Taip pat jie skundžiasi, kad artimieji nebegali laisvai perduoti jiems maisto, asmeninių daiktų.
Akcijos rengėjai socialiniame tinkle šitaip pristatė savo iniciatyvą: „Nenormalu, kad Švietimo ir mokslo ministerijoje esantiems mokytojams valdininkai neleidžia atnešti valgyti ar net vaistų.
Toks požiūris – nehumaniškas, menkinantis, nors ir labai gerai atspindintis, kaip valdžia šiuo metu žiūri į valdomuosius.
Nuneškime mokytojams pietus – kiekvienas žmogus nusipelnė normalaus šilto maisto. Organizatoriai šiltu maistu pasirūpins, kas nori, gali atnešti užkandžių, saldumynų ir panašiai.“
Apie 13 val. mokytojus pasiekė šiltas maistas. ŠMM esantys mokytojai neslėpė džiaugsmo, sulaukę palaikymo ir maisto, kurį atnešė iniciatyvos rengėjai Laurynas Peluričius ir Elžbieta Banytė. Jie patys nupirko šiltus pietus iš Vilniaus dailės akademijos valgyklos.
„Mus apsauginiai įleido į ŠMM ir mes maistą perdavėme į apačią prie budėtojos nusileidusiems mokytojams. Šiandien jie visai gerai nusiteikę, nes juos aplankė Rokas Masiulis ir jie vėl girdimi“, – portalui lrytas.lt sakė E.Banytė.
Jos teigimu, mokytojai sulaukė ir kūčiukų, kuriuos atnešė du aktyvūs mokiniai.
Tikina, kad į ŠMM negalėjo įnešti maisto
Viena šios akcijos rengėjų lituanistė E.Banytė sakė, kad esmė netgi ne pats maistas, mat mokytojai dar turi jo atsargų, bet būtinybė juos palaikyti.
Idėja rengti tokią akciją gimė išvakarėse, kai E.Banytė sulaukė žinios, kad neleidžiama streikuojantiems ir ŠMM Kolegijų salėje įsikūrusiems mokytojams perduoti maisto, vaistų ar kitų asmeninių daiktų.
Kaip sakė E.Banytė, vakar maisto leista perduoti tik kai į ministeriją atskubėjo Seimo narė Aušra Maldeikienė.
„Kaip sakė ten esanti mokytoja, įeiti neleidžia, jei išeisi, nebegrįši, nėra čia ko perdavinėti maisto. Akcija skirta palaikyti mokytojams, taip pat paskatinti ministerijos vadovybę ar tuos, kurie priima tokius sprendimus, normaliai tvarkytis su šia situacija.
Tikrai yra normalių būdų išspręsti krizę“, – kalbėjo E.Banytė. Akcijos rengėjai nupirks valgykloje pietus ir nuneš mokytojams. „Tikimės, kad neatšals, nes juk ministerija nedavė mokytojams dulkių siurblio, tai vargu ar mikrobangų krosnele leistų naudotis“, – sakė E.Banytė.
ŠMM atstovai lrytas.lt neigė, kad neleidžiama perduoti mokytojams maisto. Kaip sakė ministerijos atstovė Nomeda Barauskienė, buvo kilęs tik vienas nesusipratimas, kai perduodama dėžė buvo labai didelė ir apsaugos darbuotojai sprendė, ką daryti.
Šiuo metu ministerijoje esantys mokytojai, jei išeitų, nebebūtų įleidžiami. Išimtys taikomos tik dviem žmonėms – LŠDPS pirmininkui Andriui Navickui ir jo pavaduojai Erikai Leiputei-Stundžienei.
Užsuko pasidomėti situacija ir Z.Vaišvila
Pas ŠMM patalpose streikuojančius mokytojus per visą savaitę apsilankė ne vienas politikas ir žinomas visuomenės veikėjas.
Penktadienį prieš pat pietus į ŠMM netikėtai užsuko ir signataras Zigmas Vaišvila su keliais bendraminčiais. Jie domėjosi, kaip sekasi mokytojams, ko jie reikalauja ir kokios pagalbos jiems reikia.
Atvykę asmenys klausė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko Andriaus Navicko, kaip jiems sekėsi tartis su premjeru Sauliumi Skverneliu ir kitais politikais.
„Mano supratimas, paprastas ir aiškus, negalima vienodai matuoti visas rinkas. Tokioje situacijoje, kaip tas grįžimas atgal – labai sudėtingas. Mano pirmas klausimas, ar bendras finansavimas pos to reformos sumažėjo ar ne? Ar jums nėra aišku?“, – streikuojančių mokytojų klausė Z.Vaišvila.
Po šio klausimo, keletas mokytojų replikavo, kad prieš ateinant į ŠMM, jam pačiam reikėjo pasidomėti situacija, todėl jie nesuprantą, ką jis čia veikia ir kokią pagalbą gali pasiūlyti.
A.Navickas aiškino signatarui, kodėl mokytojai yra čia, kokia situacija susidarė. Tačiau ir tolesni Z.Vaišvilos klausimai mokytojams kėlė abejones, ar jis supranta, kas iš vis ten vyksta.
Visą diskusiją galite pamatyti žemiau esančiame vaizdo įraše.
Profsąjungų atstovai: prezidentės pataisos pagrindinių problemų nesprendžia
Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytos pataisos nesprendžia pagrindinių mokytojų problemų ir savaime nėra priežastis baigti streiką, sako švietimo profsąjungų atstovai.
„Pats siūlymas pataisų negali išspręsti streiko problemos, mes nežinome, ar toms pataisoms pritartų Seimas“, – BNS penktadienį sakė streikuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas.
