Studentai taip pat negali gerti vandens, nes jo sudėtyje atrasta gyvsidabrio ir kitų nuodingų medžiagų, įstaigos vadovybei tai visai nerūpi“, – toks laiškas atsiųstas naujienų portalo lrytas.lt redakcijai.
Mokosi šaltyje ir be elektros?
Paskambinus laiške nurodytu kontaktiniu numeriu, atsiliepusi mergina patvirtino, kad kreiptis į spaudą paskatino tai, kad į studentų skundus profesinio mokymo centro administracija nereaguoja.
„Esu viena iš tų 80-ties, kurie kasdien kenčia šaltį ir negali naudoti geriamu vandeniu. Iki rugsėjo vidurio kol lauke buvo šilčiau, tai ir patalpose šalčio nejautėme, bet atšalo lauke, ėmė vėsti ir patalpos. Auditorijoje yra pora radiatorių, bet jei net neįjungiami“, – aiškino Juste prisistačiusi studentė.
Mergina teigė, kad šaltis ir geriamos vandens nebuvimas – „tik žiedeliai“, mat dvi savaites teko mokytis patalpose, kuriose nebuvo elektros.
„Patalpos, kuriose mokomės yra mažos ir statytos dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. 80 studentų dažniausiai įspraudžiami į labai mažas patalpas ir taip vyksta paskaitos“, – kalbėjo studentė ir patikino, kad profesinio mokymo centro administracija skundus dėl prastų mokymosi sąlygų paprasčiausiai ignoruoja.
Centro vadovas priekaištus atmeta
Naujienų portalui lrytas.lt susisiekus su Vilniaus Technologijų ir verslo profesinio mokymo centro vadovu Vincentu Klemka, šis tikino, kad apie tokią situaciją girdi pirmą kartą.
„Skundus girdžiu pirmą kartą. Kai nebuvo elektros, studentai buvo mokomi kitose patalpose, kol gedimai buvo šalinami, o dėl kitų dalykų, tai nesu girdėjęs“, – sakė jis.
V.Klemka teigė, kad šildymas tikrai įjungtas, o studentų teiginius, kad auditorijoje tebūna 5-8 laipsniai šilumos pavadino nesąmone.
„Neįmanoma, kad taip būtų“, – svarstė jis. Pokalbio pabaigoje direktorius prasitarė, kad esama aktyvių mokinių, kurie linkę kelti įvairias sąlygas mokymo centro administracijai.
„Apie tai žino ir Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Dažnai tai vyresni, jau universitetus baigę studentai, kurie norėtų, kad būtų mokomi pagal jų darbdavių lūkesčių, t. y. dirbti konkrečia programine įranga. Mes negalime turėti dešimties programų, turime vieną. Negalime prisitaikyti prie kiekvieno ir nupirkti labai brangias programas“, – studento nepasitenkinimo priežastis bandė nuspėti V.Klemka.
Direktorius patikino, kad patalpos tikrai šildomos, o vanduo jose toks pat, kaip ir visame Vilniuje.
