Pusvalandis iki vidurnakčio profesinių sąjungų ir Švietimo ir mokslo ministerijos posėdis baigėsi be esminių susitarimų. Buvo susitarta, kad tam reikia Seimo ir politinių partijų susitarimo, tikimasi, kad su jų atstovais pavyks susitikti penktadienį. Tokį premjero siūlymą perdavė jo patarėja Unė Kaunaitė.
Lrytas.lt primena, kad penktadienį, 15 val. 30 val., prie Seimo vyks mokytojų mitingas.
Reikalauja pinigų: čia ir dabar
LŠDPS sieks, kad biudžete būtų surasti 200 mln. eurų, kurių reikia visiems reikalavimams kitais metais įgyvendinti. ŠMM ir Vyriausybė sako, kad tai neįmanoma.
„Streikai plečiasi. Jie keliasi į ketvirtą savaitę. Apmaudu, jei politikams nerūpi vaikai ir mokytojai, jie toliau priešina visuomenę“, – sakė A.Navickas.
Jis tikras, kad 200 mln. eurų galima rasti, juolab švietimui skirta 4,2 proc BVP, o turėtų šis rodiklis siekti 6 proc.
„Ministerija atėjo su protokolu, kalbėjome ilgai, pavargome, o paskui atsivertė puslapis, kur parašyta „nesutarta“. Net nediskutuojant. Ministerija turėjo paruoštuką, kad nepritars“, – sakė A.Navickas.
Ministrė J.Petrauskienė kategoriškai tai paneigė.
Ji sakė, kad per ilgą darbo dieną buvo suformuota daugybė punktų, kurie leis užtikrinti, kad etatinio apmokėjimo sistema būtų aiškesnė. Nutarta įtvirtinti tokius siūlymus, kad pradinių klasių mokytojai turėtų etatą, kad aiškiai būtų apibrėžiamas, kaip apmokamas mokytojų kvalifikacijos kėlimas, vadovavimas klasei.
„Ieškojome ilgai formuluočių. Kiekviena detalė buvo išgirsta, pokalbis vyko gana konstruktyviai, visa tai įforminta protokolu. Jį išsiųsime visiems dalyviams. Šių sutarimų įgyvendinimui reikia ir teisės aktų tobulinimo, tai planuojame parengti dar iki Naujųjų metų“, – visai prieš vidurnaktį kalbėjo J.Petrauskienė.
Kita dalis – finansinė. Pasak ministrės, visas reikalavimų paketas siekia ne 200, o beveik 300 mln. eurų kitiems metams.
„Tokių galimybių biudžete tikrai nėra. 2019 metams švietimui skiriamas rekordinis biudžetas, papildomai skiriant 185 mln. eurų“, – pabrėžė ŠMM vadovė.
„Švietimo sistemoje dirbantys žmonės tikrai gauna menkus atlyginimus“, – sakė ministrė.
LŠDPS reikalavimus ji pavadino neatsakingais.
Pavadino šou
Kritiškai ŠMM vadovė kalbėjo ir apie LŠDPS lyderį A.Navicką.
„Daryti šou, kai mokytojai kelia rimtas problemas, ir dar matyti politikus, kurie, matyt, nori pelnyti populiarumo taškų, atvykdami į ministeriją ir nusifilmuodami, nėra garbingas kelias.
Penktadienį suplanuotas mitingas prie Seimo, tad darome prielaidą, kad ir nebuvo siekiama šiandien rasti sutartimo“, – kalbėjo ministrė.
Nakvos dar naktį
Septyniose dešimtyse mokyklų vyksta mokytojų streikas. Jos iniciatorė – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS). Trečiadienį LŠDPS atstovai susirinko į ministeriją reikalaudami derybų ir liko čia, ant grindų, nakvoti.
Ketvirtadienį ryte, kaip ir planuota kur kas anksčiau, derybos pradėtos. Tačiau jų rezultatai po keliolikos valandų pokalbių mokytojų netenkino, tad jie liko nakvoti dar naktį.
Po pirmosios derybų pusės tiek ministrė Jurgita Petrauskienė, tiek LŠDPS vadovas Andrius Navickas džiaugėsi, kad pagaliau vyksta dialogas.
Paskutinė derybų dalis, turėjusi pateikti atsakymus, dialogą tik klampino. Panašu, kad dviejų valandų pertrauka, nedavė didelės naudos.
18 val. vėl susibūrę profesinių sąjungų ir ŠMM atstovai grįžo prie tų pačių ryte ir dieną aptarinėtų klausimų: kokios skaičiuojamos etato valandos – metinės ar savaitinės, iš kiek savaičių turi būti dauginamas pamokų skaičius – iš 42 ar 37, o gal 36.
