Istoriko A. Nikžentaičio kirtis Seimui: „Tokie dalykai kompromituoja valstybę ir visuomenę“

Istorijos lipdymas pagal politinę konjunktūrą. Taip istorikas Alvydas Nikžentaitis įvertino Seimo priimtą deklaraciją, kuria paskelbta, kad partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo faktinis valstybės vadovas.

A.Nikžentaičio nuomone, politikų proginės deklaracijos nestiprina valstybės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Nikžentaičio nuomone, politikų proginės deklaracijos nestiprina valstybės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2018-11-27 17:59, atnaujinta 2018-11-27 21:44

– Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos atstovai prieš Seimui balsuojant dėl deklaracijos pripažino, kad konsultavusių ekspertų nuomonės išsiskyrė. Ką galite apie tai pasakyti? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Nikžentaičio.

– Tarp ekspertų buvo trys istorikai – du iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centro (LGGRTC) ir aš. Būtent istorikų nuomonė buvo vienoda – Vanago paskelbimui valstybės vadovu yra per mažai duomenų, jie prieštaringi ir per mažai pagrįsti.

– Kodėl?

– Visa tai išdėstyta LGGRTC istorikų pateiktoje medžiagoje. Jos pagrindiniai argumentai – keli.

Pirma, raštas, kuriuo Vanagas paskiriamas tuometinio Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vado Jono Žemaičio-Vytauto įpėdiniu, buvo perimtas KGB.

Pats Vanagas, kai buvo tardomas, pripažino girdėjęs apie savo paskyrimą į Vytauto vietą, tačiau apie tai, kad jam dar ir suteikiamas generolo laipsnis, nežinojo.

Kita vertus, 1952-aisiais partizaninio judėjimo ryšiai jau kritiškai trūkinėjo, daugumą reikalų partizanai vis vien derino su Vytautu, nors jis jau sirgo. O pats Vanagas tuo metu jau jokiuose veiksmuose nedalyvavo, iš esmės visą laiką skyrė rūpinimuisi šeimos saugumu.

Be to, Sąjūdžio taryba, kuri turėjo patvirtinti Vanagą vadu, dėl to nebalsavo.

– Tuomet kuo laikytinas Vanagas?

– Jį galima vadinti laikinai ėjusiu Sąjūdžio vadovo pareigas. Bet kur kas svarbesnis jo faktinis vaidmuo – jis yra pasipriešinimo simbolis, vienas pagrindinių jo veidų.

– Ar A.Ramanausko-Vanago paskelbimui faktiniu valstybės vadovu prieštaravote tik dėl tokių formalumų?

– Žinoma, ne. Galbūt dar svarbesnis ginčas – dėl „pogrindžio valstybės“.

Ar galime kalbėti apie pogrindžio pasipriešinimą kaip apie valstybę? Istoriografijoje apie tą laikotarpį šiame regione tokio dalyko nėra.

Išskyrus Lenkiją, kurios pasipriešinimas per Antrąjį pasaulinį karą turi valstybės požymių. Ten veikė ne tik ginkluotos, bet ir civilinės struktūros, bet svarbiausia – karinė vadovybė pakluso politinei. Pastaroji buvo vyriausybė tremtyje, Londone, taip pat prezidentas. O Lietuvoje to nebuvo.

– Tai kur tuo metu buvo Lietuvos valstybė, jeigu ne miškų bunkeriuose? Juk partizanus galima suvokti kaip teisėtą Lietuvos valdžią.

– O kaip patys save suvokė partizanai? Ar jie suvokė save kaip valstybę? Ne.

Jie suvokė save kaip tuos, kurie ginklu teisėtai priešinasi okupacijai, rengia dirvą lemiamam momentui, kai kils visuotinis tautos sukilimas ar jie kitaip perims valdžią, o tik po to bus atkuriama valstybė su visais atributais.

– O kaip tada J.Žemaičio-Vytauto, kuris jau anksčiau buvo paskelbtas prezidentu, faktiniu valstybės vadovu, atvejis?

– Tą paskelbimą istorikai irgi kritikavo. Bet jis bent iš tiesų ėjo vado pareigas. Tuo metu dėl Vanago – dar silpnesni argumentai.

Manau, pagrindinė problema – tai, kad patys istorikai dar nėra iki galo išdiskutavę valstybės sąvokos ir koncepcijos. O tai fundamentalus klausimas, kuris tikrai nėra vien teorinis ar akademinis, jis susijęs ir su tapatybės, istorinės savimonės aspektais.

– Tai kodėl, jūsų nuomone, politikai priiminėja tokius dokumentus dėl faktinių valstybės vadovų?

– Visą šį reikalą su partizanų vadais yra pradėję konservatoriai, kurie taip pataikavo rėmėjams ir vykdė savo ideologinę politiką. Štai ir dabar jie siūlė Vanagą net prezidentu paskelbti.

Šiuo atveju viską lėmė tai, kad Vanagas tapo itin populiaria istorine asmenybe. Valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis, nedalyvavęs net partizanų vado perlaidojime, sumanė „pasiteisinti“, pasiūlė paskelbti jį faktiniu valstybės vadovu ir taip taškų užsidirbti.

Panašiai elgėsi ir kiti. Štai istorikas pagal profesiją, Seimo komisijos pirmininkas Arūnas Gumuliauskas pasirėmė Aukščiausiojo teismo išaiškinimu, kur Vanagas pavadinamas partizanų vadu. Geras argumentas! O Seimo narys P.Urbšys atvirai pareiškė: „Jūs, istorikai, galite apie visa tai ir toliau šnekėti savo konferencijose, o mes čia priimsime politinį sprendimą.“

– Kaip tai vertinate?

– Tai istorijos perrašymas pagal politinę konjunktūrą.

Tai įsivaizduojama, o ne reali istorija. Tokie dalykai kompromituoja valstybę ir visuomenę, o ne stiprina, telkia, daro atsparią priešiškai propagandai, kaip kai kas mano.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.