Dabar prabilo dvejus metus dėl atimto sūnaus kovojanti vilnietė Valerija Paškova. Moteris aiškina, kad vaikas iš jos buvo tiesiog pagrobtas, be jokio pagrindo, ir negrąžinamas iki šiol, nors prokuratūra, neradusi jos kaltės, tyrimą seniai nutraukė. Vaikų gynėjai perspėja: kauniečių drama skuba naudotis ir tokio pat visuomenės gailesčio tikisi toli gražu ne nekalti tėvai, o tik graudžiai pasakojantys savas istorijų versijas.
Vilnietė V.Paškova rodo prieš 2 metus sūnui pirktus sąsiuvinius. Ant stalo jie tebeguli nepanaudoti. Jau 2 metai, kaip dešimtmetis iš motinos atimtas.
Nemalonumai prasidėjo, kai prie moters durų, jos pasakojimu, išdygo dešimtmečius nematytas jos tėvas. Po poros savaičių bendravimo senelis pasisiūlė per vasaros atostogas porą dienų, kol vilnietė dirbs, prižiūrėti anūką. Nuvykusi jo pasiimti vilnietė vaiko nebepamatė.
„Vaiką man jis atsisakė grąžinti. Nors aš buvau įstatyminė vaiko atstovė, užsirakino kambaryje iš kitos pusės ir sako: „Vaiko tikrai nebegrąžinsiu“, – pasakojo V.Paškova.
Iškviestai policijai senelis paaiškino iš anūko išgirdęs, kad mamos jis nuolat mušamas. Vaiko teisių specialistai berniuką iš mamos paėmė, dėl smurto pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Tyrimas vyko 9 mėnesius, pradėjo lankytis socialiniai darbuotojai, vaiko teisės, mane kaltinti visaip. Išgyvenau tokį pragarą: smurtautoja, nusikaltėlė, visokiausios blogybės. Po 9 mėnesių, kai prokurorė nutraukė ikiteisminį tyrimą ir jokios nusikalstamos veikos nebuvo padaryta, vaiko man taip ir toliau nebegrąžino“, – teigė vilnietė.
Vilnietės teigimu, tarnybos jai aiškina, kad vaikas ir toliau skundžiasi, jog yra motinos mušamas per trumpus kassavaitinius jųdviejų susitikimus, todėl auga globos namuose. Tai vilnietė vadina tarnybų melu.
„Sakau, vaiko teisės mane informavo, kad tu pasakei, kad su manim nenori gyventi. Vaikas sako, aš taip nesakiau, – nuolatinis melas. Vaikas sako, aš taip nesakiau, aš noriu namo, aš ten nenoriu būti. Ten gyvena kaip konclageryje“, – apie pokalbius su sūnumi kalbėjo motina.
Vaiko teisių specialistai į kamerą situaciją komentuoti atsisako ir aiškina, kad mamos pasakojama versija – ne visai tiesa. Šeima tarnyboms seniai žinoma, apie ją sukaupta didelė byla. Vilnietė nevykdo jokių tarnybų rekomendacijų, išeina iš posėdžių nesulaukusi pabaigos. Ji galėtų vaiką matyti dažniau, bet nesusitvarko tam reikiamų dokumentų.
Psichologai sako, kad panašios istorijos kaip iš gausybės rago pasipylė po kauniečių Kručinskų istorijos. Grąžinti vaikai įkvėpė ir kitus tėvus prabilti viešai.
„Tai kitiems veikia kaip pavyzdys: kitą suprato, kitą palaikė – turbūt ir mane gali palaikyti ir suprasti. Jeigu kitiems pavyko išspręsti savo problemas, tai veikia kaip pastiprinimas: jeigu kitam pavyko, kodėl man gali nepavykti?“ – svarstė psichologas Rokas Saulevičius.
Tačiau vaiko teisių specialistai visuomenę perspėja besipilančias tėvų istorijas vertinti atsargiai. Kauniečių drama naudojasi ir savas istorijų versijas apie atimtus vaikus pasakoja tarnyboms jau seniai žinomi tėvai.