Prabėgus valandai, dalis diskusijos dalyvių siūlė pereiti prie trečio klausimo, kiti aiškino, kad dar dėl pirmo klausimo nesutarta.
„Atostogų metu mokytojams irgi mokama už kontaktines valandas, nors visi supranta, kad tuo metu mokytojas kontaktinių vaandų neturi. Mes kuriame sistemą, kuri yra nereali“, – apie tai, kad mokytojai nuolat klausia, kiek vis dėlto savaičių jie dirba, kalbėjo J.Petrauskienė.
Ji sakė, kad nebuvo tokių atvejų, kad mokytojas nebūtų gavęs už atostogas apmokėjimo.
Kaltino derybų žaidimu
Jau gerokai pavakarėjus, įtampa gimdė vis daugiau emocijų.
„Jūs gaunate atlyginimus, o norite, kad mes padarytumėte jūsų darbą? Gerai, mes padarysime. Ar jūs kratotės atsakomybės? Jūs žaidžiate derybas, nepateikiate konstruktyvaus pasiūlymo“ – klausė per derybas A.Navickas.
„Mes pasitikime mokytojais ir manome, kad jie geriau gali pasakyti, kaip reikia daryti. Mes, aišku, galime savo siūlymą pateikti. Mes šitą darbą šiandien visą dieną dirbame kartu“, – sakė ministrė J.Petrauskienė.
Ministrė ragino vienas kito neįžeidinėti ir tartis, kad mokytojai grįžtų į mokyklas.
„Pas mus šiandien pamokų metu buvo atėję vaikų“, – prisimindama per pietus prie ministerijos savo mokytojus gynusius mokinius sakė ministrė. Taip primindama, kad streikas daro didelę žalą.
Prakalbo apie mokytojų algas
Ministrė derybų metu sutiko, kad turi būti sudaryta mokytojų algų kėlimo sistema – tai siūlo profesinės sąjungos. Ji svarstė, ką derėtų iki sausio 1 dienos nuveikti, kad per 2019 metus būtų konkrečiai suplanuotas mokytojų algų padidėjimas nuo 2020 metų.
„Su 2019 metais tai neturėtų baigtis“, – apie uždarbio kėlimą sakė J.Petrauskienė.
Ministrė priminė MOSTA tyrimą, kad 70 proc. mokytojų alga didėjo. Ministrė sakė, kad siekis yra, kad mokytojo alga siektų 1000 eurų.
Profsąjungų atstovai pabrėžė, kad mokytojai nesupranta, kur pinigai, skirti algoms kelti, yra.
„Visi laukia padidėjimo, o jo nėra. Mes dirbome šiandien 12 valandų, bet nesusitarėme dėl pagrindinio principų. Kad 18 pamokų turėdamas mokytojas turėtų etatą. Mes po 12 darbo valandų neturime susitarimo”, – sakė LŠDPS vicepirmininkė Erika Leiputė-Stundžienė.
Profsąjungos siūlė kompromisą, kad nuo kitų metų mokytojų pastoviosios dalies koeficientą reikėtų didinti 10 proc., o vėliau – daugiau.
Nemato perspektyvos
„Ministerija atėjo tęsti susitikimo nepadariusi namų darbų. Mes siūlėme ilgesnę pertrauką, bent iki 19 valandos. Tegul ima pertrauką iki ryto. Reikia konkretumo“, – iš susitikimo išbėgęs kalbėjo A.Navickas.
Anot jo, nepasidarė aiškiau netgi dėl to, dėl ko jis buvo ramesnis, – dėl etato sandaros.
„Dabar tai kalbėjimas bendratimis apie nieką“, – sakė LŠDPS vadovas.
„Tai nekonstruktyvus derybų klampinimas ir baigsis tuo, kad nebus pasiektas susitarimas“, – sakė A.Navickas.
Kaltina A.Navicką
Derybų baigtį klampina ir tai, kad profesinės sąjungos nesutaria tarpusavyje. Tiksliau, A.Navicko vadovaujamos organizacijos nuostatos nesutampa su visų kitų.
Profesinių sąjungų atstovai negailėjo kritikos A.Navickui, kaltino šį, kad užuot taręsis laksto pasikalbėti su savo atstovaujamais mokytojais ir tuomet praklauso tuos dalykus, dėl kurių buvo susitarta.
Tarkim, profesinių sąjungų atstovai jau buvo sutarę, kad pradinių klasių mokytojų etatą turėtų sudaryti 700 kontaktinių metinių valandų. Tai laikoma didele ŠMM nuolaida. Tačiau LŠDPS tam prieštaravo.
