Švietimiečiai surėmė pečius: vieni kalba apie „važiuojantį stogą“, kiti – lauktą tvarką

Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai antradienį į susitikimą kvietėsi švietimo darbuotojus, su kuriais kalbėjosi apie Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės kompetencijas atlikti savo darbą, bei etatinio mokytojų apmokėjimo problemas.

mitingas, piketas, lenkai, lietuvos lenkų rinkimų akcija, llra, mokytojai, profsąjungos<br>D.Umbraso nuotr.
mitingas, piketas, lenkai, lietuvos lenkų rinkimų akcija, llra, mokytojai, profsąjungos<br>D.Umbraso nuotr.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pastaruoju metu susiduria su dideliu kiekiu kritikos. <br>D.Umbraso nuotr.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pastaruoju metu susiduria su dideliu kiekiu kritikos. <br>D.Umbraso nuotr.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos vadovas Andrius Navickas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos vadovas Andrius Navickas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vilniaus Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Oct 9, 2018, 9:36 AM, atnaujinta Oct 9, 2018, 10:16 AM

Vieningo sutarimo profesinių sąjungų atstovai nerado, aršios diskusijos skambėjo ir atsakant į konservatorių klausimus.

Išsiskyrusias švietimo darbuotojų atstovų mintis konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis įvardijo kaip valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos narių deleguotus narius „sugerti diskusiją“.

„Aš suprantu, kas čia atsitiko, valstiečiai atsiuntė į susitikimą savo atstovus, kurie sugertų diskusiją“, – susirinkusiems ir diskutuojantiems švietimo profesinių sąjungų atstovams sakė konservatorių pirmininkas G.Landsbergis.

Įžvelgia korupciją

Pirmadienį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovai pareiškė, kad ministrė su savo pareigomis nesusitvarko, todėl jai reikėtų trauktis iš užimamų pareigų. Būtent ši profesinė sąjunga nedalyvavo derybose dėl naujo darbo apmokėjimo modelio įvedimo ir nepateikė svarių argumentų, kodėl ši sistema yra ydinga.

Pati ministrė šios profesinės sąjungos vadovo Andriaus Navicko teiginius vadina melu ir iškraipytais faktais. Pats A.Navickas pasakojo, kad nėra patenkintas tuo, kad gali būti įteisinta korupcinė sistema.

„Švietimo sistema bando įdiegti etatinį darbo apmokėjimą, 90 procentų mokyklų labai sėkmingai įdiegė. Bet yra nemažai mokyklų, kuriose sistemos neveikia, mokytojai nežino, pagal kurią sistemą viskas vyksta. (…) Jeigu šita sistema bus įteisinta, ji taps neskaidri ir korupcinė“, – susitikime sakė A.Navickas.

Paklaustas, ar supranta, koks buvo pirminis šios reformos tikslas, jis teigė, kad įžvelgia tik norą supjudyti švietimo sistemą.

Turi informacijos apie grynaisiais atiduodamus pinigus

Po aštrių diskusijų posėdyje A.Navickas žurnalistams daugiau papasakojo apie grynuosius pinigus, kurie yra grąžinami vadovams.

„Mes girdime tokius atvejus, kada yra sutariama, kad tam tikra etato dalis mokytojams yra padidinama. Mokytojai sako, kad kai kurie vadovai prašo grynais grąžinti daugiau užrašytų valandų jiems. Tai yra tokie atvejai apie kuriuos mokytojai bijo kalbėti. Bet aš gaunu tokius skundus“, – pasakojo atstovas.

„Mokytojams yra nustatoma didesnė etato dalis, bet vadovas parašo grynais pinigais grąžinti tam tikrą dalį“, – aiškino jis.

„Šita sistema leidžia absoliučiai neskaidriai mokėti, kartais nustatyti didesnę etato dalį, net nevisiškai suprantamais argumentais. Ir vadovas pats laisvai gali tą spręsti. Nesąžiningi vadovai bando manipuliuoti, ugdymo kokybės sąskaita ieško tokių atvejų. Jie susiranda patikimų žmonių, kuriems etato dalį padidina ir tada prašo grąžinti tuos pinigus grynais. Tai yra visiškai korupcinė sistema“, – pabrėžė A.Navickas.

Jis teigė, kad mokytojai yra įbauginti, todėl viešai apie tai nekalba, nes bijo, kad juos atleis iš darbo.

