrus vairuotojas bus priverstas sustoti prie artimiausio šviesoforo.
Žaliosios bangos pritaikomos net dviračiams
Laisvojoje interneto enciklopedijoje wikipedia.org rašoma, jog vadinamoji žalia banga yra tada, kai iš eilės esantys šviesoforai (įprastai trys ar daugiau) yra suderinti nepertraukiam eismo srautui per keletą sankryžų viena kryptimi.
Bet kokia transporto priemonė, važiuojanti kartu su žalia banga (apytiksliai greičiu, kurį nusprendė eismo inžinieriai) pamatys užsidegančias žalias šviesas ir nereikės sustoti ties kiekviena sankryža. Toks eismo organizavimo sprendimas užtikrina didesnę eismo apkrovą, sumažina triukšmą ir energijos sunaudojimą (nes reikia mažiau įsibėgėti ir stabdyti).
Žaliosios bangos miestuose kartais įrengiamos ne tik automobiliams, bet ir dviračių takams. Dviračiams pritaikytos žaliosios bangos yra tokiuose miestuose kaip Kopenhaga, Amsterdamas ar San Franciskas.
O kokia situacija Vilniuje? Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Eismo valdymo skyriaus vadovas Robertas Markovskis lrytas.lt teigė, kad sostinėje yra ne vienas žaliasis transporto koridorius. Šių koridorių veikimas visame Vilniaus mieste yra paremtas tam tikrais eismo valdymo sprendiniais.
„Pirma, žaliųjų bangų veikimo kryptys (į miesto centrą arba iš centro) yra nustatomos remiantis intensyvesniais eismo srautais visame transporto koridoriuje, o ne atskirose sankryžose. Antra, didelę įtaką turi paros laikas, nes rytinio piko metu didžioji dalis srautų juda iš miegamųjų rajonų į centrinę miesto dalį, o dienos ir vakarinio piko metu didesni eismo srautai fiksuojami iš centro pusės. Nakties metu žaliosios bangos dažniausiai būna koordinuojamos taipogi iš centro.
Trečia, nuo paros laiko bei eismo intensyvumo taip pat priklauso ir ciklų trukmės – piko metu ciklų trukmės ilgesnės ir priklausomai nuo žaliojo koridoriaus siekia 120 s arba 140 s, dienos metu ir savaitgaliais dažniausiai fiksuojamos 90 s arba 105 s, nakties metu – 60 s trukmės“, – teigė R.Markovskis.
Visus atvejus numatyti yra sudėtinga
Pasak įmonės „Susiekimo paslaugos“ atstovo, pagrindinės kliūtys žaliųjų bangų veikimui yra šviesoforais nereguliuojami įvažiavimai tarp sankryžų, apsisukimai, kelio ženklais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, papildomos žaliosios lentelės ties raudonu šviesoforo signalu, kartais – ir oro sąlygos ar kitos atsirandančios kliūtys.
„Visi šie veiksniai kenkia žaliųjų bangų veikimui, nes papildomai iš šalutinių kelių į koridorių įvažiuoja daugiau transporto priemonių nei sistema nustatė pagrindinėje kryptyje ir todėl net pirmasis į koridorių atvažiuojantis automobilis kitoje sankryžoje atsiduria eilės pabaigoje. Dėl nereguliuojamų perėjų ir sankryžų mažėja vidutiniai greičiai, vairuotojai besirikiuodami ir išvažiuodami iš koridoriaus irgi lėtina visą srautą.
Numatyti visus galimus atvejus ir juos užprogramuoti į žaliąją bangą yra sudėtinga, nes susisiekimo sistema yra gyvas, judrus organizmas ir eismo sąlygos keičiasi labai dinamiškai“, – lrytas.lt pasakojo Eismo valdymo skyriaus vadovas.
Informacinių lentelių Vilniuje nebus
R.Markovskis atkreipia dėmesį į opią Vilniaus problemą: leistino greičio viršijimą. Žaliuosiuose koridoriuose yra labai svarbu, kokį greitį pasirinks vairuotojai.
„Jei leistinas greitis 50 km/val., o vairuotojas pasirenka 60 km/val. greitį, tai 750 metrų atkarpą jis nuvažiuos 9 s anksčiau ir privalės sustoti“, – teigia sostinės eismo specialistas.
Jo teigimu, papildomų lentelių su greičio rekomendacijomis vairuotojams įrengimas bent jau kol kas nėra planuojamas, nes Vilniaus miesto eismo valdymo sistema yra automatizuota ir žaliosios bangos kryptis per parą gali keistis kelis kartus priklausomai nuo tuo metu gatvėse esančių srautų.
„Minėtų lentelių įrengimas būtų aktualesnis vienpusio eismo gatvėse su nedideliu šviesoforais nereguliuojamų sankryžų/perėjų skaičiumi ir sankryžose be papildomų lentelių ties raudonu šviesoforu signalu. Žalių bangų veikimas yra stebimas ir kalibruojamas nuolat, taip pat stebint ir analizuojant eismo srautus svarstomos naujos žaliosios bangos“, – sakė R.Markovskis.
Žaliųjų Vilniaus koridorių sąrašas
Vilniaus miesto savivaldybė lrytas.lt prašymu redakcijai pateikė ir dabartinių sostinės žaliųjų bangų (transporto koridorių) sąrašą. Iš jo aiškėja, kad bent jau oficialiai, Vilniuje yra ne viena vieta, kurioje bent teoriškai transporto eismas turėtų būti lengvesnis.
