Teisminę mediaciją Lietuvoje vykdo specialiai tam parengti teisėjai, advokatai, teisėjų padėjėjai ar kiti atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys. Šiuo metu teismo mediatoriaus statusas Lietuvoje yra suteiktas daugiau nei 400 asmenų, iš jų apie penktadalį sudaro advokatai.
Ir pataria, ir medijuoja
Teisininkų visuomenėje nemaža diskusijų apie advokatų vaidmenį teisminėje mediacijoje. Remiantis praktika, advokatai gali konstruktyviai spręsti ginčą ne tik atstovaudami šalims bylos procese. Jie pirmieji klientui galėtų suteikti informaciją apie alternatyvų ginčų sprendimo būdą – teisminę mediaciją. Taip pat – palengvinti procesą profesionaliai atstovaudami klientams mediacijose, o galų gale – ir patys medijuodami spręsti konfliktus taikiuoju būdu.
Mindaugas Vaičiūnas yra praktikuojantis šeimos bendradarbiavimo advokatas ir mediatorius šeimos teisiniuose ginčuose, turintis tiek teisminės, tiek ir neteisminės mediacijos patirties.
Jo teigimu, siekiant efektyvios mediacijos plėtros šalyje būtina įtraukti bendradarbiavimui advokatus. Nes priešpriešos įžvelgti, anot M. Vaičiūno, nereikia. Priešingai, advokatų pagalba mediacijos procedūrose išlieka reikalinga.
„Apskritai norėčiau visus kolegas pakviesti pagalvoti apie mediaciją, kaip tokią, ir pasiūlyti ją šalims. Advokatai yra tie žmonės, kurie stovi arčiausiai savo kliento, kurie, aišku, ir pataria, ir formuoja nuomonę, ir atsako į klausimus dėl to, kas vyksta teisiniuose procesuose“, – svarų profesijos kolegų indėlį pabrėžė M. Vaičiūnas.
Advokatas čia pat pateikia ir pavyzdį iš asmeninės medijavimo patirties.
„Mano praktikoje labai iliustratyvi dėl mediacijos kaip instrumento ir viso šeimos ginčų sprendimo konteksto Lietuvoje, buvo tokia situacija, kai su šeimos bylos šalimis susitikome (pirmą ir vienintelį kartą) ir gal jau po 45 min. užbaigėme susitikimą bendru šalių sutarimu. Pačios šalys man atskleidė, kad taip atsitiko iš esmės dėl to, jog jie nežinojo, kad yra tokia galimybė susitikti prie vieno stalo, ramiai pasikalbėti ir sutartimi užbaigti ginčus. Žinojo tik tiek, kad yra teismas, bylos, bet nežinojo, kad yra tokia paslauga ir kad galima bendru sutarimu išspręsti klausimus“, – prisimena šeimos bendradarbiavimo advokatas.
Privalo suvokti mediaciją
Klaipėdos apylinkės teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė išskiria pagrindines sąlygas, vadovaujantis kuriomis galima tikėtis efektyvios advokatų pagalbos teisminėje mediacijoje.
„Dalyvauti mediacijos sesijoje kartu su advokatu yra šalies teisė. Vis dėlto šalies atstovo dalyvavimo teisminės mediacijoje tikslingumo klausimas išlieka diskusinis. Norvegijos patirtis sako, kad teisininko atstovaujama šalis teisminėje mediacijoje yra didelis privalumas. Iš savo darbo patirties galiu pasakyti taip: jei šalies atstovas teisminės mediacijos metu sugeba atsiriboti nuo savo vaidmens teisminiame ginče, yra pozityvus, tada jis gali ir padėti teisminei mediacijai. Tačiau jei jis teisminę mediaciją tapatina su teismo posėdžiu, toks atstovas nėra pasiruošęs deryboms, todėl neturėtų dalyvauti mediacijoje“, – įsitikinusi teisėja.
Jos darbo praktikoje yra gerų pavyzdžių.
„Pateiksiu vieną pavyzdį iš mano vykdytos teisminės mediacijos. Tėvas ir sūnus ginčijosi, kuris daugiau įdėjo lėšų, gerinant bendro gyvenamojo namo aplinką. Šiuo atveju šalys nutarė suskaičiuoti, kiek kas patyrė išlaidų ir tuo tikslu tikrinti abiejų pateiktus pirkimo kvitus, čekius, kitus pirkimo dokumentus. Teisminėje mediacijoje dalyvavę advokatai puikiai atliko šį darbą, o šalys darė viena kitai nuolaidas dėl patirtų išlaidų. Tėvas ir sūnus iš mediacijos išėjo draugiškai nusiteikę“, – pažymėjo D. Žvinklytė.
Panašios nuomonės laikosi ir Kauno apylinkės teismo Civilinių bylų teisėja Kristina Imbrasienė.
„Žmonės sudėtingai priima naujoves, apskritai nežino kas yra mediacija ir kaip galima šiuo ginčų sprendimo būdu pasinaudoti. Svarbus aspektas, kad advokatai, kurie atstovauja šalims byloje, ne visada pristato šią galimybę – kas yra mediacija ir kaip ja pasinaudoti“, – kalba K. Imbrasienė.
Mato poslinkius
Advokatė Natalija Kaminskienė pritaria, jog byloje dalyvaujantys atstovai, teisininkai, advokatai turėtų žmonėms pasakyti apie alternatyvų ginčų sprendimo būdą. Ji teigia matanti poslinkių šitoje srityje.
„Šiuolaikiniai teisininkai, ypač naujosios kartos, atstovaujamiems žmonėms paaiškina apie mediaciją ir siūlo pasinaudoti galimybę“, – tikina N. Kaminskienė.
„Advokatai tokie patys žmonės, tad daug kas priklauso nuo asmeninių savybių – vieni mato galimybę daugiau uždirbti teisme ir jie nemotyvuoja klientų. O kiti – kaip tik skatina, kad klientas patirtų mažiau išlaidų. Tada mediacijos procesai būna daug lengvesni, žmonės būna advokatų paruošti – paaiškinta, ko tikėtis mediacijoje“, – pasakoja Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas.
Apibendrindami advokatų vaidmenį teisminėje mediacijoje specialistai sutaria, kad jis svarbus ir skatintinas.
„Mediacijos efektyvumas, manau, gali būti reikšmingai padidintas, jeigu ji būtų taikoma sistemiškai. Mano įsitikinimu, mediacijos plėtrai ypač svarbu kurti bendradarbiavimą su advokatais“, – įsitikinęs M. Vaičiūnas.
2017 m. teisminei mediacijai perduota beveik dvigubai daugiau civilinių ginčų nei 2016 m. – 540 (2016 m. – 313, 2015 m. – 123).
Daugiau apie teisminę mediaciją galite sužinoti čia teismai.lt/lt/visuomenei-ir-ziniasklaidai/teismine-mediacija/apie-teismine-mediacija/282"="">teismai.lt/lt/visuomenei-ir-ziniasklaidai/teismine-mediacija/apie-teismine-mediacija/282"" target="_blank">https://www.teismai.lt/lt/visuomenei-ir-ziniasklaidai/teismine-mediacija/apie-teismine-mediacija/282
