Naujienų portalo lrytas.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius teigė, kad šis sprendimas turėjo būti priimtas dar anksčiau.
„Tą reikėjo daryti anksčiau. Toks žingsnis yra žengtas ir atsiranda vilčių, kad Vyriausybės veiklos rezultatai bus geresni. Nes šie metai, po ilgo „medaus mėnesio“, po rinkimų, buvo neišsipildžiusių vilčių ir nusivylimo laikas. Ir pirmiausia Vyriausybės atžvilgiu. Buvo akivaizdu, kad reikės kažkokios pertvarkos ministrų kabinete, tai buvo tik laiko klausimas, kada ji turės įvykti“, – kalbėjo A.Krupavičius.
Jis teigė, kad paskutiniu metu kritiniai reiškiniai plėtėsi „kaip gaisras“.
Politologas, paklaustas, ar šios trys ministerijos ir buvo kritinės, tvirtino, kad dėl vienos nė neabejoja.
„Dėl J.Petrauskienės krizinės situacijos formavosi dar nuo šitos Vyriausybės kadencijos pradžios, švietimo srityje politika visada stovėjo ant galvos, o ne ant kojų“, – pasakojo VDU politologas.
„Dėl aplinkos ministro, manau, kad čia urėdijų reforma labai ritmas diskusijų objektas. O miškų kirtimai emociškai itin neigiamai veikė visuomenę. To nesprendimas yra tai, kas erzina.
Kultūros ministrei, panašu, kad nesisekė administracinių darbų tvarkyti savo sektoriuje. Yra nemenkas susipriešinimas ir tarp politinio pasitikėjimo pareigūnų, ministrės. Apskritai, kultūros sritis irgi yra užmiršta. Ministrė nesugebėjo parodyti, kad kultūra yra vienas iš prioritetų“, – sakė politologas.
A.Krupavičius klausė, ar negalėtų būti ir daugiau ministrų, kurių būtų paprašyta pasitraukti. „Manau, kad galėtų. Ir dar pabrėžiu, iš tų, kuriuos delegavo valstiečiai“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė A.Krupavičius.
Jis tvirtino, kad tai yra „vienareikšmiškai gelbėjimo ratas S.Skvernelio Vyriausybei“.
Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad premjeras, pristatydamas šį sprendimą, sakė norintis inicijuoti sėkmingiau vykdomas reformas minėtose ministerijose.
A. Kulakauskas: reikia ieškoti visuomenės palaikymą turinčių ministrų
Premjerui Sauliui Skverneliui keičiant tris – švietimo ir mokslo, aplinkos, kultūros – ministrus, politologas Antanas Kulakauskas teigia, kad tai lėmė ir visuomenės spaudimas, kilęs dėl strateginių Vyriausybės klaidų. Pasak jo, nauji ministrai turi ateiti jau turėdami nepatenkintos gyventojų dalies palaikymą.
„Nemaža dalis visuomenės nepatenkinta politika šitose srityse ir ministrų veikla – ir aplinkos apsaugoje, ir švietime – nereikia aiškinti, čia streikai, – o ir Kultūros ministerija daug kas nepatenkinti. Tai, matyt, artėjant rinkimams, premjeras nutarė ne vieną, o tris pakeisti“, – BNS sakė Vytauto didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas A. Kulakauskas.
Pasak jo, vykdant reformas būtina jas derinti su visuomene, o to nesupratimas yra strateginė klaida, už kurią atsakomybė tenka šiuo atveju ne vien švietimo ir mokslo ministrei.
„Dėl reformų reikia tartis iš anksto. Politinė valia be politinio proto yra fikcija, štai ir prieiname liepto galą. Politinis protas, reiškia, suderinti klausimus su visomis reikšmingomis interesų grupėmis. Tai švietimo srityje jokių švietimo reformų, nederinant su mokytojų bendruomene, neįmanoma daryti, kad tai būtų tvarios reformos. Čia yra strateginė politinė klaida padaryta (...) Premjerui tenka dalis atsakomybės už bet kokį ministrą“, – sakė politologas.
A. Kulakauskas įsitikinęs, kad ieškant naujų ministrų, svarbu rasti kandidatus, remiamus nepatenkintos visuomenės dalies.
„Svarbu rasti ministrus, kurie turėtų jau ir nepatenkintosios visuomenės dalies pasitikėjimą. Čia nėra ištraukti eilinį, kaip sakant, biurokratą. Jeigu neturi pasitikėjimo, nežinomas, tai klausimas, kaip reaguos. (...) Juos (protestuotojus – BNS) pakankamai didelė dalis visuomenės palaiko, čia ne šiaip kokie marginalai išėjo paprotestuoti“, – argumentavo ekspertas.
Anot jo, premjero situacija tampa sudėtinga ir dėl santykių su opozicija.
Politologo vertinimu, artėjant biudžeto priėmimui Seime bei kitų metų rinkimams, Vyriausybė įžengė į rimtų išbandymų metą.
„Nebus paprasta: ir rinkimai, ir biudžetas, kuris į jokius rimtesnius pakeitimus neorientuotas. Tai bus pakankamai sunku. (...) Yra tam tikro strateginio neapdairumo, nenumatymo, kad vieną kartą kantrybė žmonėms truks. Kuo baigsis situacija, sunku spėlioti“, – sakė A. Kulakauskas.
S. Skvernelis trečiadienį ketina siūlyti prezidentei Daliai Grybauskaitei atleisti švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę, kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson ir aplinkos ministrą Kęstutį Navicką.
