Vyriausybei tą duobę pradėjo kasti saujelė Švietimo ir mokslo ministerijoje apsigyvenusių streikuojančių mokytojų ir su jais vangiai derėjusis ministrė Jurgita Petrauskienė.
Artėjančio žemės drebėjimo po kojomis ilgai nejutęs premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį pagaliau apsisprendė atleisti situacijos nesuvaldžiusią J.Petrauskienę, o kartu – ir aplinkos ir kultūros ministrus Kęstutį Navicką bei Lianą Ruokytę-Jonsson.
Trečiadienį po pokalbio su prezidente Dalia Grybauskaite atleidžiamas K.Navickas pareiškė nematantis galimybės dirbti komandoje su dabartiniu premjeru, „kuris visada išstato ministrus į priešakines pozicijas“.
„Su tokiu premjeru tikrai nenoriu dirbti toliau, nėra prasmės ir mano savigarba neleistų“, – išrėžė L.Ruokytė-Jonsson.
Užsiminė apie interpeliaciją
Į tokius akibrokštus sureagavo ir S.Skvernelis.
Premjeras piktai numojo ranka į L.Ruokytės-Jonsson prezidentei pateiktą prašymą užbaigti svarbius darbus ir nurodė susikrauti daiktus dar iki penktadienio: „Buvo dveji metai padaryti bent kažką šitam kultūros laukui, ir per paskutinę savaitę tikrai nepavyks to padaryti.“
Apie Vyriausybės atnaujinimą pirmadienį pranešęs S.Skvernelis lauk vejamiems ministrams teigė neturįs didelių priekaištų.
Tačiau buvusių komandos narių apspjaudytas politikas trečiadienį pakeitė retoriką.
Premjeras teigė iš šių ministrų tikėjęsis daugiau ir juos lenkęs prie darbo: „Tikrai tai dariau.“
Anot S.Skvernelio, jei prezidentė nuspręstų kultūros ministrei leisti poste pasilikti dar bent porą savaičių, jai gali grėsti interpeliacija Seime.
Premjeras leido suprasti, kad nepasitikėjimas atleidžiamais ministrais nebuvęs spontaniškas, dėl jų darbo sulaukdavęs daug priekaištų ir iš Seimo narių.
Tačiau politikas tvirtino beatodairiškai gynęs visus ministrus, gins ir toliau, ypač tuos, kurie kokybiškai dirba.
„Lietuvos ryto“ šaltinių žiniomis, premjeras ilgai palaikė ir J.Petrauskienę. „Arba ji, arba aš“, – dar prieš keletą savaičių esą S.Skvernelis atkirto ministrės atsistatydinimo vis garsiau reikalauti ėmusiems Seimo valstiečiams.
Išeiti savo noru nesutiko
„Aš prezidentės paprašiau, kad būčiau atleistas, nes tikrai nematau galimybės dirbti komandoje su dabartiniu premjeru, kuris visada išstato ministrus į priešakines pozicijas“, – po susitikimo su D.Grybauskaite trečiadienį išrėžė K.Navickas.
Politikas priminė, jog Aplinkos ministerija teikė siūlymą, kad nebūtų didinama metinė miškų kirtimo norma iki 6 proc., bet premjeras ir Vyriausybė priėmė kitokį sprendimą, ir jis, ministras, šį sprendimą turėjęs ilgą laiką ginti.
Aplinkos ministerijos vadovas taip pat prisipažino antradienį iš premjero sekretoriato gavęs pasiūlymą išeiti savo noru.
„Nesutikau, nes mano atleidimas bet kokiu atveju yra destrukcinis veiksmas, jis tikrai neprisideda prie darnios valstybės veiklos ir aš nenoriu šiuo atveju bendradarbiauti.
Aš nenoriu, kad šitas išėjimo procesas būtų sklandus. Mes turime žinoti. Negalima tęsti prisidenginėjimo ministrais veiklos. Aš sutinku su kietu atleidimu ir tikiuosi, kad tai įvyks“, – kalbėjo K.Navickas.
Apie spaudimus dar papasakos
„Savo noru pateikiau atsistatydinimo prašymą premjerui, tai labai aiškus apsisprendimas. Su tokiu premjeru tikrai nenoriu dirbti daugiau, tiesiog nėra prasmės ir mano savigarba neleistų.
Paprašiau prezidentės dar trumpo darbo laikotarpio, kad galėčiau užbaigti vieną iš pagrindinių darbų – „Kultūros strategiją 2030“, kuri yra beveik padaryta, noriu parengti ją iki galo. O tada išeisiu padariusi vieną iš esminių darbų“, – kalbėjo L.Ruokytė-Jonsson.
Anot kultūros ministrės, ji neatsisako pirmadienį išsakytų gerų žodžių apie kolegas: „Mano visa meilė – ministrams, to negalėčiau pasakyti apie premjerą. Mačiau labai sąžiningus profesionalius žmones.
