Anot jo, dialogo su Rusija aukščiausiu politiniu lygiu kol kas nereikia. Verčiau bendrauti su Rusijos opozicijos atstovais, žmogaus teisių gynėjais, akademine bendruomene ir jaunimu.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir V.Ušacko pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Kiek iš tiesų rimtas jūsų sprendimas dalyvauti konservatorių partijos pirminiuose prezidento rinkimuose?
– Labai rimtas, jeigu jau grįžau po rimto, gerai apmokamo darbo, atstovaujant Europos Sąjungą, kad pasidalinčiau savo kompetencija ir dalyvaučiau rinkimuose. Tuos metus specialiai važinėjau po Lietuvą, norėjau geriau suprasti žmonių skausmus ir bėdas. Aš esu labai rimtai pasiryžęs dalyvauti šioje demokratijos šventėje.
– Jūs pasiryžęs dalyvauti prezidento rinkimuose. O kaip dėl konservatorių rinkimų?
– Aš tikiu Gabrieliaus Landsbergio deklaruotu atsinaujinimu, atsivėrimu į Lietuvos žmones. Aš noriu padėti, padaryti viską, ką galiu, kai mes susiduriame su fundamentaliais iššūkiais, problemomis, kai Lietuvos žmonių skaičius mažėja, nematau vizijos, ambicijos, kurią noriu čia atnešti, pasidalinti ir laimėti.
Ne tik kad aš laimėčiau, bet kad Lietuva būtų laiminti.
– Nelabai aišku, kaip elgsitės, jeigu jums nepavyktų pirminiuose rinkimuose. Vieną sykį jūs sakėte, kad jeigu Ingrida Šimonytė nuskins pergalę, jūs pasitrauksite. Po to jūs lyg paneigėte savo pasakymą. Kaip jūs elgsitės, jeigu jums nepavyks pirminiuose rinkimuose?
– Aš tikiu, kviečiu ir reikalauju, kad būtų orūs, sąžiningi rinkimai, garbinga kova, kad nebūtų nuleidžiama iš viršaus, pasakoma, kaip kas turėtų balsuoti. Aš tikiu ir raginu, kad būtų atsiverta daugiau, kad tiems, kurie nėra partijos nariai, būtų leidžiama už mane balsuoti.
Aš šiuo metu esu nusivylęs, kad užsienio lietuviams, kurių labai daug ir Amerikoje, ir Britanijoje – ne tik mano draugų, bet ir partijos šalininkų – jiems kol kas nėra sudaryta galimybė balsuoti.
Todėl aš kviečiu partijos vadovus skubiai susirūpinti ir sudaryti sąlygas, kad mes nenukirstume savo saitų, bet priešingai, kaip moderni, šiuolaikiška partija, pakviestume lietuvius, kurie gyvena Londone, Čikagoje ir kituose kraštuose dalyvauti partijos pirminiuose rinkimuose, kur gali dalyvauti ir kiti Lietuvos piliečiai.
– Neatsakėte į klausimą. Kaip jūs elgsitės, jeigu jums nepavyks šiuose rinkimuose?
– Aš sakiau, kad elgsiuosi garbingai. Aš nematau galimybės, pralošusiam pirminiuose garbinguose, oriuose rinkimuose, toliau tęsti kovą. Jeigu nebus manipuliacijų, diskriminacijos ir bus sudarytos lygios galimybės, aš, be abejonės, paremsiu Ingridą.
– Kitaip sakant, nekandidatuosite prezidento rinkimuose?
– Taip. Jeigu tai bus garbinga, ori ir atvira rinkiminė kampanija, aš, be abejonės, atsitrauksiu ir paremsiu Ingridą. Mes jau esame svajonių komanda, kuri padeda partijai atsiverti.
Aš nesu nuleistas iš vadovybės, aš nesu paskutinę dieną apsisprendęs. Aš išėjau pats, pats save pasiskelbiau, kadangi siekiu būti visų Lietuvos žmonių prezidentu, nepriklausomai nuo partiškumo ar politinių pažiūrų, ką aš deklaravau ir ką partija siūlo.