Politologai įvertino S. Skvernelio sprendimą atleisti tris ministrus: situacijos tai nestabilizuos
Dėl pasyvumo ir vengimo reaguoti į streikuojančių pedagogų reikalavimus kaltintam premjerui Sauliui Skverneliui pranešus, kad Vyriausybė atsisako ne tik mokytojų pasitikėjimo netekusios Jurgitos Petrauskienės, tačiau ir dar dviejų – kultūros ir aplinkos ministrų – paslaugų politologai suabejojo, ar toks Vyriausybės vadovo žingsnis iš tikrųjų stabilizuos situaciją.
Politologai sutaria, kad paaukoti iš karto trys ministrai yra greičiau ne esamos problemos sprendimas ir gerai apgalvota taktika, o problemos atidėjimas, siekiant nuleisti Vyriausybei spaudimą darantį garą.
Jų nuomone, pašalinus iš karto tris ministrus S. Skverneliui kils papildomų problemų, kurios atsilieps tiek jo populiarumui, tiek galimybėms dalyvauti 2019 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
„Aš manau, kad čia yra tipinis garo nuleidimo būdas. Taip tiesiog siekiama parodyti savo ryžtingumą, kad premjeras priima sprendimus, kad jis reaguoja į situaciją. Bet kaip ir visi garo nuleidimo būdai, jie iš esmės nesprendžia pačios situacijos – jie sprendžia tik situaciją komunikaciniame fone. Tai atitinkamai likusias problemas reikės spręsti būsimiems ministrams, todėl pati situacija išlieka pradinės padėties“, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas.
Mykolo Romerio universiteto docentas Virginijus Valentinavičius situaciją vertino taip pat panašiai. Pasak jo, žengdamas tokį žingsnį premjeras rodo, kad apie tikrąsias problemų priežastis negalvoja, todėl, aiškino politologas, S. Skvernelis gali taip prisidaryti tik dar daugiau problemų savo asmeninėms politinėms ambicijoms bei jį delegavusiai valdančiajai valstiečių partijai.
„Toks drastiškas žingsnis keičiant tris ministrus labiau panašus į skubų gaisro gesinimą negu į kažkokią gerai apgalvotą taktiką. Tai kuria valdančiųjų griūties nuotaikas ir, panašu, tokios griūties nuotaikos bei valdančiųjų silpnėjimo tendencijos tik stiprės. Tai yra problemos atidėjimas, o ne jos sprendimas“, – Eltai kalbėjo MRU docentas.
Jis neatmetė galimybės, kad S. Skvernelis, atleisdamas tris ministrus, tiesiog nori parodyti, kad iš tikrųjų yra savarankiškas, principingas ir nenuolaidžiauja streikuojantiems mokytojams. Pasak jo, tokiu būdu Vyriausybės vadovas nori atitraukti dėmesį nuo švietimo ir mokslo ministrės, kurios galvos Vyriausybės reformomis nepatenkinti pedagogai įnirtingai jau kurį laiką reikalavo.
Kartu, akcentavo V. Valentinavičius, premjeras tokiu netikėtu sprendimu pabandė užbėgti ir įvykiams už akių. Jo tikslas, kalbėjo MRU docentas, galėjo būti ir siekis apsidrausti tiek nuo streikų išsiplėtimo į kitas viešojo sektoriaus sritis, tiek nuo jo paties atsakomybės reikalavimo.
„Tai savotiška profilaktika užbėgant už akių tiems žmonėms, kurie nori reikalauti premjero atsakomybės. Jis tokiu žingsniu parodo, kad aš radikaliai pertvarkau Vyriausybę, imuosi konkrečių žingsnių tad pamirškite mano atsakomybę“, – kalbėjo V. Valentinavičius. Nors politologas teigė, kad tiek kultūros, tiek aplinkos ministrai buvo viešai kritikuojami, visgi nėra labai aišku, kodėl, pavyzdžiui, kartu su J. Petrauskiene šalinamas ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas. MRU docento teigimu, problemos, kurias sukūrė J. Petrauskienė, buvo kur kas didesnės ir gilesnės nei ministrų, kurių paslaugų taip pat atsisakyta.
Tiek V. Valentinavičius, tiek T. Janeliūnas akcentavo, kad atsisakius trijų ministrų, S. Skvernelis atsiduria ant labai jautrios ribos, nes pasikeitus daugiau nei pusei visų ministrų (8 iš 14), Vyriausybė turi gauti iš naujo įgaliojimus. Atleidus švietimo, kultūros ir aplinkos ministrus, iš viso bus pakeisti jau 6 šios Vyriausybės ministrai. Tad, kalbėjo politologai, S. Skvernelio rezerve lieka tik vienas ministras kai, pabrėžė jie, opozicijos bei visuomenės kritikos radare jų yra dar keletas.
Pasak, V. Valentinavičiaus, Vyriausybės vadovas tikriausiai paskaičiavo, kad iki prezidento rinkimų, kai Vyriausybė turės grąžinti savo įgaliojimus, tikriausiai šio rezervo pakaks.
Tačiau, akcentavo T. Janeliūnas, tikriausiai svarbesnė problema, su kuria dabar susidurs S. Skvernelis, bus tai, ką pastatyti pašalintų ministrų vietoje. Ypač, pabrėžė T. Janeliūnas, daug problemų kils surandant pamainą J. Petrauskienei.
„Tikriausiai savižudis galėtų eiti į šitokią poziciją, nes mokytojų reikalavimai iš esmės yra neįvykdomi pagal dabartinį Vyriausybės biudžetą. Aš nežinau, kas gali ryžtis tokiam paskyrimui. Su kitais ministrais gali būti lengviau, tačiau ir šios paieškos gali užtrukti“, – samprotavo T. Janeliūnas. Jam antrino ir V. Valentinavičius, pabrėždamas, kad valstiečiai neturi didelių potencialių ministrų rezervų.
