Dėl nesėkmingo įgyvendinimo vasarį priimtas Vaiko teisių įstatymas sukėlė protesto mitingus, dalies Seimo narių palaikomus. Įstatymui gresia pataisos, kurios jau įvardytos, kaip vėl atveriančios smurto prieš vaikus galimybes.
Dar blogesni reikalai švietimo srityje, kur etatinis mokytojų darbo apmokėjimas taip pat sukėlė streikus ir mitingus.
Dabar tris savaites streikuojantys pedagogai okupavo ministeriją, ministrė kontakto su jais neranda ir tiesiog deginasi ant konflikto laužo, o ministerijos klerkai tuo metu išnešinėja iš pastato sofutes, kad protestuojantys mokytojai neturėtų kur įsikurti.
Ministrės negebėjimas suvaldyti situacijos sukėlė ir medikus: mokytojams paramą pareiškė Medikų sąjūdis, Odontologų rūmai, socialiniai ir kultūros darbuotojai. Atrodo, būtent švietimo ministrės dienos suskaičiuotos.
Tą leidžia suprasti ir premjeras, ir jo aplinka. Kitą savaitę po VTEK išvados, interpeliacijos ir todėl, kad tiesiog nevykusiai vykdė valstiečių ir vyriausybės programos punktą, Jurgitos Petrauskienės turėtų nelikti.
Signalas švietimo ir mokslo ministrei turėtų būti ir prezidentės požiūris į jos veiklą.
„Kaktomuša tarp Vyriausybės ir švietimo profesinių sąjungų užsItęsė per ilgai, padėtis tampa nekontroliuojama. Vyriausybė kartu su profesinėmis sąjungomis turi užtikrinti, kad moksleiviai kuo greičiau galėtų grįžti į klases. Tokiomis sąlygomis tolesnis ministrės darbas kelia abejonių,“ – po tokių Dalios Grybauskaitės žodžių sunku įsivaizduoti, kad ministras galėtų toliau eiti pareigas.
Nepriklausomybės aikštėje – priešprieša. Pirmojo, gausesnio, mitingo dalyviai reikalauja stabdyti vadinamąją Matuko reformą, kad tėvai galėtų kepšnoti ir dar griežčiau auklėti savo vaikus. Antiprotesto dalyviai ragina negrąžinti įstatymų, įteisinančių smurtą prieš vaikus.
Seimo opozicijos pakviestas ministras Linas Kukuraitis prisiima kaltę dėl ne visai sklandžiai vykstančios Vaiko teisių apsaugos reformos. L. Kukuraičio pavaldiniai jau rengia teisės aktų pakeitimus, numatančius aiškesnį pareigūnų veikimą, kai sprendžiama ar laikinai paimti iš šeimos skriaudžiamą vaiką.
Savo ministrą užstojo premjeras S. Skvernelis. Tačiau protestai dėl neva iš šeimų „grobiamų ir parduodamų“ vaikų jau sukėlė pasekmių: ministras L. Kukuraitis priverstas kreiptis į visuomenę, raginti gerbti savo pareigą atliekančius Vaiko teisių apsaugos specialistus ir socialinius darbuotojus, o kilusius ginčuus spręsti civilizuotai. Pastaruoju metu gaunama žinių apie grasinimus susidoroti su pareigūnais ir net jų artimaisiais.
Pasekmių mokytojo profesijos autoritetui turės ir toks pedagogų elgesys, kai penktadienį, pasibaigus darbo valandoms, jie ropštėsi atgal į ministeriją per langus. Jiems draugiją palaikė ir nuolatinis protesto akcijų lankytojas iš Seimo valdančiosios frakcijos. Švietimo ministrė tikina su protestuotojais bendraujanti, o šie atvirkščiai, kaltina J. Petrauskienę arogancija, esą ši derasi ne su streikuotojais, o su mokytojų etatiniam apmokėjimui pritariančiomis profesinėmis sąjungomis. Įtakinga valstiečių žaliųjų frakcijos narė Rima Baškienė sako, kad ministrės elgesys nepateisinamas.
„Kiekvienas atėjęs, beklausiantis, jis turi sulaukti atsakymų. Ar jų būtų 10 ar 100 mokyklų streikuojančių. Paskutinis akcentas, kuris buvo vakar vakare, kai [Švietimo ir mokslo] ministerijoje šitokia grupė žmonių susirinko, o ministrė išėjo miegoti – tai buvo sunkiai paaiškinama“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkė R. Baškienė.
