Pirmą interviu dalį galiote perskaityti čia, o antrą – čia.
– Sakėte, kad esate jautrus žmogus – negera nuojauta jus kamavo ir prieš anūkės žūtį. Kas jai nutiko?
– Tai buvo prieš šešiolika metų. Su kitos dukters šeima vykau švęsti Velykų pas Mažeikių rajone gyvenančią seserį.
Dvejų metų ir dešimties mėnesių anūkėlė prapuolė žaisdama sodybos kieme.
Popietę ji lauke lakstė su kitais vaikais, buvo grįžusi namo, o po to vėl išbėgo.
Mes jos pasigedome jau po kokių penkių minučių. Ieškojome, neradome, kreipėmės į policiją.
– Kaip vyko paieška?
– Buvo pasitelktas pėdsekys šuo, viskas aplinkui buvo ne tik išvaikščiota ir išžiūrinėta, bet ir išžvalgyta iš sraigtasparnio.
Gretimuose vandens telkiniuose mergaitės ne kartą ieškojo narai, ugniagesių tarnybos, net karinių jūrų pajėgų narai.
Tikrinant pagrobimo versiją buvo apklausti įvairių sektų nariai, tikrinti visi tą mėnesį Lietuvos sieną kirtę vaikai.
Apirę mergaitės palaikai buvo rasti po pusantro mėnesio maždaug 400 metrų nuo sodybos esančio tvenkinio meldyne.
Karves čia kasdien girdyti vesdavę ūkininkai sakė, kad netoli kranto melduose gulinčią mergaitę būtų pastebėję jau anksčiau.
Nors ekspertai nustatė, kad mergaitė nuskendo, mūsų tokia išvada neįtikino.
– Kas jums sukėlė abejonių?
– Neįtikėtina, kaip maža mergaitė per penkias minutes galėjo nusigauti iki vos ne už puskilometrio esančio tvenkinio. Kaip mes jos nepastebėjome, juk sesers sodyba yra plyname lauke.
Be to, kaip pėdsekys šuo užuodęs senus mergaitės pėdsakus ir radęs netoli sodybos dirvoje įmintą jos pėdą, šviežiomis pėdomis nenuvedė kinologo prie tvenkinio.
Dar didesnių abejonių sukėlė ir netoli tvenkinio rastas mergaitės batelis ir kojinė. Ankštokas batukas buvo nuautas net neatsegus lipnių juostelių.
Nors dvejonių buvo daugiau, nei reikėtų tyrimui pradėti, pareigūnai pasitenkino ekspertų išvadomis apie anūkėlės plaučiuose rastą vandenį ir padarė išvadą, kad ji nuskendo.
Negi buvo sunku atlikti dar vieną ekspertizę ir įsitikinti, ar mergaitės plaučiuose rastas tikrai to tvenkinio, kuriame ji buvo aptikta, vanduo?
Į mūsų priekaištus pareigūnai tuomet tik atšovė: „Radome ir laidokitės.“ Bijau, kad panašiai neatsitiktų ir dėl Sandros.