Jis teigė prezidentės pataisas vertinantis kaip „žingsnį į diskusiją“.
„Labiau variantas būtų stabdyti etatinį apmokėjimą, tada nuo sausio 1-osios reikia didinti koeficientus, taip pat atsižvelgti į prezidentės ir į visus kitus siūlymus, sudaryti ekspertų grupę, kuri supranta švietimo sistemą, ir parengti naują etatinio apmokėjimo sistemos modelį iki rugsėjo 1-osios“, – kalbėjo A. Navickas.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, komentuodamas prezidentės registruotas pataisas, BNS sakė, kad „pirmas įspūdis labai savotiškas“.
„Nei mūsų ekspertai, nei aš pats detaliai nežiūrėjome, bet pirmas įspūdis labai savotiškas, nes tikrai nepalies esminių detalių, dėl kurių kilo nepasitenkinimas mokyklose ir streikas“, – sakė jis.
A. Jurgelevičius teigė pritariantis principui mažinti darbo bendruomenei valandų skaičių.
„Ir anksčiau buvo aišku, ir dabar dar labiau paryškėjo, kad mokytojo darbas iš esmės yra vesti pamoką ir dirbti su mokiniais. O visi kiti darbai, kuriuos mokytojai dirbdavo mokykloje, mano manymu ir daugelio mano kolegų manymu, buvo dirbtinai primesti mokytojams ir ne visiškai prasmingi“, – teigė A. Jurgelevičius.
Jis išreiškė viltį, kad ilgainiui mokytojo pareigose liks tik darbai, susiję su pamokų vedimu ir rengimusi joms plačiąja prasme.
Mokytojams į pagalbą atėjo prezidentė
Primename, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį Seimui ypatingos skubos tvarka pateikė įstatymų pataisas, turinčias palengvinti etatinio apmokėjimo įgyvendinimą.
Prezidentės pateiktos įstatymų pataisos siūlo paprastesnę etatinio darbo užmokesčio struktūrą, nustatant dvi mokytojų veiklos kategorijas: viena jų susijusi su pamokomis bei pasirengimu joms, kita – su veikla mokyklos bendruomenėje, paties mokytojo profesiniu tobulėjimu.
Šiuo metu šios veiklos išskaidytos į vadinamąsias tris kišenes, t. y. kontaktines valandas (pamokas), nekontaktines valandas (pasirengimą pamokoms, darbų taisymą) ir darbą bendruomenei. Pagal dabartinę redakciją, veikla bendruomenei gali sudaryti iki pusės mokytojo etato.
Prezidentės pataisos nustato kitas proporcijas, kiek mokytojo etate sudaro pamokos, pasirengimas pamokoms, mokinių darbų taisymas ir veikla bendruomenei.
Būtų nustatoma, kad pagal bendrojo ugdymo programą dirbančio mokytojo darbo laikas per savaitę yra 36 valandos. Iš jų 30 valandų sudarytų pamokos, pasirengimas joms, mokinių pasiekimų vertinimas, o 6 valandos būtų susijusios su veikla mokyklos bendruomenei ir profesiniu tobulėjimu.
Viena iš šalies mokytojus vienijančių profesinių sąjungų ketvirtą savaitę streikuoja dėl etatinio mokytojų apmokėjimo tvarkos, įsigaliojusios nuo rugsėjo.
Keliasdešimt Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pedagogų, reikalaudami derybų, daugiau nei savaitę nakvoja Švietimo ir mokslo ministerijos patalpose.
Profsąjunga reikalauja penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, taip pat didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases.
Vyriausybė sako, kad įgyvendinti visus profsąjungos reikalavimus papildomai kainuotų apie 300 mln. eurų, bet protestuojantieji teigia, kad šie skaičiai – išpūsti.
Premjeras šią savaitę iš pareigų atstatydinimo švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę.
Švietimo ministrą pavaduosiantis R. Masiulis susitiko su ŠMM esančiais mokytojais
Laikinuoju švietimo ir mokslo ministru nuo kitos savaitės tapsiantis susisiekimo ministras Rokas Masiulis penktadienį susitiko su ministerijos patalpose daugiau nei savaitę esančiais pedagogais.
R. Masiulis streikuojantiems Andriui Navickui ir jo vadovaujamos profsąjungos mokytojams tvirtino keliantis sau tikslą deeskaluoti situaciją.
Ministras sakė, kad bus pasiekiamas ir žadėjo pasidalyti savo telefono numeriu.
„Matau, kad ir jūs esate normalūs žmonės, jūsų tikslas nėra čia kažką laužyti. Visi esame normalūs žmonės ir turime spręsti tą opią problemą“, – teigė R. Masiulis.
Vis dėlto jis tvirtino neturintis galimybių išspręsti problemų švietime, tačiau žadėjo padėti tarpininkavimu.
„Nenoriu žadėti to, ko negaliu padaryti, bet galime diskutuoti ir tarpininkausime tiems sprendimams, kiek galėsime“, – sakė ministras.
A. Navickas po susitikimo su R. Masiuliu BNS teigė besidžiaugiantis, kad laikinai Švietimo ir mokslo ministerijai vadovaus būtent jis.
„Jis – geras vadybininkas ir sugebės suvaldyti situaciją, sukurti planą, kaip čia išeiti iš tos krizės. Jis tikrai išklausė mokytojus, pamatė, kad problemų daug. Reikia laiko pagalvoti, pasitarti ir lauksime iš jo pasiūlymų, kaip čia toliau judėti“, – sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderis.
R. Masiulis nuo pirmadienio dirbs laikinuoju švietimo ir mokslo ministru, kol į šias pareigas bus paskirtas naujas ministras vietoj atleistos Jurgitos Petrauskienės.
