Atskiri seksualinių nusikaltėlių registrai yra sukurti Prancūzijoje, Portugalijoje, Kroatijoje, Kanadoje, JAV. Toks registras jau metus veikia Lenkijoje.
Daugelyje šalių bausmę atlikusiems seksualiniams nusikaltėliams taikomos papildomos veiklos ribojimo priemonės – ypač darbo su vaikais srityje. Vis dėlto Lietuvoje linkstama nekurti atskiro registro, o planuojama skatinti aktyviau keistis duomenimis atsakingas institucijas. Su seksualinio smurto aukomis dirbančios organizacijos tokius valdžios ketinimus vertina skeptiškai ir teigia, kad tai nėra reali pagalba seksualinio smurto aukoms.
Domėjosi kitų šalių praktika
Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, Seime surengusi spaudos konferenciją „Registras – apynasris seksualiniams nusikaltėliams, siekiantiems dirbti su vaikais“, teigė, kad buvo susipažinta su kitų valstybių praktika, kaip tokie registrai veikia kitose valstybėse.
„Kiekviena valstybė turi skirtingą reglamentavimą, kas gali prieiti prie registro ir kas gali gauti duomenis, skirtingai reglamentuojamos ir seksualinius nusikaltimus padariusių asmenų galimybės įsidarbinti“, – sakė ji.
R. Šalaševičiūtė teigė, kad būta ir didelio pasipriešinimo tokio registro kūrimui, mat tokio registro atsiradimas prieštarautų galiojantiems duomenų apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.
Politikės teigimu, svarbus žingsnis buvo intencija susieti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrus su kitais registrais, kad specialistai, kurie dirba su vaikais, galėtų šiuos duomenis matyti.
„Turime kalbėti ne tik apie asmenis, kurie padarė seksualinius nusikaltimus, bet ir asmenis, kurie padarė tyčinius nusikaltimus, nes tyčinį nusikaltimą padaręs mokytojas negali dirbti su vaikais“, – kalbėjo R. Šalaševičiūtė. Anot jos, asmenų teistumas turi būti tikrinamas ne tik jiems įsidarbinant – turėtų būti atliekamos ir tam tikros reguliarios patikros.
Politikė užsiminė ir apie tai, kad turėtų būti plečiamas pareigybių sąrašas, kuriose teisti asmenys negalėtų dirbti, o tam tikrų prievolių būtų numatoma ir darbdaviams.
R.Šalaševičiūtė teigė, kad buvo diskutuojama apie kur kas griežtesnes nuostatas, kaip turėtų būti stebimi seksualinius nusikaltimus padarę asmenys, tačiau šie siūlymai nebuvo palaikyti ir jų turinio viešinti negalinti.
Aukos – neapsaugotos
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė teigė, kad aukos šiandien Lietuvoje neapsaugotos.
„Nesiūlome rašyti šių asmenų pavardžių ant langų ar namų durų, bet sakyti, kad mums rūpi duomenų apsauga ir todėl negali apginti vaikų – absurdas. Šiandien daug kalbama apie tai, kaip įspėti darbdavius, kaip patikrinti į darbo vietas priimamus asmenis, bet prieš nosį nematome. Iš 10-ies seksualinių nusikaltėlių 7 yra padarę nusikaltimą artimoje aplinkoje – tai tėvai, broliai, pusbroliai, tad jokie priėmimo į darbą ribojimai čia nieko neapsaugos“, – sakė ji.
K. Mišinienė akcentavo, kad registras nereiškia noro nubausti ar kokių nors pogromų už tokius nusikaltimus teistų asmenų šeimoms, registro tikslas – įspėti bendruomenę.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė teigė nesuprantanti, kodėl valstybė nelinkusi ginti bendruomenės ir būsimų aukų, ypač vaikų interesų. „Girdime apie tarpžinybinius perdėliojimus, aš matau vaikus – aukas, nusikaltėliai internete ieško vaikų, ieško mamų, kurios turi vaikų, kad prie tų vaikų galėtų prieiti“, – apie kasdienes situacijas, kurias būtina užkardyti, kalbėjo pašnekovė.
Valdžia žada pokyčius
Teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis teigė, kad seksualinio nusikaltėlių registro įkūrimas yra labai jautrus klausimas. „Įstatymo pagrindinė funkcija nėra baudimas, o prevencija, kad nusikaltimai neįvyktų“, – sakė jis ir pridūrė, kad dėl į darbą priimamų asmenų patikros rastas optimalus sprendimas – leidimą tikrinti, ar darbuotojas nėra baustas už seksualinius nusikaltimus, bus pavesta tikrinti Valstybinei darbo inspekcijai.
„Artimiausiu metu gausime pirmą efektyvų įrankį“, – kalbėjo viceministras ir patikslino, kad netrukus minėti siūlymai jau bus svarstomi Seime.
Viceministras taip pat teigė, kad svarstomas klausimas, ar nereikėtų įpareigoti seksualinius nusikaltimus padariusius asmenis kurį laiką nuolat deklaruoti savo gyvenamąją vietą.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė užsiminė, kad ateityje galėtų būti ribojamas ir verslo liudijimo išdavimas asmenims, kurie yra teisti už seksualinius nusikaltimus ir siekia vykdyti veiklą, susijusią su darbu su vaikais.