Koridorius 1: Tarptautinis Vilniaus oro uostas – Žaliasis tiltas (Dariaus ir Girėno g., Švitrigailos g., V. Kudirkos g., J. Tumo-Vaižganto g., A. Goštauto g., Kauno g., Vytenio g., J. Jasinskio g.).
Koridorius 2: Žaliasis tiltas – Kalvarijų g. (Kalvarijų g., Kareivių g., Ozo g., Žalgirio g., Konstitucijos pr.).
Koridorius 3: Antakalnio g. – Nemenčinės pl. (Šeimyniškių g., Rinktinės g., T. Vrublevskio g., Antakalnio g.).
Koridorius 4: J. Basanavičiaus g. (nuo Švitrigailos g.) – Savanorių pr. (iki Savanorių pr. – Laisvės pr. žiedo), Žemaitės g., V. Pietario g.
Koridorius 5: Vasario 16-osios g. – Tauro g. – Mindaugo g. – Šopeno g. – Pylimo g. – Vilniaus g., Algirdo g., Daukšos g., Geležinkelio g.
Koridorius 6: Kęstučio g., Vytauto g., T. Narbuto g.
Kiti koridoriai: Laisvės pr. (nuo Justiniškių iki Žemynos g.); Ukmergės g.; Ateities g.; Justiniškių g.; Savanorių pr. (Žemieji Paneriai).
Kitos mažesnės atkarpos, kurios apjungia 2-3 šviesoforais reguliuojamas sankryžas yra Buivydiškių g., Vydūno g., Saulėtekio al. ir pan.
Žalieji Vilniaus koridoriai praktikoje – jau kaip pasiseks
Lrytas.lt žurnalistas išbandė kelis nurodytus žaliuosius koridorius, o šių bandymų rezultatą gali apibūdinti paprastai: jau kaip pasiseks. Štai pavyzdžiui važiuojant Kęstučio g. teko stoti prie kiekvieno šviesoforo, kadangi transporto srautą stabdė priešais važiuojantys troleibusai. Tačiau ta pačia gatve važiuojant priešinga kryptimi, sustoti neteko nė karto – abu šviesoforai švietė žaliai.
Važiuojant Laisvės pr. (atkarpa nuo Justiniškių g. iki Žemynos g.) pradžia buvo nesėkminga – visų pirma teko sustoti jau prie kito šviesoforo sankryžoje su Viršuliškių g. Tačiau vėliau važiuojant maždaug 50 km/val. greičiu vėl sustoti teko tik Laisvės pr. pabaigoje – sankryžoje su J.Baltrušaičio g. Tuo tarpu visiems skubantiems ir pagal taisykles važiuojantį lrytas.lt žurnalistą lenkiantiems automobiliams tekdavo sustoti jau prie artimiausio šviesoforo. Jie vėl pajudėdavo tik priartėjus žurnalisto mašinai – būtent tada ir užsidegdavo žalias signalas.
Ateities g. žaliasis koridorius tarsi veikia, tačiau su tam tikromis išlygomis – važiuoti pastoviu 48-50 km/val. greičiu čia nesigavo. Artėjant prie kai kurių šviesoforų tekdavo mažinti greiti, beveik sustoti ir tik tuomet užsidegdavo žalias signalas. O prie paskutinio šviesoforo sankryžoje su Kalvarijų g. teko net važiuoti greičiau ir viršyti leistiną greitį, kad sankryžą būtų galima kirsti dar prieš užsidegant draudžiamam šviesoforo signalui.
Nesustojant įveikti ilgą Ukmergės g. važiuojant leistinu greičiu nepavyko nė karto, tačiau kelis kartus tai suveikė važiuojant greičiau, nei leidžiama. Buivydiškių g. lrytas.lt žurnalistui buvo panaši ne į žalią bangą, o į raudoną užkardą.
Vilniaus miesto savivaldybės nurodomas „koridorius 1“, turintis driektis nuo pat Vilniaus oro uosto iki Žaliojo tilto, realiai efektyvus buvo tik nuo sankryžos su Kauno g. Iki tol vis tekdavo sustoti prie raudono šviesoforo. Tačiau nuo Kauno g., važiuojant Švitrigailos g., žalia banga iš tiesų veikė. Tiesa, ne iki pat Žaliojo tilto, o tik iki sankryžos su Lukiškių g. Čia vėl teko sustoti ir stovėti.
Galiausiai pajudėjus kelios sankryžos buvo įveiktos pastoviu greičiu, tačiau artėjant prie šviesoforų greta „Skalvijos“ kino teatro teko spausti greičio pedalą – vienas paskui kitą mirksintys net trijų greta esančių šviesoforų žali signalai neleido abejoti, jog tuoj teks sustoti.
Bet kokiu atveju galima konstatuoti, kad bent Švitrigailos gatvėje tai veikia. Tai veikia ir dalyje vadinamojo „koridoriaus 5“. Vasario 16-osios g. pastoviniavus, nuo sankryžos su Pamėnkalnio g. buvo galima važiuoti nesustojant iki pat Kauno g., čia nesustojant pasukus į Šopeno g., sankryžos su Aguonų g. ir Šv. Stepono g. įveiktos jau mirksint žaliai.
Pylimo gatvėje žalios bangos išbandyti nepavyko dėl daugybės čia lėtai važiuojančių troleibusų. O štai „koridorius 4“ (J.Basanavičiaus g. – Savanorių pr.) ir „koridorius 2“ (Kalvarijų g. nuo Žaliojo tilto) – visiška nesėkmė. Bandant šiuos „koridorius“ atrodė, kad kai kurie šviesoforai gyvena savo savarankišką gyvenimą ir nieko nežino apie tai, jog yra sujungti į „žalią bangą“.
