Vilniaus liberalų skyriui ketvirtadienį pritarus sostinės mero Remigijaus Šimašiaus ketinimams antros kadencijos siekti padedant visuomeniniam rinkimų komitetui, LRLS vadovybė atsidūrė keblioje situacijoje, mat iškilo skilimo galimybė.
„Be partijos vardo rinkimuose dalyvauja žmonės, kurie supranta, kad partijos pavadinimas jiems yra akmuo po kaklu. Tai anksčiau ar vėliau jie turėtų žengti ir kitą žingsnį – arba palikti partiją, arba steigti kažkokį naują politinį darinį“, – Eltai sakė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas.
Jo manymu, pagrindinis politinės partijos tikslas – dalyvauti rinkimuose. Tad jei politinė partija nebegali savo vardo naudoti rinkimų kovoje, ilgainiui toks darinys taps beprasmis, nes nebus norinčių save su tokiu dariniu sieti.
Panašios pozicijos laikėsi ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja, politologė Rima Urbonaitė. Jos manymu, alternatyvių kelių į rinkimus paieškos yra aiškus signalas, kad situacija nėra gera – gavęs Vilniaus skyriaus pritarimą R. Šimašius į rinkimus eis nesusisaistęs su jokia partija ir galės išvengti korupcijos skandalų šleifo, besivelkančio paskui liberalus „MG Baltic“ ir kyšių alkoholio dėžutėse pavidalu.
„Akivaizdu, kad šiandien liberalams nėra viskas gerai, o rimtų reformų ar atsigavimo ženklų nematome. Partija įrodinėjo, kad išskaidrino savo procesus, tačiau žmonės, nežinantys, kas vyksta partijos viduje, nemato rimtų pokyčių. Juoba, kad patys nariai kalba, jog nėra patenkinti tuo, kas vyksta. Nesakau, kad partija visiškai subiro, bet byrėjimo ženklų yra“, – Eltai sakė politologė.
Pasak R. Urbonaitės tokios tendencijos turėtų kelti nerimą dabartinei liberalų vadovybei, nes R. Šimašiaus elgesys signalizuoja, kad norint laimėti rinkimus geriau atsiriboti nuo partijos. Dar daugiau, partijai reikėtų turėti strategiją, kaip išlaikyti atitolusius darinius ir neleisti jiems virsti konkuruojančia partija.
Eltos kalbinti politologai sutaria, kad į visuomeninių komitetų kūrimąsi pirmiausia dėmesį turėtų atkreipti dabartinis liberalų vadovas, parlamentinės frakcijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas. T. Janeliūnas pastebėjo, kad susidaro įspūdis, jog liberalų senbuvis įsitikinęs – jis sugebės išlaikyti partiją. Tačiau realybė kiek kitokia.
„Man regis, jau senokai laikas priimti tą realybę, kad, sakykim, nariai jau nebemato ilgalaikių perspektyvų su tokia partija, kokia ji yra. Keista, kad nebuvo priimta ryžtingesnių sprendimų anksčiau. Bet manau, kad artėjant Seimo rinkimams tas spaudimas ir partijos vadovybei darysis didesnis“, – tvirtino profesorius.
E. Gentvilo situacija komplikuoja tai, kad dalis rinkėjų bei partijos narių jį sieja su korupcijoje paskendusia senąja partijos vadovybe ir Eligijumi Masiuliu, kuris ilgą laiką buvo parlamentaro pašonėje. Todėl liberalams ir pačiam partijos lyderiui reikėtų įvertinti tolesnius savo manevrus.
„Kuomet turime pirmininką, siejamą su senuoju partijos branduoliu, – nėra gerai. Deja, bet tai nesignalizuoja apie pokyčius, nesvarbu, kiek įnirtingai E. Gentvilas tai neigtų. Nei mes, nei rinkėjai to nepatikrins“, – konstatavo R. Urbonaitė.
E. Gentvilo situaciją apsunkina ir R. Šimašiaus populiarumas – dėl lojalumo trūkumo pašalinus vieną žinomiausių partijos vardų galima prarasti brangų ir retą visuomenės palaikymą. Kartu tai suteikia sostinės merui plačią veiksmų laisvę. Neišstodamas iš partijos jis pasilieka sau kelią atgal, jei mero rinkimai nepavyktų, o partija taptų imlesnė pokyčiams.