– Iš to, kas dabar vyksta, panašu, kad I.Šimonytei kortos krenta geriau. Gali būti taip, kad ji laimės šiuose rinkimuose. Jūs labai dažnai vartojate žodžius „garbingi rinkimai“. Lyg leidžiate suprasti, kad gali būti tam tikrų manipuliacijų, jūs jomis po to galite pasinaudoti, pasakyti, kad rinkimai buvo negarbingi, aš turiu žmonių palaikymą ir vis tiek turiu kandidatuoti prezidento rinkimuose kaip savarankiškas kandidatas.
– Apie tai mes kalbėjome su G.Landsbergiu prieš gerą mėnesį ar du, kaip svarbu, kad būtų orūs ir sąžiningi rinkimai. Tuo metu dar visi tikėjosi, kad Gitanas Nausėda dalyvaus konservatorių atrankoje.
Aišku, matau tam tikros vaidybos, režisūros, kur yra nuleidžiama iš viršaus, vadovybės palaikoma kandidatė. Nepriklausomai nuo to, aš pasiruošęs ir laukiu momento, kai mes galėsime diskutuoti apie mūsų vertybes, ką mes išpažįstame, kompetenciją, kas yra geriau pasiruošęs vykdyti prezidento pareigas, ir kalbėsime apie viziją, kurią aš turiu – laiminčios Lietuvos vizija, pagal kurią mes norime pasiekti, kad už 7 metų Lietuva pasiektų Europos Sąjungos pragyvenimo vidurkį, o už 10 metų Lietuvoje vėl laimingai, sočiai ir oriai gyventų 3 mln. Lietuvos gyventojų.
– Jau daug savo darbo įdėjote į tai, kad kandidatuotumėte, baigėte savo diplomatinę karjerą. Ir dabar staiga nepasisekus pirminiuose rinkimuose atsitraukiate ir remiate I.Šimonytę. Sunku tuo patikėti.
– Laikas parodys. Aš tik noriu, kad žmonės patikėtų, kad aš sugrįžau į Lietuvą tam, kad padaryčiau viską šiuo kritiniu laikotarpiu, kas įmanoma.
– Kam jums partija? Jūs galite kandidatuoti kaip savarankiškas kandidatas. Greičiausiai būsite pavadintas partijos išdaviku, nes jau leista suprasti, kad jeigu jūs neatsitrauksite, tai bus suprasta kaip išdavystė.
– Pirmiausia, aš esu partijos narys. Aš esu nuoseklus žmogus. Įstojau į partiją sunkiausiu jai laikotarpiu, ji buvo pati nepopuliariausia finansinės krizės laikotarpiu. Aš tikiu partijos atsinaujinimu, atsivėrimu į žmones.
Todėl pasiskelbiau anksčiau nei kiti kandidatai paskutinę dieną – paprašyti ar įtikinti – ir apsisprendžiau prisidėti prie partijos atsinaujinimo tam, kad žmonės galėtų dalyvauti demokratijos šventėje.
Aš kviečiu, kad žmonės registruotųsi nuo vakar www.demokratijossvente.lt ir dalyvautų lapkričio 3-4 d. pirmą sykį Lietuvos istorijoje įvyksiančiuose atviruose pirminiuose rinkimuose.
– Ar jūs būtumėte pasiryžęs aukoti partiją dėl prezidento posto?
– Aš esu pasiryžęs aukoti save vardan laiminčios Lietuvos, todėl aš sugrįžau, kartu su bendraminčiais turime paruošę savo ekonomikos proveržio programą, tikime laiminčia Lietuva. Jau baugina ekonomistai, bankininkai, kad bus už 2 metų krizė – mums dabar reikalingas proveržis.
– Suprantu, kad jūs aukotumėte partiją dėl prezidento posto.
– Ne, aš neaukoju draugų, bendraminčių. Aš tik vienintelio prašau – garbingų, sąžiningų ir orių rinkimų.
– Partijos kolegas jūs vadinate draugais ir bendraminčiais?
– Taip, jie yra bendraminčiai, kadangi mes esame tos vertybinės bendruomenės nariai.
– Pone Ušackai, į kokį rinkėją jūs orientuojatės?
