Vaiko teisių apsaugos sistemą su atstovais buvo nuspręsta aptarti po to, kai Lietuvą suskaldė Kručinskų šeimos iš Kauno atvejis.
Sulaukia daug klausimų
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė diskusijoje teigė, kad ministerija noriai renka pastabas ir įžvalgas.
„Ministerija per tas 3 savaites intensyviai priėmė pastabas iš šeimų asociacijų, nevyriausybinių organizacijų, specialistų. Organizavo susitikimus, įvyko ir pirmas tarpžinybinis vaiko gerovės posėdis. Šeimoje išlaikyti vaiką kuo ilgiau ministerijos siekis buvo ir yra“, – Seime sakė viceministrė V.Augienė.
Ji teigė, kad vienas dalykas yra teisės aktai, o kita – praktika gyvenime.
„Dabar jaučiamas didžiulis antplūdis įvairiausių atvejų, kai šeimos ir kitos institucijos teikia pasiūlymus ar prašo konkrečius atvejus peržiūrėti“, – tvirtino viceministrė.
Ji teigė, kad diskutuojama taisyti grėsmės lygių aprašą, galima ir jo modifikacija, galbūt dar vieno lygio atsiradimas ar jų atsisakymas. Viceministrė sakė, kad bendras sprendimas dėl visų pakeitimų turėtų būti suderintas iki gruodžio 5 dienos.
Vis dėlto ši data netenkino Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovo Rimanto Jono Dagio. Jis teigė, kad visi sprendimai turi būti padaryti daug greičiau.
Turėjo būti tik kraštutinė priemonė
Vaiko teisių kontrolierė Edita Žiobienė priminė, kad vaiko paėmimas iš šeimos turėjo būti tik kraštutinė priemonė.
„Norėčiau tik priminti, kad kai buvo konstruojamas Vaiko teisių apsaugų įstatymas, tada buvo visiškai akivaizdu, kad vaiko paėmimas iš šeimos tada buvo suprantama kaip visiškai kraštutinė priemonė“, – ji siūlė grėsmės lygių kiekį padidinti, kad situacijos akivaizdžiai ir ryškiai atsiskirtų.
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė įvardijo, dėl kokio dokumento keliama tiek triukšmo.
„Poįstatyminiuose aktuose (aš juos vakar žiūrėjau) yra blogai. Ir visi paėmimai, kurie sukėlė triukšmą. Jų pagrindas yra Vaiko teisių skyrių, socialinių darbuotojų bedžiojamas pirštu aprašas, nes jie detalizuoja įstatymą ir ten ir yra visos problemos“, – pasakojo politikė.
Kas yra vaiko neprižiūrėjimas?
Laisvos visuomenės instituto valdybos narys Vygandas Malinauskas atvirai teigė, kad įstatymas turi būti stabdomas.
„Bandysiu trumpai paaiškinti, kodėl mes manome, kad visoje šitoje reformoje egzistuoja tam tikros konceptualios problemos, kurias galima išspręsti tik persvarstant įstatymą ir keičiant jo nuostatas. Visos problemos prasideda nuo sąvokų, jei jos nepakankamai apibrėžtos ir pateisina brutalų kišimąsi ar neproporcingų priemonių taikymą, yra rimta problema. Pirmiausiai reikia persvarstyti sąvokas. Nes prie smurto sąvokos yra rašoma, kad tai yra vaiko nepriežiūra, ir po to dedamas taškas. Kalbama apie pavojų, bet koks jis gali būti? Ar viršydamas greitį aš jau irgi smurtauju? O jei aš neturiu pakankamai lėšų gyvenimui, ar čia jau irgi yra smurtas?“ – sakė jis ir išsakė norą, kad teisinis mechanizmas nebūtų taikomas nereikalingose situacijose.
„Pagal apibrėžimą smurtu visiškai galima laikyti veiksmus, kurie realios žalos nepadaro. Bet smurtu nelaikoma prievartinio vaiko atskyrimo nuo tėvų prieš jų valią. Nors visi psichologai kalba apie realią žalą. Tai jei mes norime kovoti prieš smurtą, reikia jį įvardinti tiksliai ir neselektyviai“, – kalbėjo V.Malinauskas.
Jis pridūrė, kad vaiko paėmimas yra fundamentalus žmogaus teisių pažeidimas.
„Mes turime visišką neatitikimą teisinės valstybės atžvilgiu. Tėvai yra paliekami be jokių gynybos priemonių“, – tvirtino jis.
„Ko mes norime Lietuvoje? Pradėti nuo gąsdinimo ir baudimo ar realios pagalbos? Dabartinė sistema nustatyta taip, kad jei tėvams kažkas nepavyksta, tai yra užvedamas baudimo mechanizmas. Ir daugeliui normalių žmonių nieko nėra baisiau nei galimybė, kad bus atimti jų vaikai. Ir tada jau negalima kalbėti apie meilę ir pasididžiavimą savo valstybe“, – pasakojo V.Malinauskas ir pridūrė, kad proporcingumo šiame įstatyme taip pat nėra.
Kaltino pagarbos trūkumu
Panašiai diskusijoje kalbėjo ir Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Kęstutis Mikalajūnas. Jis pasakojo, kad nė neverta kalbėti apie įstatymo keitimą, jį tiesiog reikia stabdyti.
„Nes šiandien jis priešina žmones, daro žalą, išstumia šeimą kaip valstybės pagrindą. Pagrindiniai dalykai, kodėl mūsų pozicija tokia, – tikslas buvo Lietuva be vaikų namų ir vaikystė be smurto. O dabar šeima yra kriminalizuojama, o vaikai net kartais tampa preke. Ir tos pagarbos labiausiai ir trūksta. Ir vaiko atskyrimas iš šeimos pirmiausia yra prieš tai, kas yra geriausia vaikui. Svarbiausias klausimas – ar mes norime stiprinti šeimą, kur vaikui augti yra geriausia. Ar mes norime reguliuoti, kaip turėtų elgtis šeima, o tai jau veda tam tikra prasme iki totalitarizmo“, – tvirtino Lietuvos tėvų forumo atstovas.
Paskęsime vaikų ašarose?
Lietuvos tėvų forumo narė Ilona Kvaracijienė tvirtino, kad visuomenėje yra jaučiamas labai didelis susipriešinimas.
„Galiu pasakyti tik viena, kad mes jau pradedam skęsti vaikų ašarose ir mes paskęsime galutinai, jei šis įstatymas nebus atšauktas“, – savo poziciją pateikė ji.
„Jokių būdu jokia valstybė neturi pradėti nuo savo žmonių žeminimo. Reikia atsakyti sau į klausimą, ar mes palaikome verslą. Nes yra susikūręs visas tinklas nevyriausybinių organizacijų, kurios niekaip nėra kontroliuojamos. Ir mūsų valstybinė institucija užsako paslaugas ir tampa prievartine mašina jomis naudotis. Taip yra grobiami vaikai, kaip labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis“, – pasakojo moteris.
Evaldas Lasys, Nacionalinės šeimų asociacijos atstovas, sakė, kad nori diskusijoje kalbėti kaip tėtis. „Nebūtų „TV Pagalbos“ laidų ir kitokių pagalbininkų, jei įstatymas veiktų teisingai sistemoje. Jei būtų interesas padėti, bet nėra viskas taip paprasta“, – tvirtino E.Lasys.
„Mes turime įvardyti, kad institucinis smurtas iš tikrųjų egzistuoja“, – tvirtino jis. E.Lasys tvirtino, kad įstatymas turi būti stabdomas skubiai.
