Kaip šaltinį premjeras pasirinko ekonomisto Nerijaus Mačiulio situacijos vertinimą.
„Kitų metų valstybės biudžetas. Svarbiausi faktai, skaičiai ir nepriklausoma objektyvi nuomonė.
Palyginus su praėjusiais metais socialinei apsaugai numatyta 427 mln. eurų daugiau;
Sveikatos apsaugai – 279 mln. eurų daugiau;
Švietimui – 190 mln. eurų daugiau;
Aplinkosaugai – 102 mln. eurų daugiau;
Krašto apsaugai – 75 mln. eurų daugiau;
Kultūrai – 41 mln. eurų daugiau.
Nauda daugiau nei milijonui dirbančių šalies gyventojų: sumažinus mokestinę naštą atlyginimai augs nuo 18 iki beveik 60 eurų.
Didinami viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, 30-čia eurų – iki 430 – auga minimali mėnesinė alga.
Mokytojų etatinio darbo apmokėjimui numatyta skirti 49,1 mln. eurų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimams – 31,1 mln. eurų. Mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas – 13,4 mln. eurų, kurie leis nuo sausio 1 dienos atlyginimus padidinti 10 proc.
Nuo 30 iki 50 eurų didinami vaiko pinigai. Gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams išmoka vaikui bus dar didesnė – 70 eurų.
Auga pensijos: vidutinė senatvės pensija turinti pilną stažą didės apie 26,5 euro, bendras pensijų augimas sieks apie 8 proc.
Ir pabaigai – objektyvios ekonomisto Nerijaus Mačiulio pastabos bei įžvalgos, kurias jis pateikė portalui „Delfi“:
Nerijus Mačiulis teigia, kad ekonominiai šalies ištekliai yra riboti, o žmogaus poreikiai – beribiai. Tad kiekvienu atveju biudžeto tvirtinimas tampa ne visų norų patenkinimu, o tam tikrų prioritetų susidėliojimas.
„2018 m. prioritetas buvo senatvės pensijų didinimas – tam buvo skiriama daugiausiai lėšų. Kitais metais prioritetai kiek keičiasi – skiriama daugiau lėšų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams, 8 proc. didėja senatvės pensija, vaiko pinigai nuo 30 iki 50 Eur padidėja ir, turbūt reikia pabrėžti, kad vienas pagrindinių prioritetų 2019 m. biudžete – mokesčių reforma. Jos kontekste didžiajai daliai samdomų darbuotojų mažėja mokesčiai ir dėl to vidutiniškai per mėnesį jų pajamos padidės apie 30 eurų.
Susiję straipsniai
Turėjo Vyriausybė alternatyvą nemažinti mokesčių, o tas lėšas paskirstyti kitiems poreikiams, bet reikia atkreipti dėmesį, kad apie perteklinę Lietuvos samdomų darbuotojų mokestinę naštą dešimt metų kalba ir visi ekonomistai, ir visos tarptautinės institucijos, ir politinės partijos Lietuvoje. Ir beveik visos savo programose yra įsirašiusios, kad reikia mažinti darbuotojų apmokestinimą. Šis Vyriausybės sprendimas mažinti samdomų darbuotojų mokestinę naštą atrodo labai pagrįstas ir tikrai neprieštaraujantis tam, apie ką kalba visi ekonomistai. Bet opozicijos darbas yra oponuoti ir jie tą daro. Tikrai nematau tokių sričių, dėl kurių reikėtų labai kritikuoti.
Galima sakyti, kad yra šiek tiek optimistinės prielaidos dėl to, kiek pavyks sumažinti šešėlinę ekonomiką ir, kiek pavyks gauti papildomai pajamų iš šešėlio, bet žiūrint į 2017 ir 2018 metų patirtį, abu šiuos metus biudžeto pajamos viršijo planą ir šešėlinė ekonomika reikšmingai mažėjo.
Nėra garantija, kad ir toliau pavyks sėkmingai mažinti mokesčių vengimą, bet toks suplanavimas biudžete reiškia, kad bus ieškoma priemonių ir toliau bus bandoma mažinti šešėlinę ekonomiką.
Tokio sprendimo kritikuoti negalime. Galų gale, jei neplanuotų mažesnės šešėlinės ekonomikos, tai ir negalėtų suplanuoti paskirstyti tų lėšų gautų iš šešėlinės mažinimo. Tada būtų mažiau galimybių didinti ir vaiko pinigus, ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus“, – komentavo ekonomistas N. Mačiulis.
Jis pabrėžia, kad pastaruosius metus stebimas naujas reiškinys Lietuvoje – subalansuoti valstybės finansai. Tai yra pastaruosius dvejus metus ir 2019 metų biudžetas planuojami pertekliniai. Tad rezervas yra kaupimas.
Ar kaupiamos sumos pakankamos krizės atveju ekonomistas nesiima vertinti, nes, kaip pastebi jis, galima ir milijardą kaupti, bet tai reiškia, kad nebus galima padidinti pensijų, mokytojų bei medikų atlyginimų, vaiko pinigų, socialinių išmokų.
Be to, jo nuomone, būtų nesąžininga kritikuoti vykdomą mokesčių reformą, vien todėl, kad tai jau daugelį metų rekomendavo ekonomistai.
Lėšų liko ir mažiau viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams. „Tame kontekste galimybių didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus liko mažiau, bet jų liko“, – prideda jis ir kaip pavyzdį nurodo sprendimą ne nuo rugsėjo pradžios, o nuo sausio 1 dienos priešmokyklinio ugdymo pedagogams atlyginimus didinti 10 proc.
„Turbūt tai nepakankamas augimas, kad atlyginimai būtų visiškai adekvatūs, bet tokiam reikšmingam struktūriniam pokyčiui neužtenka biudžeto eilutes perskirstyti, reikia esminės švietimo sistemos reformos, peržiūrėti perteklines mokymo institucijas, kur per daug investicijų, pastatų, administravimo išlaidų, šildymo išlaidų, valdymo išlaidų ir jas visas sumažinus sukurti tvarų šaltinį, kurio pagalba būtų galima padidinti mokytojams atlyginimus. Tą būtų galima pasiekti jau kitais metais, bet sakyti, kad galima per savaitę pasiekti, turbūt būtų sudėtinga“, – svarsto ekonomistas.
Jeigu vis dėlto šiandien biudžetas nebūtų priimtas, ekonomisto teigimu, tragedijos nebūtų. Tačiau, kaip teigia N. Mačiulis, reikėtų suprasti, kad esmė ne tai ar būtų lėšų kitais metais vykstantiems rinkimams, bet kad nebūtų esminių pokyčių.
„Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus gyventume pagal šių metų biudžetą, sausio mėnesį būtų galima išleisti vieną dvyliktąją 2018 metų biudžeto. Tai reiškia, kad nedidėtų vaiko pinigai, nedidėtų senatvės pensijos, nedidėtų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Nepatvirtintas biudžetas reikštų, kad tų išlaidų didėjimų, kurie suplanuoti, nebūtų“, – sako ekonomistas“, – rašė premjeras.