– Aš orientuojuosi į dirbantį rinkėją, kuris tiki teisingumu, o ne neteisinga mokesčių sistema, kuri šiuo metu egzistuoja. Nei kairieji, nei dešinieji nepasirūpino.
– Jūsų manymu, rinkėjas, į kurį orientuojatės, yra konservatorių rinkėjas?
– Aš siekiu būti Lietuvos žmonių – dirbančių, mylinčių, atjaučiančių – prezidentu. Nepriklausomai nuo partiškumo, ar jis konservatorius, socdemas, valstietis ar darbietis.
– Grįžtame prie to, kad partija jums nelabai ir svarbu.
– Partija yra reikalinga. Aš manau, mums reikia partijas stiprinti. Man buvo skaudu žiūrėti į tuos 8 metus, kai, tame tarpe ir prezidentė ganėtinai daug varė ant partijų, sumenkino partijų vaidmenį. Kai, tuo tarpu, partijos yra demokratijos ramsčiai.
– Konservatorių rinkėjas yra labai aiškus, o jūs skirtingoms auditorijoms kalbate skirtingomis kalbomis.
– Konservatorių partija atsiveria. Ji nėra vien tik partinių žmonių bendruomenė. Ką ir Gabrielius siūlo, ir aš tam labai nuoširdžiai pritariau, rėmiau jo rinkimus į pirmininkus – jis siūlo atsiverti, partijai būti labiau modernia, partija, kuri atjaučia, kuri yra žmonių partija.
– Išduodant ideologines vertybes?
– Palaukite, kas yra ideologinės vertybės? Mano supratimu, nuosaikus konservatyvizmas visų pirma yra vertybės – pilietis, patriotiškas, verslus, tai yra tradicinė šeima, vyro ir moters santuoka, tai yra mūsų konkurencinga, atvira ekonomika ir stipri gynyba.
Tai yra nuosaikios konservatorių ir, manau, daugumos lietuvių pažiūros ir vertybės.
– Susidaro įspūdis, kad jūs lyg ant dviejų kėdžių. Iš vienos pusės norite būti konservatorių kandidatu, iš kitos pusės lyg ir leidžiate suprasti, kad orientuojatės į patį įvairiausią rinkėją, kuris galėtų būti ir ne konservatorių rinkėjas. Vadinasi, jūs nieko prieš būti ir nepriklausomu kandidatu. Vis tiek reikės apsispręsti?
– Be abejonės, aš jau esu apsisprendęs, todėl ir sutikau, priešingai nei kiti, kurie buvo iškelti ir atsisakė, dalyvauti partijos pirminiuose rinkimuose. Aš tikiu partijos atsinaujinimu, atsivėrimu, manau, kad nuosaikiai konservatyviai mąstančių žmonių yra žymiai daugiau negu partijos narių.
Man džiugu, kad į mano siūlymus, kvietimą atsiliepė daug žmonių, kurie nori paremti mane. Tai labai normalus politinis procesas.
– Kas jums labiausiai rinkimuose gali kišti koją?
– Nežinau, matyt kiša koją tie, kurie bando visokiausius lipdukus, sugalvotus šmeižtus lipdyti. Gaila, kai kurie žmonės tuo patiki.
– Daliai visuomenės iki šiol kyla labai daug abejonių ir jūs nesate aiškiai atsakęs į jas. Tai yra Rusijos šešėlis, kuris nuolatos paskui jus driekiasi. Gal galite paaiškinti, kokia yra tikroji jūsų pozicija?
– Mano tikroji pozicija buvo labai nuosekli. Nevertinkite V.Ušacko pagal Rusijos žiniasklaidą, pagal tuos Lietuvos apžvalgininkus ar politikus, kurie naudojasi Rusijos žiniasklaidos skelbiamomis netiesomis ir „fake news“.
O vertinkite pagal tai, ką V.Ušackas veikė per 28 metus. Kaip jis buvo pasišventęs Lietuvos stojimui į Europos Sąjungą ir NATO, kaip aš gyniau ir rizikavau savo gyvybe už tai, kad būtume kartu su amerikiečiais Afganistano fronte.