„Iš pradžių kaip ir sutarėme, turėjome bendrą kryptį, tačiau yra žmonių, kurie išeina, ateina ir grįžus kyla vėl ginčų dėl sutarto dalyko“, – sakė Lietuvos profesinė sąjungos „Sandrauga“ vadovas Kęstutis Juknis.
„Jis yra racionalus, protingas, tačiau jis neįsitikinęs, ar jo streikuojantys mokytojai pritars. Visų tikslas yra pasiekti susitarimo. Manau, kad viskas eina į gerąją pusę, nors ir sunkiai“, – ketvirtadienio vėlų vakarą svarstė K.Juknis.
„Sandrauga“ taip pat pateikė ŠMM savo reikalavimus. Vienas svarbiausių, dėl kurių jie linkę leistis į kompromisą, kad mokytojo etatą galėtų sudaryti ne 18, o 21 kontaktinė valanda.
Jie reikalauja ir atkurti mokytojams tas algas, kurios buvo iki krizės. “Ministerija paskaičiavo ir susiėme už galvos, nes išeina nebe 20 proc., kaip kad reikalaujama, o 35-40 proc.”, – sakė K.Juknis.
Be to, siekiama, kad vadinamosios antrosios kišenės valandos to paties dalyko mokytojams visoje šalyje būtų skaičiuojamos vienodai.
Be to, „Sandrauga“ reikalauja konkrečių terminų, kada ir kaip bus keliamas užmokestis mokytojams.
„Mes galime derėtis iki ryto, tik klausimas, ar nugalės sveikas protas“, – sakė K.Juknis.
„Pirmos dvi derybų dalys buvo svarstymai, trečioje dalyje einama prie konkrečių susitarimų. Tai sunkiai iešina, bet bendrą kryptį jau randame.
O kartais susidaro įspūdis, kad nenorima susitarti“, – A.Navicką kritikavo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Eridijus Milešinas.
Jis ir jo kolegos sakė, kad natūralu ir iškart buvo aišku, jog etatinio apmokėjimo reforma turės klaidų ir kad modelį reikės taisyti, nes kitaip ir negalėjo būti.
ŠMM įsipareigojo, kad sausio 10 dieną bus galutinai sudėliotas etato struktūrą apiebrėžiantis dokumento projektas.
Tikėjosi palankių pabaigtuvių
Prieš ilgąją derybų pertrauką tiek ŠMM, tiek LŠDPS džiaugėsi užsimezgusių dialogu.
Dieną prasidėjusiame posėdyje buvo skelbiama pertrauka. Posėdis buvo pratęstas apie 18 valandą.
„Džiaugiamės, kad pirmą kartą buvome išgirsti. Aptarėme visus mūsų reikalavimus. Dabar duoti namų darbai ministerijai. Jie turi pasiskaičiuoti, kokie bus finansiniai poreikiai“, – po profesinių sąjungų susitikimo su švietimo ir mokslo ministre J.Petrauskiene iškart paskelbus pertrauką sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Ministrės atsistatydinimo jie neketina siekti.
„Kaip asmuo, ministrė mums netrukdo. Bet gal tai ministrės asmeninis apsisprendimo reikalas, ar ji elgiasi moraliai ir jaučiasi gerai. Tarkim, trečiadienį bėgo iš derybų, bet palikime tai praeičiai“, – sakė A.Navickas.
Susitikime paskelbus pertrauką A.Navickas sakė, kad jie lanksčiai vertina ministerijos ir kitų profesinių sąjungų siūlymus dėl etato struktūros. LŠDPS reikalavo, kad jį sudarytų 18 kontaktinių ir tiek pat nekontaktinių valandų.
Tiesa, per susitikimą nuostata sušvelnėjo. Tačiau svarbu, pabrėžė A.Navickas, kad tokį pat krūvį, mokinių turintys mokytojai negalėtų gauti skirtingo atlyginimo.
„Mūsų siekis – atsisakyti etato kišenių. Svarbu sutarti, kiek valandų mokytojai dirba. Nebeapkrauti mokytojų ir mokyklų vadovai, kad nebereikėtų jiems skaičiuoti, kiek valandų jis dalyvaus posėdžiuose, bendraus su mokinių tėvais“, – sakė A.Navickas.
Bet dėl vieno reikalavimo LŠDPS neketina atsitraukti.
Profesinė sąjunga reikalauja, kad turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, o nuo 2019 m. sausio 1 d. jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai būtų didinami.
„Šį reikalavimą mes pateikėme dar prieš praėjusių metų biudžeto svarstymą. Vyriausybė elgėsi nesąžiningai ir nesvarstė to. Pas mus švietimui skiriama 4,2 proc. BVP. Esame EBPO šalis, tad turėtų būti skiriama ne mažiau nei 6 proc.