Mokytojams jau „važiuoja stogas“

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius teigė, kad reforma veda į siauraprotiškumą.

„Reforma buvo pradėta šių metų liepos mėnesį, kai visi atostogavo dar buvo vilčių, kad šis procesas nebus įgyvendintas tokiu gaivališku būdu. Nebuvo realiai paaiškintas mechanizmas, kaip tai turėjo būti įgyvendinta. Dabar jau ydingumas reformos pakeltas kubu. Tai veda į siauraprotiškumą. Buvo sukelti lūkesčiai dėl atlyginimų kėlimo. Mokytojai nežino, kas yra tiesa. Mes „išėjome ant to pačio“. Niekas iš esmės nesikeitė“, – kalbėjo Vilniaus licėjaus direktorius.

„Šiaip sistema buvo sukurta pinigų perkėlimui iš vienos kišenės į kitą. O čia dabar yra daromi triukai, baisiausia tai, kad nekontroliuojamos adekvačiai valstybės lėšos. Manau, kad tai yra didelė neatsakomybė. Kai kuriems mokytojas stogai važiuoja tikrąją to žodžio prasme“, – gana aršiai pabrėžė S.Jurkevičius.

„Mes matome nuotaiką, net jei žmonės gavo tą pačią algą, jie yra labai nepatenkinti tuo, kas čia buvo padaryti. Manau, kad čia yra reforma dėl reformos“, – naują tvarką kritikavo jis.

Vardijo reformos pliusus

Lietuvos Švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius prieš tai kalbėjusiems švietimo darbuotojus vienijančių sąjungų atstovais kategoriškai nesutiko.

„Nieko naujo Lietuvos švietimo neįvyko. Kas prasidėjo, tai pagaliau mokykloje pradėtas norminti mokytojo krūvis, jų struktūrą, aprašymai. Iki tol viso to nebuvo. Mokykloje vyravo vieno žmogaus, vadovo diktatas, be jokių reglamentų skirstant krūvius.

„Antra, žengtas realus žingsnis link kiekvienos mokyklos unikalumo. Kiekviena turi susitarti dėl svarbiausių dalykų viduje“, – kalbėjo jis.

„Mes dabar svarstome, ar tokia sistema yra naudinga, ar ne. Mes turime kelti kitą klausimą – ar norime visą tvarką nuleisti iš viršaus, ar atsižvelgiant į mokyklos specifiką, susidėlioti ugdymo planą ir kiekvieno žmogaus darbo struktūrą. O pabaigai, šitas emocijas sukėlęs smulkmeniškas minučių skaičiavimas, jis yra dar vienas nepasitikėjimo mokytojais aspektas“, – Vilniaus licėjaus vadovo kalbą kritikavo A.Jurgelevičius.

Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Ramūnas Znutas teigė, kad labiausiai šiai tvarkai priešinasi direktoriai.

„Mūsų profesinė sąjunga nėra šimtu procentų už, nėra ir šimtų procentų prieš. Kiekvienas naujas kūrinys turi būti tobulinimas“, – Seime kalbėjo R.Znutas.

Jis pabrėžė, kad labiausiai šitai tvarkai priešinasi mokyklų direktoriai, kurie suvokia, kad „mokytojas jau nebegali būti biaudžiauninkais“.

Nesuprato, kodėl nesusikalba

TS-LKD atstovė Irena Degutienė švietimo darbuotojų klausė, kodėl jie negali susitarti.

„Ar jūs galit tarpusavyje susitarti, ko jūs norite“, – švietimo darbuotojų išsiskyrusias nuomones kritikavo konservatorė Irena Degutienė.

„Man nesuprantami tokie dalykai, jei medikai taip dirbtų, šiandien gyvų žmonių nebeliktų. Prašau jūsų, susitarkite tarpusavyje, ko jūs norite. Kaip ta kokybę pagerinti, kad išliktumėte orūs, kad būtumėte laisvi, galėtumėte atlikti savo darbą. Dabar matau, kad jūs esate įsprausti į tam tikrus rėmus, ir net tarpusavyje susitarti negalite“, – kalbėjo politikė.

Antradienį Seimo plenarinio posėdžio metu ministrė parlamentarams pristatys ir etatinio mokytojų užmokesčio detales.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.