Ir kaip aš kalbėjau ne iš šiltų laisvosios televizijos ar Seimo kabinetų, Vyriausybės rūmų, bet Maskvoje, gindamas Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, kalbėdamas tiesiai V.Putinui ir Sergejui Lavrovui į akis: jūs pažeidėte tarptautinę teisę, aneksavote Krymą ir sukėlėte karą.
Jeigu žmonės tiki, ką rašo Rusijos žiniasklaidos ir dar po to cituoja, žmonėms bando įpiršti kaip nuomonę, tai man tik belieka apgailestauti dėl tokių labai negarbingų ir neprofesionalių dalykų.
– Kaip paaiškintumėte tai, kad ta Rusijos žiniasklaida, apie kurią kalbate, po jūsų susitikimo Klaipėdoje su rusakalbių bendruomene, jus pavadino pagrindiniu kandidatu prezidento rinkimuose?
– Jau čia būnant, man buvo perduota labai aiški informacija, kad FSB Rusijos tarnybos neatleis už mano veiklą Maskvoje ir darys viską, kad mane kompromituotų.
Profesionalai, kurie paima „Novaya gazeta“, nors mane nustebino jų redakcijos publikuotas straipsnis, nepatikrinus faktų. Vis dėl to, mūsų apžvalgininkai pradeda tuo remtis, tai skleisti ir mane kaltinti.
Niekas ten nebuvo, niekas to negirdėjo ir nerašė. Tegul žmonės manęs paklausia. Jeigu Andrius Tapinas labai nori debatuoti, tai pakvieskim, pasikalbėkim.
– Tai kokia tikroji jūsų pozicija? Reikia palaikyti ryšius su Rusija?
– Mano tikroji pozicija, kad Rusija yra mūsų kaimynė. Antra, V.Putinas yra agresyvus, pavojingas vadovas. Trečia, nereikia daryti lygybės ženklo tarp V.Putino ir kitų Rusijos žmonių.
Ketvirta, mūsų gynyba esam mes. Mes turime investuoti į jauną žmogų, pilietį, kuris būtų pasiruošęs ginti savo valstybę. Mes turime daugiau lėšų skirti ne tik kariuomenei, bet ir žvalgybai, kuri rinktų duomenis apie tai, kas su kuo palaiko ryšius ir kaip Rusija galbūt bando ir savo verslo interesus išnaudoti Lietuvoje.
Mums be galo svarbu, kad čia užtikrintume JAV palankumą. Ir tą aš darau. Važinėju, vėl už 2 savaičių važiuosiu į Ameriką, kalbėsiu apie NATO reikšmę Lietuvai. Aš važinėju po Europą, advokatauju už Ukrainą.
Mums reikia užsitikrinti didesnį JAV, tame tarpe ir karių buvimą Lietuvoje. Aišku, mes esam kaimynai, nėra jokio pagrindo, aš nematau prielaidų ir man sunku įsivaizduoti, kad per artimiausius 6 metus, kol V.Putinas bus valdžioje, atsiras priežastis atšaukti sankcijas.
Mes turime būti principingi V.Putino režimo atžvilgiu, bet savo ruožtu turime remti opoziciją, žmogaus teisių gynėjus, kalbėti su akademine bendruomene, jaunimu. Kalbėti apie tai, kokie gali būti santykiai ateityje. Pagaliau, yra Karaliaučiaus sritis, su kuria mes palaikome ryšius.
Aš neprašau daugiau ar mažiau ir nesiūlau, tik sakau, kad mūsų didžiausia gynyba Rusijos atžvilgiu yra mūsų pačių atsparume. Mūsų gera gynyba, įžvalgi žvalgyba, draugų buvimas Lietuvoje ir mūsų kontaktų palaikymas su tais žmonėmis, kurie yra įbauginti ir ateityje, tikiuosi, atsisuks vėl į Europą.
– Turi būti dialogas aukščiausiu lygiu ar ne?
– Nematau dabar poreikio dialogui aukščiausiu lygiu. Aš matau būtinumą investuoti į mūsų kariuomenę, mūsų pilietį – jauną žmogų, patriotišką, kuris nebijotų, savanoriu eitų į kariuomenę.
