Bliūkšta skandalingoji istorija dėl galimo smurto prieš vaikus kauniečių Eglės ir Gintaro Kručinskų šeimoje – motinai pareikšti įtarimai tik dėl viešosios rimties sutrikdymo.
O dėl sūnaus grąžinimo metus kovojančiai Evelinai Geležiūnienei įtarimai pareikšti net pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius.
Šios moters biografijoje pavyko aptikti intriguojančių detalių, verčiančių į šią istoriją pažvelgti kiek kitaip.
Šeima jaučiasi pavargusi
Nors įtarimų smurtu prieš vaikus E.Kručinskienei neliko, prokurorė Daiva Brudnienė priminė, kad viešosios rimties sutrikdymo nusikalstama veika apima galimą fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui.
Įtarimai buvo pareikšti ir moters sutuoktiniui, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus kaltę patvirtinančių įrodymų.
Kai proceso dalyviai susipažins su byla ir bus išnagrinėti prašymai, pareigūnai spręs dėl galutinio sprendimo.
Tuomet paaiškės, ar E.Kručinskienė bus teisiama.
„Pavargome, tikrai pavargome. Nuolat mąstome, kas vyksta, kodėl tai vyksta“, – antradienį kalbėjo G.Kručinskas.
Jo žmona dar kartą patikino, kad su vyru niekada nesmurtavo prieš vaikus, smurtas jiems esą išvis yra svetimas dalykas, todėl toks kaltinimas visiškai nesuprantamas.
Vaizdo įrašas – bevertis?
E.Kručinskienė teigė nemananti, kad sutrikdė viešąją rimtį: „Tas žmogus, kuris filmavo gatvėje, labiau sutrikdė tiek viešąją rimtį, tiek vaikus.“
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas rugsėjo 29 dieną gavus duomenų iš praeivio, kuris pamatė moterį, galbūt smurtaujančią prieš vieną iš dviejų savo mažamečių vaikų.
Smurtu buvo palaikytas pliaukštelėjimas delnu niekaip nenustygstančiam vietoje mažyliui.
Moteriai buvo pareikšti įtarimai ir paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Jai taip pat buvo apribota galimybė bendrauti su vienu iš vaikų.
Tarnyboms nusprendus iš šeimos paimti vaikus, ši istorija sulaukė didelio visuomenės dėmesio.
Vaiko teisių specialistai tvirtino, kad mažamečiai iš šeimos buvo paimti dėl jiems gresiančio pavojaus, o tėvai esą nesutiko bendradarbiauti su policijos pareigūnais, vaiko teisių apsaugos darbuotojais, tačiau vėliau pripažino, kad reaguojant į šią situaciją buvo padaryta klaidų.
Kilus skandalui vaikai grąžinti tėvui, o moteriai leista bendrauti su abiem atžalomis.
Šeimos advokatė Rūta Visočnik pareiškė, kad dėl G.Kručinsko veiksmų tokio rezultato ir reikėjo tikėtis, tačiau ją nustebino prokurorų pozicija: „Kyla klausimas, kodėl nebuvo įvertinti moterį su vaikais persekiojusio vyro veiksmai.“
Ji ketinanti oficialiai pateikti prašymą prokurorams.
R.Visočnik pareiškė, kad byloje esančiame vaizdo įraše nėra jokių E.Kručinskienės kaltę įrodančių vaizdų ar garsų. „Priešingai – jis daug pasako apie filmavusį žmogų“, – mįslę užminė teisininkė.
Byla jau pakeliui į teismą
Kitas ikiteisminis tyrimas dėl vaiko paėmimo iš šeimos buvo pradėtas 2017-ųjų spalio 18 dieną, gavus pranešimą iš vaikų darželio dėl 4 metų berniuko sužalojimo.
Vaiko motina E.Geležiūnienė kaltinama padariusi nusikalstamas veikas pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl fizinio skausmo sukėlimo, piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ir nesunkaus mažamečio sveikatos sutrikdymo.
Moteris savo kaltę visą laiką neigė, reikalavo grąžinti pas globėjus atsidūrusį vaiką.
