Politikai atsibudo: pasirašiusi JT migracijos sutartį Lietuva pati negalės spręsti dėl pabėgėlių

Jungtinių Tautų (JT) organizacijos narėms pasiūlytas pasirašyti Globalios migracijos paktas sukėlė aršią diskusijų bangą visame pasaulyje, tačiau Lietuva, jau regis, apsisprendė.

Seime parengta rezoliucija dėl JT migracijos sutarties pasirašymo.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Seime parengta rezoliucija dėl JT migracijos sutarties pasirašymo.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Seime parengta rezoliucija dėl JT migracijos sutarties pasirašymo.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Seime parengta rezoliucija dėl JT migracijos sutarties pasirašymo.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Seime parengta rezoliucija dėl JT migracijos sutarties pasirašymo.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Seime parengta rezoliucija dėl JT migracijos sutarties pasirašymo.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Nov 21, 2018, 11:01 AM, atnaujinta Nov 21, 2018, 11:09 AM

Daug kritikos sulaukė dokumento diktuojama nuostata, kad migracija, nepriklausomai nuo priežasties ir tikslo, turi būti įgalinama, saugoma ir skatinama. Įvairiose šalyse Europos sąjungos šalyse dėl šios sutarties kilo aršios diskusijos.

Kaimyninė Estija atsisakė pasirašyti Jungtinių Tautų (JT) siūlomą globalų susitarimą dėl migracijos – taip vadinamą Globalų migracijos paktą (GMP). Estija tapo penktąja ES valstybe išreiškusia nepritarimą sutarčiai, o kiek anksčiau nepasirašysiančios dokumento pareiškė Vengrija, Austrija, Čekija ir Bulgarija.

Lietuvos Vyriausybė yra paskelbusi, kad žada pritarti šiai sutarčiai ir pasirašyti ją šių metų gruodį.

Reaguodami į tai, Seimo nariai Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir Stasys Šedbaras surengė spaudos konferenciją „Nutylėtos URM derybos Jungtinių Tautų organizacijoje – rezultatas ir pasekmės“, kurioje išdėstė galimas tokio žingsnio grėsmes.

Šalis negalės spręsti pati?

A. Ažubalis teigė, kad situacija jam kelia nerimą: „Kyla rizika, kad pasirašiusi sutartį Lietuva ateityje negalės priimti sprendimų migracijos srityje. Derybos dėl šio dokumento vyko dvejus metus ir per tuos dvejus metus Seimas net nebuvo informuotas, kad tokie procesai vyksta“. Jis patikslino, kad šį klausimą turėjo svarstyti ir Seimo užsienio reikalų ir kiti komitetai.

„Šis dokumentas pavojingas, nes jis bando įvesti į tarptautinę teisę naujas sąvokas. Pirmiausiai – neegzistuojančios migranto sąvokos įvedimas. Migrantams, pabėgėliams, ekonominiams migrantams bus suteikiamas vienodas statusas, o migracija be išlygų pripažįstama vertybe. Kai kurie migracijos procesai kelia pavojų, bet pritarus dokumento teiginiams, sienų apsauga taps beprasmė“, – kalbėjo politikas.

A.Ažubalis atkreipė dėmesį, kad dokumente nurodomos tokios prievolės, kaip negalėjimas siųsti migrantų į jų kilmės šalį, laikyti juos institucijose bei pasirūpinti jų sveikatos apsauga.

„Estijoje būtent dėl šio dokumento kilo Vyriausybės krizė, o kitos šalys labai aktyviai dėl to diskutuoja ir veikiausiai sutarčiai nepritars“, – kalbėjo Seimo narys ir pridūrė, kad seime registruota rezoliucija dėl nepritarimo šiai migracijos sutarčiai.

Nutylėtos rizikos

S. Šedbaras teigė, kad Lietuva anaip tol neturi nepadėti pabėgėliams, tačiau minėtos sutarties pasirašymas gali sukelti negatyvių reiškinių: „Tai lazda su dviem galais, bet viską reikia labai gerai pasverti“, – kalbėjo jos.

L.Kasčiūno teigimu, pati dokumento idėja nėra bloga, nes migracijos srautus reikia reguliuoti, bet kitos prielaidos kelia labai daug klausimų, kokie iššūkiai kils mūsų civilizacijai.

„Visas dokumentas yra paremtas prielaida, kad reikia skatinti paskatas migracijai. Dokumente pabrėžiama teigiama migracijos pusę, bet neįvardijamos rizikos“, – kalbėjo jis ir priminė, kad Vakarų Europos valstybės šiandien jau susiduria su migracijos sukeltais iššūkiais.

Seimo narys teigė, kad vienas didžiausių negatyvių aspektų yra tai, kad šioje sutartyje dingsta ribos tarp sąvokų ekonominis migrantas, karo pabėgėlis ir klimato kaitos migrantas. Anot jo, nerimą kelia ir kita sutarties nuostata nurodoma, kad migrantai turi būti kuo greičiau integruoti į šalies socialines sistemas. Politiko teigimu, tikrai nereikėtų kurti migrantams šiltnamio sąlygų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.