Investuoti į mūsų žvalgybą, JAV karių buvimą Lietuvoje. O savo ruožtu palaikyti ryšį su plačiąja Rusijos visuomene, opozicija, akademine bendruomene tam, kad kalbėtume, išlaikytume ryšius. Kad juos užkrėstume laisvės svajone, kurią jie vieną dieną, galbūt, pasirinks.
– Keičiate plokštelę, pone Ušackai?
– Mano plokštelė yra ta pati ir visą laiką buvo, prašom, skaitykite ją ir įsiklausykite.
– Kaip čia mes visi neteisingai perskaitome. Ir Rusijos žiniasklaida taip pat.
– Skaitote ne tuos šaltinius, ko gero.
– Nežinau, ar Valdas Adamkus yra ne tas šaltinis. Turbūt žinote, ką jis parašė savo knygoje, kalbėdamas apie 2008 m. įvykius.
– Aš žinau, kad jis turėjo tam tikrų kliauzių, pasiųstų iš Užsienio reikalų ministerijos tuometinių pareigūnų, suklastotų pro memoria ar dar kažko, ko aš nemačiau ir man niekas nerodė, apie ką buvo kalba.
Mes su juo kalbėjomės prieš mane paskiriant, jis parėmė mano kandidatūrą ir iki šiol mes esame labai artimuose santykiuose ir esame bendraminčiai daugeliu klausimų.
– Neigiate, ką jis parašė? V.Adamkus rašė, neva jūs surašėte tam tikrus atsiminimus, kuriuos, jam pasirodė, kad parašė rusofilas, pasirengęs nuolat lankstytis Maskvai.
– Aš skaičiau, ką jis parašė, gerbiu jo nuomonę, bet nežinau, kokiu šaltiniu jis rėmėsi. Aš labai norėčiau tuos atsiminimus pasižiūrėti, kas juos rašė ir kam perdavė.
– O jūsų kolegos Žygimanto Pavilionio nuolat keliamas klausimas ir pasisakymai apie jus, neva kai jis buvo užsienio reikalų viceministras, jūs jį išsikvietėte ir pasakėte: jo „stogas“ (suprantu prezidentas V.Adamkus) jau pensijoje, atėjo nauji laikai, dirbsime su V.Putinu, Aleksandru Lukašenka.
– Žygimantas labai iškalbus savo prasimanymais ir išgalvojimais. Jis kinkas sudrebino ir išėjo iš rinkimų etapo, mielai su juo padiskutuočiau, bet remiantis faktais, o ne prasimanymais ir šmeižtu.
Gaila, kad jis tuo labai daug ką yra užkrėtęs, bet partija principingai įvertino ir už tą šmeižtą, reputacijos gadinimą jam buvo pareikštas partijos įspėjimas. Jis tą turėtų labai gerai įsisąmoninti.
– Kodėl jūs Klaipėdoje susitikote būtent su rusakalbių bendruomene?
– Tai buvo susitikimas su Klaipėdos gyventojais. Buvo lietuviai, žydai, armėnai, ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai. Tokia yra Klaipėdos tautinė mozaika, joje dalyvavo visi.
Aš pasisveikinau keliom kalbom, bet visa mano kalba buvo lietuviškai, o ne taip, kaip rašė „Novaya gazeta“. Necituokite ir nesiremkite Kremliaus propaganda. Labiau pasitikėkite žmonėmis, antraip jūs pilate tą vandenį ir kai kurie apžvalgininkai pila vandenį ant Kremliaus propagandos malūno ir tik padeda supriešinti žmones.
To Kremlius ir siekia, kad mes tarpusavyje bartumėmės ir prarastume savo atsparumą ir budrumą.
– Kai kurie apžvalgininkai jus tiesiai šviesiai vadina Kremliaus kandidatu.
– Liaukitės skleisti šmeižtą ir melą. Vertinkite ne pagal gal net už Kremliaus pinigus Lietuvoje skleidžiamas melagystes, o pagal tai, ką aš padariau. Ką aš veikiau 28 metus, ką veikiau Afganistane, Rusijoje. Aš atstovavau, buvau Vakarų veidas ir balsas Rusijoje, prieš Rusijos vykdytą aneksiją Kryme ir karą Ukrainoje. Ir tą aš padariau garbingai, už tai mane daug kas gyrė ir daug kas įvertino.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
