Teismas šią bylą gavo pačioje metų pradžioje, bet vis teko atidėti jos nagrinėjimą.
Tai lėmė ir vieno pagrindinių teisiamųjų – Aivaro Pisarževičiaus – pergabenimas iš Švedijos, kur jis įkalintas už kvaišalus.
Be to, procesą stabdė ir ligos, lavina įvairių prašymų, dėl kurių byla išsipūtė dar vienu tomu – iki 66. Todėl prireikė net aštuonių mėnesių, kol prokuroras galėjo perskaityti kaltinimą, o teismas – pradėti bylą nagrinėti iš esmės.
Domino bešeimininkė žemė
Sukčių sumanytas modelis, pagal kurį užgrobta daugiau kaip 1000 ha žemės, buvo labai paprastas, bet gerai veikiantis. Mat buvo nusitaikyta į bešeimininkę žemę – turtą, kuris nebeturi oficialių paveldėtojų.
Tad buvo sumanyta sukurpti dokumentus ir taip apgaule atsiimti nepriklausantį turtą.
Schemos sumanytojams vieniems nebūtų pavykę to padaryti, todėl į pagalbą buvo pasitelkti žemėtvarkininkai, netgi apgaule patikėję kunigai.
Žuvusiųjų per karą ar tremtyje yra nemažai, todėl aferistams pavyko susižerti net apie 1,4 milijono eurų.
Gaują įklampino godumas, mat jie sumanė žemę atsiimti net ne vienoje, o dviejose savivaldybėse. Be to, įtarimų dėl ūmai atsiradusių paveldėtojų kilo ir žemę iš valstybės nuomojusiems ūkininkams.
Gyslą užčiuopė teisme
Teisėsaugininkai įsitikinę, kad aferą sumanyti galėjo Šiaulių apskrities viršininko administracijoje teisininku dirbęs Raimondas Jančiauskas. Mat jam pačiam teko ginti viešąjį interesą dėl užgrobtos žemės.
Šis 39 metų vyriškis yra dirbęs prokuroro padėjėju, Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vedėju, Kalėjimų departamento Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininku, Alytaus mero patarėju.
R.Jančiauskas kaltės nepripažįsta, bet ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai mano, kad būtent jis subūrė grupę asmenų ir jiems vadovavo.
Klastojo net bažnyčios knygas
Priėjimą prie nacionalizuoto turto turėję aferistai greitai išsiaiškindavo, į kurį turtą būtų geriausia nusitaikyti.
Tada buvo surandami skurdžiai gyvenantys senoliai, o jie virsdavo tariamais paveldėtojais – buvo pasirūpinama tai patvirtinančiais dokumentais.
Sukčiai naudojo gimimo, mirties, santuokos liudijimų klastotes, padirbinėjo įrašus iš bažnytinių knygų.
Nustatyta, kad kartais klastotes patvirtindavo ir nieko neįtariantys patys klebonai.
Paskutinė kliūtis būdavo žemėtvarkininkai, bet ir tarp jų pavykdavo rasti pagalbininkų, kurie įteisindavo arba padėdavo įteisinti abejotinus dokumentus.
Tada būdavo parduodama pažyma apie paveldimą turtą arba jau atgauti žemės sklypai.
Dalis jau išgirdo bausmę
Iš pradžių buvo atliekama net 15 ikiteisminių tyrimų, bet galiausiai jie buvo sujungti į dvi bylas.
Vieną bylą dėl užgrobtų 210 ha žemės sklypų jau išnarpliojo Mažeikių teismas.
Jis R.Jančiauskui ir buvusiam Akmenės rajono savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėjui 59 metų Eduardui Pliasui skyrė 4 metų įkalinimo bausmę, bet jos vykdymas atidėtas 3 metams.
Vienintelis kaltę pripažinęs 40 metų A.Pisarževičius nubaustas dvejų metų įkalinimo bausme, o jos vykdytas atidėtas metams. Aferos sumanytoju laikomo R.Jančiausko tėvas 63 metų Kęstutis Jančiauskas ir žemėtvarkininku iki šiol dirbantis 64 metų Viktoras Statkus nubausti 2 metų įkalinimo bausme, o jos vykdymas atidėtas 2 metams.
Teismas iš keturių nuteistųjų R.Jančiausko, K.Jančiausko, A.Pisarževičiaus ir E.Pliaso priteisė beveik 185 tūkst. eurų padarytai žalai atlyginti.
Žemgrobių ketvertas tai privalės padaryti solidariai.
Keturi teisiamieji kaltinimų atsikratė, nes nepavyko įrodyti kaltės. Nuteistieji buvo parašę skundą Šiaulių apygardos teismui, bet nieko nepešė.
Šiauliuose teisiami tie patys asmenys – prieš teismą stojo R.Jančiauskas, E.Pliasas, A.Pisarževičius, K.Jančiauskas, V.Statkus.