S. Skvernelio žingsnis – iššūkis D. Grybauskaitei: prasidės galių demonstravimas

Pirmadienį premjero Sauliaus Skvernelio paskelbta žinia apie patraukiamus tris ministrus iškėlė ne vieną papildomą klausimą. Kodėl ši pozicija nebuvo derinta su prezidente Dalia Grybauskaite ir kaip toliau vyks Vyriausybės darbas, kai pasitraukus dar vienam ministrui, tektų iš naujo gauti Seimo įgaliojimus arba atsistatydinti.

 Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Saulius Skvernelis. 
 Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Saulius Skvernelis. 
Premjeras Saulius Skvernelis ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.<br>T.Bauro nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.<br>T.Bauro nuotr.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė didelio kiekio kritikos susilaukė paskutinėmis savaitėmis. <br>D.Umbraso nuotr.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė didelio kiekio kritikos susilaukė paskutinėmis savaitėmis. <br>D.Umbraso nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį paskelbė, kad atstatydina tris ministrus. <br>D.Umbraso nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį paskelbė, kad atstatydina tris ministrus. <br>D.Umbraso nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį paskelbė, kad atstatydina tris ministrus. <br>D.Umbraso nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį paskelbė, kad atstatydina tris ministrus. <br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Dec 3, 2018, 4:08 PM, atnaujinta Dec 3, 2018, 6:35 PM

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, aplinkos ministras Kęstutis Navickas ir kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson atleidžiami, kaip kad tvirtino premjeras, siekiant didesnio proveržio jų kuruojamose srityse.

Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politologai teigė, kad situacijos nederinimas su prezidente parodo aiškų aukščiausias pozicijas užimančių politikų nesutarimą. O situaciją vis dar sunkina ir kitas esminis aspektas – premjero apsisprendimas dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose.

Opozicija ieškos kitos aukos?

Iš karto po pirmadienį nuskambėjusios premjero žinios, šalies vadovė D.Grybauskaitė išplatino pranešimą, kuriuo pritarė švietimo ir mokslo ministrės J.Petrauskienės patraukimui. Bet dėl kitų dviejų, kaip pareiškė šalies vadovė, priežasčių nežino.

Politologas Lauras Bielinis tvirtino, kad premjero niekas neįpareigoja dėl tokių sprendimų tartis su prezidente.

„Tokio veiksmo kažkoks įstatymas neįpareigoja, bet kolegiški santykiai arba bendro reikalo sprendiniai visą laiką veda prie klausimo suderinimo, o ypač tokio svarbaus. Šiuo atveju, kaip aš suprantu, buvo apsispręsta asmeniniu sprendimu ir nesiderinant. Nors žinant prezidentės nuomonę, tai gal net derinti nereikėjo“, – lrytas.lt sakė L.Bielinis.

Jis tvirtino, kad prezidentės argumentai, kad ji nėra tikra, kodėl atstatydinami kultūros ir aplinkos ministrai, tėra galių demonstravimo pradžia.

„Atėjo tas laikas prezidentei, kuri ilgą laiką buvo savotiškame šešėlyje, save pademonstruoti, savo galimybes ir valią. Pasipriešinti šiam sprendimui aš nemanau, ar ji gali. Bet skiriant ministrus, derinant jų skyrimą su prezidente, čia bus didelė istorija, kurią mes žiūrėsime“, – tvirtino politologas.

Jis tvirtino, kad ribinė situacija, kai yra „tik vienas kritinis ministras“, atveria puikią galimybę reikštis opozicijai.

„Ir dabar jie ieškos tos silpnosios grandies tarp dabartinių ministrų. Manau, kad dabar sulauksime labai aštrios kritikos kažkurio ministro atžvilgiu“, – kalbėjo jis.

„Nežinau, ar visi tie ministrai yra verti to, kad būtų atstatydinti“, – apie pirmadienį paskelbtą sprendimą sakė L.Bielinis.

Politologas pakomentavo ir Lietuvos Liberalų sąjūdžio pirmininko Eugenijaus Gentvilo versiją, kad S.Skvernelis tokiais veiksmais sau tiesia kelią į būsimus prezidento rinkimus. L.Bielinio nuomone, egzistuoja ir toks scenarijus.

„Jis įmanomas, bet gal ir būtų pernelyg dramatiškas. Ir nemanau, kad suteiktų premjerui kažkokių pliusų kandidatuojant. Kaip tik, priešingai, sukurtų įvaizdį, kad Vyriausybėje viską sugriovė, tai eina ir į prezidentūrą jos sugriauti. O jei taip darys, tai bus viena iš jo pralaimėjimo priežasčių“, – tvirtino politologas.