Manome, kad prašome mažiau, nei mums priklauso. Mokytojai turi būti gerbiami ir jiems bent penktadaliu turi būti padidintas darbo užmokesčio koeficientas“, – kalbėjo A.Navickas.
Dar ketvirtadienį ŠMM turėtų atsakyti dėl šių LŠDPS reikalavimų: mokytojo etatą turėtų sudaryti 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų; mokytojo etatas gali būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus proporciją; valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei; turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, o nuo 2019 m. sausio 1 d. jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.; ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos; įsipareigoti mažinti mokinių skaičių klasėse.
„Ikimokyklinio ugdymo pedagogai labiausiai nuskriausti. 13 mln. eurų, kurių reikėtų, nėra didelė suma. Turime pasirūpinti, kad jie nebūtų skriaudžiami“, – sakė A.Navickas.
Anot jo, ir penktadienio ryto greičiausiai mokytojai sulauks ministerijoje.
„Derybos gana klampios“, – sakė A.Navickas.
Tikisi gerų pabaigtuvių
Kad vyksta dialogas, džiaugėsi ir ministrė J.Petrauskienė.
„Paskelbėme pertrauką. Dėl tam tikrų siūlymų skiriasi nuomonės, profesinės sąjungos tariasi su mokytojais. Manau, visų bendras sutarimas šiandien išeiti susitarus, pasakius mokytojams, kad galima rasti sprendimus, kad grįžtame į ugdymo procesą, kad vaikai gali grįžti į mokyklas“, - dar prieš pertrauką sakė J.Petrauskienė.
Tačiau akivaizdu, kad reikalavimas dėl 20 proc. koeficiento padidinimo atrodo neįkandamas ministrei.
„Vien pono Navicko profesinės sąjungos keliami reikalavimai, kurie nėra tiesiogiai susiję su etatinio apmokėjimo sistema, pareikalautų gerokai daugiau nei 200 mln. eurų. Puikiai suprantame, kad vienu mostu tokios galimybės nėra. Tačiau kalbame apie etapus. Daug kas aptarta kolektyvinėje sutartyje. Nerealu švietime per dešimtmečius susidariusias spragas spręsti vienu kartu. Tai užkirstų galimybę įgyvendinti antrąjį etatinio apmokėjimo etapą“, - kalbėjo ministrė.
Milijonų nežada
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas iš susitikimo su profesinėmis sąjungomis kartu su E.Jovaiša išvyko posėdžiui nesibaigus. Patarėjas sakė, kad vyksta pirmųjų rezultatų svarstyti su premjeru Sauliumi Skverneliu.
Kaip sakė S.Malinauskas, dalis profesinių sąjungų reikalavimų, kurių iš viso yra aštuoniolika, yra susiję su struktūrinėmis permainomis, o dalis – su finansais. Dėl pirmosios dalies sutarti kur kas paprasčiau, o rasti papildomų finansų nebeįmanoma.
Tarkim, kad mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas būtų padidintas 20 proc., reikėtų papildomų 130 mln. eurų. S.Malinauskas pabrėžė, kad švietimas ir taip kitais metais turės daugiau pinigų.
Jis sakė, kad derėtų pažiūrėti kitais metais, kaip veikia etatinio apmokėjimo modelis, ir tada būtų galima skirti dar pinigų.
„Jei matome, kad etatinio sistema veikia, kitų metų pradžioje galime kalbėti apie finansavimo didinimą 2020 metais, susitarti, koks turėtų būti vidutinis darbo užmokestis etatą turinčio mokytojo.
Tam mes esame pasiruošę. Kam mes nesame pasiruošę? Pasiduoti spaudimui, kuris gali smarkiai atidėti biudžeto priėmimą. Mes matome, kad profesinės sąjungos pasiruošusios kalbėtis, visos teigia, kad finansavimas turi didėti, mes taip pat matome, kad mokytojų atlyginimai nepakankami. Tikimės, kad išeitį rasime.
Pabrėžiu, kad iš mokytojų niekas nebuvo atimta, buvo padidinta. Kai kam didėjo krūviai, atsirado papildomų pareigų, bet manome, kad situacija nėra tokia kritinė, kas vestų į streikus“, – kalbėjo S.Malinauskas.
Jis sakė matantis nuo rugsėjo veikiančio etatinio modelio spragas. Jis pabrėžė, kad profesinės sąjungos nori etatais grįstos apmokėjimo sistemos.
Ar ŠMM padarė viską, kad etatinis būtų įvedamas sklandžiai?
„Manau, kad visada galima padaryti geriau. Manau, iš klaidų pasimokys ir ministerija. Ir galės jas ištaisyti“, – sakė premjero patarėjas.