Kaunietei paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Dėl smurto buvo kaltinamas ir moters sugyventinis, tačiau jam kaltinimai panaikinti.
E.Geležiūnienė buvo tiriama melo detektoriumi. Pasak prokurorės, šio tyrimo rezultatai moteriai nebuvo palankūs.
Vaikų likimas – skirtingas
E.Geležiūnienė yra pagimdžiusi septynis vaikus. Dar gyvendama Panevėžyje moteris susilaukė dvynukių, kurias šiuo metu augina tėvas. Vėliau gimusio sūnaus ji atsisakė – berniukas atsidūrė pas globėjus.
Netrukus moteris pagimdė berniuką, dėl kurio paėmimo ir kilo skandalas. Šio vaiko tėvas žuvo užsienyje.
Dar vieną E.Geležiūnienės dukrą augina jos motina, o dviejų atžalų moteris susilaukė gyvendama su dabartiniu sugyventiniu. Pora augina šiuos vaikus.
Vaikas dingo iš darželio
E.Geležiūnienė pasakojo, kad vaikas buvo paimtas 2017 metų spalio 18 dieną. Moteris jį paliko darželyje, o vakare neberado.
Netrukus paaiškėjo, kad darželio darbuotojai ant mažamečio kūno pastebėjo mušimo žymių ir apie tai pranešė vaiko teisių specialistams, o jie – policijos pareigūnams. Nutarta pradėti ikiteisminį tyrimą.
Jo metu paaiškėjo, kad berniukas į darželį nebuvo vedamas nuo rugsėjo 27 iki spalio 18 dienos, nes esą sirgo.
Tyrėjai mano, kad motina tiesiog laukė, kol užgis žaizdos ant vaiko kūno. Vis dėlto darželio darbuotojos jas pastebėjo, o ekspertai įtarimus patvirtino.
Nustatyta, kad vaikui buvo suduota mažiausiai septynis kartus. Tikėtina, kad jis buvo mušamas diržu, ant kūno matyti ir nudraskymų.
Motiną rado apsvaigusią
Tą patį E.Geležiūnienės sūnų 2016 metų gruodžio 17-osios vakare policijos pareigūnai iš namų buvo atvežę į Kauno klinikas, nes kaimynai išvydo balkone stovintį berniuką, o suaugusiųjų nebuvo matyti.
Pareigūnai išsiaiškino, kad motina ir jos sugyventinis tuo metu buvo apspangę nuo alkoholio.
E.Geležiūnienė patvirtino, kad tokio atvejo tikrai būta, tačiau vėliau socialinė darbuotoja pusmetį lankė šeimą, ir ji pagaliau buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų sąrašo.
„Mes padarėme išvadas“, – apie nemalonų epizodą kalbėjo E.Geležiūnienė. Jai vaiko paėmimas iš darželio buvo lyg griaustinis iš giedro dangaus.
Kaunietė byloje pasigedo objektyvumo, nes visi kaltinimai esą pagrįsti globėjos pasakojimais.
Kaunietė kritikos pažėrė ir darželio darbuotojams, kurie esą norėjo nuslėpti vaiko sužalojimą ir galbūt kerštauja.
Toks nutikimas tikrai įvyko praėjusių metų rugsėjo 21 dieną. Berniukas atsitrenkė į spintelę, prasiskėlė antakį, todėl prireikė medikų pagalbos.
Vis dėlto tyrėjai neabejoja, kad šis nutikimas niekaip nesusijęs su smurtu prieš berniuką.
„Laikas parodys, kas yra kas“, – svarstė E.Geležiūnienė.
Daugėja tyrimų ir teismą pasiekusių bylų
2017 metais Kauno apylinkės prokuratūroje buvo pradėti 172 ikiteisminiai tyrimai dėl smurto prieš vaikus, 28 bylos perduotos į teismą.
Šiemet pradėti 167 ikiteisminiai tyrimai, 39 bylos perduotos teismui.
Praėjusiais metais prokurorai nutraukė 82 bylas, šiemet tai padaryta 96 kartus.