Tarp vadovų nėra sutarimo

Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga lrytas.lt pasakojo, kad taip bandoma Vyriausybę grąžinti į kontroliuojančią poziciją.

„Sprendimas aiškiai ir akivaizdžiai yra nukreiptas gelbėti padėtį, kai Vyriausybė nustojo kontroliuoti situaciją. Bet ministras pirmininkas turėjo kur kas anksčiau imtis veiksmų. Net prezidentė, visuomenė nėra informuota, kokiais kriterijais pasirinkti šie ministrai“, – kalbėjo S.Spurga.

Politologas taip pat teigė, kad jokie įstatymai nenurodo premjerui derinti tokius klausimus su prezidente. Tačiau konkrečiai ši situacija įrodo, kad sutarimo tarp jų nėra.

„Čia yra tie užkulisiniai, plonieji, niekur neaprašyti dalykai. Tai priklauso nuo santykių tarp premjero ir prezidentės. Mes visada linkėtume, kad prezidentas ir premjeras dirbtų ranka rankon. Bet šos atvejis mums visiems parodo, kad to sutarimo nėra“, – tvirtino S.Spurga.

Paklaustas, kaip įsivaizduoja tolimesnį Vyriausybės darbą, politologas prisiminė ir dar vieną esminį faktorių.

„Žinant visas peripetijas, sunku pasakyti, kaip rytoj, ar po mėnesio klostysis santykiai daugumos ir Vyriausybės“, – pasakojo politologas.

Jo teigimu, nėra aiškus ir dar vienas veiksnys – ar premjeras dalyvaus kitų metų prezidento rinkimuose.

„Manau, kad premjeras elgiasi ne visai sąžiningai. Nes jeigu jis tikrai apie tai negalvoja, jis turėtų tai ir pasakyti, kad visi pamirštų, kad jo nedomina. O dabar, kai jis taip nepasako, šitas klausimas apie Vyriausybės darbą nusidažo naujomis spalvomis. Nes jei šitai Vyriausybei liko tik keli mėnesiai, tai gal čia nėra ko saugoti“, – kalbėjo politologas.

Jeigu premjeras S.Skvernelis nuspręstų kandidatuoti prezidento rinkimuose, jis savo premjero postą išlaikytų, o Vyriausybės sudėtis keistųsi tokiu atveju, jei S.Skvernelis taptų prezidentu.

„Gal čia premjeras nori parodyti, kad jis nebijo priimti sprendimus. Ir yra tinkamas kandidatas į prezidento postą“, – kalbėjo S.Spurga. Pridurdamas, kad darbinė atmosfera Vyriausybėje taip pat neturėtų būti smagi, jei tokie sprendimai priimami kaip „perkūnas iš giedro dangaus“.

Politologas sakė neprisimenantis ir tokių atvejų Lietuvoje, kad ministrai būtų atleidžiami po kelis.

Pasitraukė šeši ministrai

Naujienų agentūra BNS pirmadienį pateikė visų pareigų netekusių šios Vyriausybės ministrų sąrašą.

Jei prezidentė D.Grybauskaitė patvirtins teikimus atleisti švietimo ir mokslo, kultūros ir aplinkos ministrus, bus pasikeitę jau šeši šios Vyriausybės ministrai. Pagal Konstituciją pasikeitus daugiau nei pusei iš keturiolikos ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus arba atsistatydinti.

 

2018 metų balandžio 25 dieną pranešta apie žemės ūkio ministro Broniaus Markausko sprendimą trauktis iš pareigų. Ministras sulaukė kritikos dėl šeimos ūkininkavimo aplinkybių, paaiškėjus, kad jo šeima dirbo svetimą žemę be savininkų leidimo bei už tai gavo ES išmokas.

2018 metų kovo 6 dieną apie sprendimą atsistatydinti pranešė teisingumo ministrė Milda Vainiutė. Ji šį sprendimą priėmė sulaukusi prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos, kad nesusitvarko su pareigomis, ministerijos audito darbuotojai užsiminus apie patiriamą spaudimą iš ministerijos vadovybės.

2017 spalio 13 dieną darbą baigė ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius. Jis atsistatydinimo pareiškimą įteikė, kai iš valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasitraukė jį delegavusi Socialdemokratų partija.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.