Seime, kaip ir tikėtasi, vakar žlugo balsavimas dėl Konstitucijos pataisos, kuri galėjo atverti kelią R.Paksui į kitų metų prezidento rinkimus.
78 Seimo nariai, daugiausia valdantieji valstiečiai, tokiai pataisai pritarė, bet to neužteko – reikėjo bent 94 balsų. Prieš balsavo 15, o susilaikė 4 parlamentarai.
Po tokio balsavimo R.Paksas paskelbė, kad vis viena kandidatuos į prezidentus, o jeigu jam tai nebus leista, rinkimai apskritai gali būti paskelbti neteisėti dėl pažeidžiamų žmogaus teisių.
Europarlamentaro teigimu, tokio susikirtimo tarp nacionalinės ir tarptautinės teisės atveju šalyje esą automatiškai ima galioti pastaroji.
„Konstitucijos dieną taip valytis kojas į Konstituciją, mano supratimu, yra teisinis nihilizmas, kuris yra paskatintas politinių interesų“, – taip kalbėdamas BNS vakarykštį balsavimą įvertino R.Paksas.
Seimo ir prezidento rinkimuose jis negali dalyvauti nuo 2004-ųjų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.
Naudojosi proga pasipešti
Faktiškai iš anksto žinant, kad pataisa dėl R.Pakso pasmerkta, vakarykštis jos svarstymas Seime tapo tik dar viena proga apsimėtyti kaltinimais valstiečiams ir konservatoriams.
Dešiniųjų teigimu, Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) nurodymas, kad Lietuvos konstitucinio teismo sprendimas neleisti R.Paksui iki gyvos galvos būti renkamam į priesaikos reikalaujančias pareigas, yra taikytinas tik rinkimams į Seimą.
„Mes visada siūlydavome iniciatoriams, kurie turi tokį siekį leisti kandidatuoti į prezidentus, – jūs dėl šito registruokite atskirą Konstitucijos pataisą.
Dėl kandidatavimo į Seimą mes balsuosime vieningai, o jūs bandykite atskira pataisa spręsti ir klausimą dėl kandidatavimo į prezidento pareigas. Bet niekad nebuvo norima išgirsti šito racionalaus pasiūlymo.
Vėl sudėta į pasiūlymą ir teisė kandidatuoti į Seimą, ir į prezidentus, ir mūsų frakcijos nariai negali balsuoti už tokį projektą“, – kalbėjo konservatorius Jurgis Razma.
Kitas konservatorius Arvydas Anušauskas atmetė oponentų argumentus, kad Lietuva būtinai turi paisyti ne tik EŽTT, bet ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto, kuris yra paskelbęs, jog Lietuva pažeidžia R.Pakso teises, balso.
Politikas priminė, kad šią vasarą JAV paliko Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą, nes ji esą pernelyg nusistačiusi prieš Izraelį.
Tuo metu valstiečiai kaltino opoziciją teisiniu nihilizmu ir kenkimu valstybės tarptautinei reputacijai.
„Įdomus dalykas ką tik Seime nuskambėjo – nuostata pasitraukti, ką konservatoriai ką tik pasiūlė, iš tarptautinių organizacijų ir nesilaikyti tarptautinės teisės normų.
Tai, kolegos, jūs apsitarkite, su kuria valstybe jums pakeliui, ar jūs vis dėlto su Rusija Jungtinėse Tautose priimate sprendimus ir norite trauktis, ar su vakarietiška Europa“, – kontratakavo valstietė Agnė Širinskienė.
„Sprendžiant šitą klausimą reikėtų atmesti bet kokias emocijas, ar mums patinka ponas R.Paksas kaip politikas, ar nepatinka, bet reikia vadovautis tuo, ką kalba tarptautinės institucijos“, – aiškino kitas valstietis Mindaugas Puidokas.
Kokie galimi scenarijai?
Išgirdęs apie balsavimo Seime rezultatus R.Paksas pirmiausia vėl pakartojo, kad kitąmet vis viena dalyvaus prezidento rinkimuose, nors procedūros plačiau nepaaiškino, pažadėjęs tai padaryti vėliau.
Svarstoma, kad politikas mėgins surinkti kuo daugiau jį remiančių piliečių parašų, pateiks juos Vyriausiajai rinkimų komisijai, o šiai atmetus jo kandidatūrą ims bylinėtis teismuose.
Politikos ekspertai įžvelgia, kad visa tai – tik R.Pakso rinkimų į Europos Parlamentą, kurie sutaps su prezidento rinkimais, kampanijos dalis.
Kad ir kaip būtų, vakar R.Paksas kalbėjo, jog jeigu prezidento rinkimai vyks jam nedalyvaujant, būtų pripažinti neteisėtais.
„Lietuva yra tarptautinių institucijų narė, ji yra pasirašiusi visas tarptautines konvencijas, tarp jų ir Žmogaus teisių chartiją, yra Junginių Tautų narė.
Ir kai yra patinė situacija tarp nacionalinės teisės ir tarptautinės teisės, galioja tarptautinė teisė. Ji tokiu atveju galioja tiesiogiai“, – Eltai aiškino europarlamentaras.
Gresia tik politiniai nuostoliai
Tačiau buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius „Lietuvos rytui“ teigė, kad tokie R.Pakso samprotavimai nepagrįsti, ir iš esmės parėmė opozicijos argumentus.
„EŽTT pasisakė tik ta apimtimi, kiek reguliuoja jo kompetencijoje esančios konvencijos, kurios savo ruožtu kalbėjo apie galimybes būti renkamam Seimo nariu.
Teiginiai, kad dabar, nepataisius Konstitucijos, pradėtų galioti tarptautinė teisė, neturi jokio pagrindo. Lietuvoje tokius dalykus reguliuoja Konstitucija ir įstatymai, kurie ir turi numatyti, į kokias pareigas gali būti renkamas priesaiką sulaužęs asmuo. Kol jie nepataisyti, padėtis lieka, kokia yra.
O tokie tarptautinių institucijų sprendimai, kokie yra, nesukuria teisės normų, kurios yra privalomos valstybėms“, – aiškino V.Sinkevičius.
Anksčiau šis teisės profesorius yra paneigęs gąsdinimus, kad Lietuvos delsimas įgyvendinti dar 2011 metais EŽTT priimtą sprendimą gali baigtis kokiomis nors didelėmis finansinėmis sankcijomis šaliai.
Tačiau V.Sinkevičius pripažino, kad Lietuva gali turėti politinių nuostolių.
Iš pirmų lūpų
Donatas Murauskas, Laikinasis Lietuvos Vyriausybės atstovas EŽTT:
„Gruodžio 4–6 dienomis Europos Tarybos ministrų komiteto, prižiūrinčio Europos žmogaus teisių teismo sprendimų vykdymą, posėdyje bus viešai svarstomas R.Pakso bylos vykdymas. Labai tikėtina, kad Lietuvos atžvilgiu bus siūloma pirmą kartą priimti Ministrų komiteto rezoliuciją.
Tokios rezoliucijos priėmimas reikštų, kad Lietuva nepaiso dalies tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš narystės Europos Taryboje.
Toks tarptautinių įsipareigojimų nevykdymas turės žalingą poveikį valstybės reputacijai tarptautiniuose santykiuose ir jos patikimumui tarptautinėse organizacijose.“