O iš premjero, jo kanceliarijos ir jo aplinkos buvo didelis spaudimas, ypač tais klausimais, kurie liečia žiniasklaidą.“
L.Ruokytė-Jonsson aiškino, jog tam, kad rengiami teisės aktai būtų diskutuojami su žiniasklaidos atstovais, buvo įkurta Medijų taryba ministerijoje: „Čia mūsų nuomonės išsiskyrė – premjeras norėdavo viską daryti nepasitaręs su visuomenės informavimo lauku.
O ministerija norėjo atlikti savo darbą pagal taisykles.
Šis spaudimas virto įtampa, kuri ir pradėjo šią įvykių seką. Detalių aš dabar nepasakosiu, norėčiau pabaigti savo darbą, o tada ir galėsiu nurodyti net keletą spaudimų.“
L.Ruokytė-Jonsson sakė, kad ją tenkins bet koks prezidentės sprendimas: „Esu pasirengusi bet kada išeiti į laisvę.“
Už vadovą stojo mūru
Išgirdę tokias dviejų kolegų kalbas S.Skvernelio stojo ginti kiti Vyriausybės nariai.
„Premjeras niekados niekam nėra daręs spaudimo. Kad jis turi tvirtą nuomonę, tai taip.
Premjeras nėra toks žmogus, kuriam pateiki bet ką ir viskas tinka. Reikia įrodyti savo teisybę argumentais. Jeigu įrodai – viskas gerai, o jei ne...“ – Eltai kalbėjo teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
„Tikrai turiu premjero pasitikėjimą. Problemų ir konfliktų nebūna“, – lrytui.lt tvirtino susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
„Tikrai girdžiu, kaip išklauso premjeras, o jeigu kam nors priešinasi, tai labai argumentuoja“, – tikino socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
„Tikrai neturiu jokių skundų, mes tikrai gerai dirbame. Ir kaip komanda gerai dirbame. Jeigu ne premjero ir visos Vyriausybės palaikymas, nei farmacijos, nei visuomenės sveikatos permainų nebūtų buvę“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Ministrai buvo prinokę
Nors ir L.Ruokytė-Jonsson, ir K.Navickas savo klaidų neįvardijo, juodi debesys kybojo ne tik virš J.Petrauskienės galvos.
Jau kurį laiką Seimo užkulisiuose buvo kalbama, jog dalis ministrų yra prinokę būti pakeisti – valdančiuosius esą stabdė tik taip pasielgti nedrįstantis S.Skvernelis.
Dar prieš metus premjeras neoficialiai yra sakęs, kad nėra patenkintas kultūros strategės darbu. S.Skvernelį nuo L.Ruokytės-Jonsson atleidimo galbūt stabdė tik tai, kad kultūros sritį į savo rankas yra paėmęs R.Karbauskis.
Tačiau nemažai kritikos strėlių į šios ministrės daržą skriejo ir R.Karbauskio vadovaujamame Seimo Kultūros komitete. Į jį skųstis kultūrininkai vorele žygiavo nuolat.
Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai ypač buvo sunerimę, kai beveik metus buvo vilkinama priimti naują kultūros įstaigų finansavimo tvarka.
Tada buvo svarstoma, kad šio darbo ministerijoje tiesiog nėra kam atlikti – geriausi specialistai jau buvo išsilakstę, o likusius slėgė neaiškumai dėl prasidėjusios pertvarkos, kurią irgi lydėjo skandalai.
Opozicija ministrei į atlapus kibo ir dėl galbūt neskaidriai rengto Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro konkurso.
K.Navicką pliekė ir viešai
Daug įvairių nesusipratimų lydėjo ir K.Navicko veiklą. Platūs ministro užmojai reformuojant miškų urėdijas sukėlė daug sumaišties ir vos nesugriovė valdančiosios daugumos.
Nuo to laiko Vyriausybė nuolat jautė balsų alkį Seime, bet K.Navickui vasaros pradžioje surengtą interpeliaciją vis dėlto atlaikė.
Vienas pagrindinių opozicijos atstovų priekaištų ministrui tuomet buvo dėl paramos ankstesnei jo darbovietei – Baltijos aplinkos forumui.
Aplinkos ministerija šiai viešajai įstaigai už meldinių nendrinukių išsaugojimą skyrė solidžią 4 milijonų eurų paramą, kitam projektui – dar arti milijono eurų.
Tiesa, dalydamas mokesčių mokėtojų pinigus K.Navickas buvo apdairus – dokumentus dėl lėšų skyrimo pasirašydavo jį pavadavę ministrai, o jis pats tuo metu atostogaudavo.
K.Navickas sulaukė daug priekaištų ir dėl plynai kertamų miškų, ir dėl įtartinos didžiulę įtaką jam turėjusios viceministrės Rėdos Brandišauskienės veiklos.
Kaip rašė „Lietuvos rytas“, ši valdininkė savo galias naudojo netgi gindama asmeninio kiemo interesus.
Neapgalvoti aplinkos ministro komandos veiksmai buvo prakiurdę ir S.Skvernelio kantrybę.
Rugpjūtį premjeras K.Navicką į kampą pastatė, kai jis prasižiojo apie planus apmokestinti automobilius.
