Krašto apsaugos viceministras E.Kerza pasakojo, kad šiuo metu būtina sukurti atsarginį planą, nes situacija tampa vis grėsmingesnė.
„Tai yra absoliučiai nacionalinio saugumo klausimas, mūsų paskutinių metų patirtis ir ataskaitos labai aiškiai rodo, kad įprastinėmis priemonėmis nebegalime apsiginti. Priešiškų valstybių oponentai, jų specialiosios tarnybos investuoja milžiniškus pinigus į kenkėjišką programinę įrangą. Kurią aptikti paprastomis, komercinėmis priemonėmis yra faktiškai neįmanoma. Bet čia ne tik Lietuvos yra iššūkis – Europos sąjungos, NATO valstybės susiduria su tuo pačiu“, – apie dabartinę situaciją kalbėjo jis.
Viceministras pasakojo, kad paskutiniai atvejai, kai yra įsilaužiama ir užvaldomas „ištisos Vyriausybinių organizacijų sistemos“, parodo, kad reikia imtis griežtų priemonių.
„Juo labiau, kad žinome, kad internetas niekada nebuvo, nėra ir nebus saugus. Turime ruoštis ir krizinėms situacijoms – kas būtų, jei interneto neliktų“, – pasakojo viceministras.
„Dar vienas svarbus momentas – kuo toliau, tuo mažiau lieka įvairiausių popierinių dokumentų, visi registrai ir duomenys yra skaitmeniniai. Ir jei jie bus išbarstyti, atsitikus nelaimei, mes nesugebėsime jų apsaugoti ir išsaugoti“, – problemą įvardijo E.Kerza.
„Buvo sutarta, kad atrenkame tas institucijas, kurios atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas – kaip policija, gaisrinė, pasienis. Jos turi veikti nesvarbu, kas įvyktų – stichinė nelaimė, krizė, ar neduok dieve, karas. Jos turi aptarnauti žmones, turi gebėtų tarpusavyje keistis situacija, turi prieiti prie registrų, kad būtų aišku, kas vyksta“, – kalbėjo jis.
„Kuomet Seimas jį patvirtins, tos institucijos bus sujungtos į uždarą, apsaugotą tinklą, kurį valdys krašto apsaugos ministerija. Jis veiks, nesvarbu, kas atsitiktų“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo E.Kerza.
Viceministro teigimu, būtent tokią idėją apibrėžiantis įstatymo projektas jau buvo priimtas Vyriausybėje, dabar jis keliaus į Seimą, jis bus pristatytas lapkričio 6 dieną.
„Nereikės kažkokių pinigų, valstybė jų sauga pasirūpins“, – pasakojo jis, galvoje turėdamas atskiras institucijas.
E.Kerzos teigimu, jei per artėjančius mėnesius visi sprendimai būtų priimti, tokia tvarka galėtų įsigalioti nuo kitų metų pradžios. Viceministras teigė, kad šis projektai pilnai veikti galėtų pradėti trejų metų eigoje.
„Kaip pavyzdys – policija, gaisrinė, muitinė, pasienis, migracija, ministerijos, savivaldybių administracijos, universitetinės ligoninės. Konkrečiai mes kalbame apie 300-400 organizacijų“, – kalbėjo jis.
Viceministras užsiminė, kad ir vienas didžiausių „šalies oponentų“ taip pat turi tokią sistemą.
Aiškinamajame šio įstatymo pakeitimo projekte yra teigiama, kad tuo pačiu būtų užtikrinta tolygi kibernetinio saugumo plėtra.
„Atsižvelgiant į tai, kad kibernetinio saugumo plėtra valstybės informaciniuose ištekliuose yra netolygi, o tam tikrais atvejais ir nepakankama, Projektu siekiama pakelti kibernetinio saugumo būklės lygį Lietuvoje“, – rašoma dokumente.