Procesas pažengė nepalankiai toli J. Petrauskienei. Po 10 valandų derybų susitarti nepavyko, mokytojai savaitgalį leido ministerijoje. Vyriausybė siūlo visoms parlamentinėms partijoms pasirašyti nacionalinį susitarimą, kuriuo būtų nubrėžti aiškūs įsipareigojimai švietimo sričiai 2020–2025 m.
Pirmadienį profsąjungos kartu su opozicija kviečiamos į vyriausybę tartis dėl finansavimo galimybių. Tiesa, opozicija jau pranešė, kad neatvyks, nes einama ne tuo keliu, prie opozicijos dedasi ir Ramūnas Karbauskis. Premjeras tarsi užsimena, kad ministrės dienos suskaičiuotos.
„Nepriklausomai kas bus švietimo ministras ar ministrė, nuo reformų vyriausybė nesitrauks, jos bus toliau įgyvendinamos, ir tos reformos bus ir finansuojamos“, – sakė S. Skvernelis.
Antradienį švietimo ministrei teks atlaikyti interpeliacijos klausimus Seime, o trečiadienį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija vertins ar J. Petrauskienė laikėsi pareigos vengti interesų konflikto. Premjeras dar kartą užsimena, kad ir VTEK sprendimas gali lemti šios ministrės karjerą.
„Jeigu bus pripažinta, kad pažeistas įstatymas ir supainioti viešieji ir privatieji interesai, tai jei bus pažeidimai – be abejo, bus padaryti atitinkami sprendimai“, – teigė S. Skvernelis.
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas kalba dar aiškiau.
„Politinė logika diktuoja labai dažnai tokią patirtį Lietuvoje: jeigu tu darai reformą, tu prisiimi riziką, ir jeigu sulauki neigiamos reakcijos, gali būti labai sudėtinga išsaugoti ir savo autoritetą, reputaciją“, – sakė S. Malinauskas.
Politologė Rima Urbonaitė švietimo ministrės konflikte įžvelgia ne vien jos, bet ir premjero klaidų.
„Pirmoji klaida – tai nesuprasti, jog jeigu tu turi net ir vieną, kad ir nelabai didelę profesinę sąjungą, bet kuri kategoriškai prieštarauja, kuri turi priekaištų, nebandyti ieškoti su ja kompromiso. Kita klaida labai svarbi – vyriausybės elgesys per dabartinę krizę, kai prasidėjo streikas. Tai reiškia, kad per pirmas dienas vyriausybė turėjo su ministre ir su premjeru priešakyje imtis iniciatyvos. Šitos derybos, kurios dabar vyko, turėjo vykti pirmosiomis dienomis, o ne 3 savaitėms praėjus“, – kalbėjo MRU lektorė R. Urbonaitė.
Politologas Virgis Valentinavičius ministrui L. Kukuraičiui didelių priekaištų neišsako, jis turėtų būti apgintas ir išsaugoti savo pareigas. J. Petrauskienės padėtis jokių gerų perspektyvų jai nežada. Ministrė jau turėjo atsistatydinti.
„Aš matau 3 aiškias priežastis, kodėl ministrė turėjo pasitraukti. Pirma – interesų konfliktas. Antra – nesutarimai su Konstitucija ir trečia – socialdarvinistinė strategija. Ministrė ir jos komanda nuolat pykstasi su Konstitucijos principais, kai riboja universitetų prieinamumą, kėsinasi į universitetų autonomiją ir įveda planinės ekonomikos elementus aukštajame moksle. Socialdarvinistinė strategija – kai ilgus metus finansiškai marintame universitetų sektoriuje dirbtinai užkeliami reikalavimai kokybei ir faktiškai žiūrima, kurie universitetai išliks, o kurie ne. Tokiu būdu universitetai kiršinami ir kuriami instrumentai juos šantažuoti. Lygiai taip pat kiršinami mokytojai: yra „geros“ profsąjungos, yra „blogos“ profsąjungos, supriešinami direktoriai mokyklų ir mokytojai“, – pasakojo MRU Komunikacijos instituto direktorius doc. dr. V. Valentinavičius.