„Taip šauti su tokiomis nederintomis žiniomis, neturint politinio palaikymo, yra visiškas nesusipratimas“, – tada viešai ministrą pliekė premjeras.
Profesionalų Vyriausybė nepasiteisino
Seimo vicepirmininko „socialdarbiečių“ vadovo G.Kirkilo nuomone, S.Skvernelio vadovaujama Vyriausybė, pavadinta profesionalų, nepasiteisino, nes tai tėra išsigalvotas terminas – esą vyriausybės būna technokratinės arba politinės.
Vertindamas premjero sprendimą atšaukti iš karto tris ministrus Seimo vicepirmininkas teigė, kad Vakarų valstybėse įpusėjus kadencijai atlikti pertvarkas vyriausybėje yra įprastas reikalas.
Trečiadienį Žinių radijo paklaustas, ar Seimas buvo nepatenkintas L.Ruokytės-Jonsson darbu, G.Kirkilas teigė, jog kultūros ministrės keitimas yra logiškas sprendimas: „Kultūros komitete buvo daug nepasitenkinimo ministrės veikla. Manau, reikia stipresnės figūros šioje srityje. Finansavimas didinamas, bet aiškumo, kaip ministras arba ministrė mato savo sistemą ir kokia kryptimi eina, nėra – tik blaškymasis.“
Anot G.Kirkilo, neturi pagrindo aplinkos ministro K.Navicko teiginiai, jog jis nemėgstamas „socialdarbiečių“ frakcijoje, o Seimas nori jo galvos: „Kai kuriuos ministrus Seimas nervina. Jiems nepatinka eiti į komitetus ir frakcijas atsiskaityti už savo darbą. Mes to turime reikalauti. Todėl toks ministro pasakymas parodo, kad jis negali dirbti.“
„Premjeras dar kelių ministrų turbūt nebeatleis, jau ir taip pakankamai destabilizavo Vyriausybę atleisdamas tris ir dar gavo pagaliu į kaktą nuo dviejų išeinančių. Ir L.Ruokytė-Jonsson, ir K.Navickas pasakė, ką mano apie premjerą: kad jis tik prisidengė ministrais, o iš tiesų trukdė reformoms“, – trečiadienį kalbėjo opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis E.Gentvilas.
Anot politiko, į atleidžiamų ministrų vietas rasti tikrų realių profesionalų, kurie išeitų iš savo darbų, galimai susikompromituotų ir galimai dirbtų tik pusmetį, bus sudėtinga.
Opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininko G.Palucko nuomone, Vyriausybę yra ištikusi krizė ne tik plačiąja – politine, bet ir siaurąja – personaline prasme. Tai esą ypač akivaizdu po dviejų pasitraukusių ministrų pareiškimų apie premjero darbo principus, paramos ir palaikymo stoką, galimą politinį spaudimą.
„Kai į viešumą veržiasi tokie bendri darbo užkulisiai, savo reputaciją branginančių specialistų vien žodžiais lengvai nebeprikviesi. Vyriausybę reikia formuoti iš politikų, turinčių profesinę kompetenciją ir politinę reputaciją, tačiau dabar vargu ar kas ryžtųsi ateiti pusmečiui savęs sudeginti“, – svarstė G.Paluckas. (ELTA)
Nustatytas ne vienas pažeidimas
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį vienbalsiai nusprendė, kad Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovė J.Petrauskienė (nuotr.) pažeidė įstatymą nedeklaravusi paskolos banke, taip pat nenusišalino nuo sprendimų, kai viešuosius pirkimus laimėdavo jos sutuoktinis verslininkas E.Petrauskas.
Anot etikos sargų, J.Petrauskienė tik pradėjusi eiti ministro pareigas deklaracijoje privalėjo nurodyti 3 tūkst. eurų viršijančią paskolą SEB banke, taip pat sutuoktinio E.Petrausko pareigas jo įmonėje „Ecotour“. Negana to, ministrė deklaracijoje nenurodė ir sutuoktinio pareigų įmonėje „Betonus“, nedeklaravo sutuoktinio individualios veiklos pažymos.
VTEK teigimu, E.Petrauskui laimėjus viešuosius pirkimus ŠMM pavaldžiose įstaigose Valstybiniame studijų fonde ir Gamtos tyrimų centre ministrė jų vadovams yra skyrusi premijų bei priemokų prie atlyginimo.
Etikos sargai nustatė, kad J.Petrauskienė praėjusių metų pavasarį Gamtos tyrimų centrui įsakymu skyrė 315 tūkst. eurų Verkių dvaro vandens kėlimo stoties avarinei būklei likviduoti, o prieš tai centras pasirašė sutartį su E.Petrausko vadovaujama bendrove „Ecotour“.
VTEK vertinimu, ministrė, priimdama šiuos sprendimus, negalėjo būti objektyvi ir nešališka, taigi veikė tiesioginio bei akivaizdaus interesų konflikto situacijoje.
„Ecotour“ nuo 2011 metų dalyvauja ŠMM pavaldžių įstaigų viešuosiuose pirkimuose, kurie susiję su ŠMM.
