Tuo metu žvelgdami į premjero Sauliaus Skvernelio reitingus politologai kalba apie ne tokias šviesias tendencijas. Politinė įtampa, kilusi Vyriausybei nesugebėjus surasti sutarimo su streikuojančiais mokytojais, kaip teigia politologai, dabartinį premjero populiarumą turėtų gerokai aptirpdyti.
Pastaruoju metu valdančiųjų padarytos klaidos priimant politinius sprendimus, pašaipų sukėlusios valstiečių lyderių kurtos sąmokslo istorijos, premjero nemokėjimas nusileisti ir atsitraukus pripažinti savo klaidas, kaip samprotauja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius, sukuria visai tikėtiną scenarijų, kad S.Skvernelis iš Vyriausybės vadovo posto pirma laiko pasitrauks nebūtinai dėl to, kad nusprendė dalyvauti prezidento rinkimuose.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkričio 9–26 dienomis vykdytos apklausos duomenimis (apklausos metu respondentų buvo prašoma patiems nurodyti pavardes), prezidentiniuose reitinguose Seimo narė Ingrida Šimonytė toliau stiprina savo pozicijas. Ją šalies vadove matyti norėtų beveik penktadalis Lietuvos gyventojų. Nuo spalio mėnesio apklausos jos palaikymas padidėjo 6 procentiniais punktais ir šiuo metu siekia 18,7 proc. (prieš mėnesį palaikymas siekė 12,6 proc.).
Tačiau reitingų lentelėje I. Šimonytė lieka antra. Nors ir pavyko sumažinti atotrūkį, ji vis dar atsilieka nuo pirmoje vietoje stabiliai įsitvirtinusio ekonomisto Gitano Nausėdos (jį palaiko 23,2 proc. gyventojų). Rinkimuose dalyvauti nusprendusio ekonomisto populiarumo augimas lapkritį siekė 4 procentinius punktus.
Kaip parodė apklausa, premjerą Saulių Skvernelį šalies prezidentu norėtų matyti kas dešimtas (10,9 proc.) suaugęs Lietuvos gyventojas. Už S. Skvernelį balsą atiduoti ketinančių prezidento rinkimuose ratas per mėnesį beveik nesikeitė (prieš mėnesį tokių buvo 9,8 proc.).
Vykdytos apklausos duomenys parodė, kad už kitus galimus kandidatus prezidento rinkimuose pasisako nuo 3 iki 1 procento respondentų.
Per mėnesį perpus sumenko Kauno merą Visvaldą Matijošaitį prezidentu reginti rinkėjų auditorija. Šiuo metu 3,2 proc. gyventojų palaikytų ilgą laiką solidžiais reitingais pasigirti galėjusį Kauno merą.
Krito ir pirminius konservatorių partijos rinkimus pralaimėjusio ir jau paskelbusio, kad prezidento posto nebesieks, diplomato Vygaudo Ušacko palaikymas. Prieš mėnesį siekęs 7,9 proc. palaikymas, lapkričio mėnesio duomenimis, nusmuko iki 2,5 proc.
Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi europarlamentaras Rolandas Paksas – jį remtų 2,4 proc. (prieš mėnesį buvo 2,3 proc.), Seimo narys Naglis Puteikis – 2,2 proc. (prieš mėnesį buvo 2,7 proc.), filosofas Arvydas Juozaitis – 1,8 proc. (prieš mėnesį – tiek pat), Seimo narė Aušra Maldeikienė – 1,9 proc. (prieš mėnesį – 3,1 proc.), socialdemokratų iškeltas kandidatas prezidento rinkimuose Vytenis Andriukaitis – 1,1 proc. (tiek pat buvo ir spalį), liberalų kandidatas Petras Auštrevičius – 1,3 proc. (prieš mėnesį – 0,7 proc.).
Kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) apklaustų gyventojų negalėjo atsakyti, už ką atiduotų savo balsą prezidento rinkimuose.
Politologai, vertindami pastaruosius prezidentinius reitingus, pernelyg nesistebėjo stabiliai augančiu I. Šimonytės populiarumu. Pasak jų, postūmį politikės populiarumo augimui davė lojalus ją delegavusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjų ratas, kuris, rinkimuose dalyvauti atsisakius diplomatui Vygaudui Ušackui, mobilizavosi ir atsigręžė į I. Šimonytę.
„Dėl šios priežasties jos reitingų augimas yra natūralus. Tačiau kyla kitas klausimas: ar ji sugebės įgyti svyruojančių centristinės pažiūros rinkėjų balsus. Šis klausimas, manau, yra atviras. Apskritai galima sakyti, kad Šimonytės, kaip kandidatės į prezidentus, žaidimas yra tik prasidėjęs, todėl su drąsiomis prognozėmis dar reikia būti atsargiems“, – aiškino VDU profesorius A. Krupavičius.
Panašiai I. Šimonytės reitingų augimą vertino ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė. Pasak jos, žvelgiant į tai, kad vis didesnė visuomenės dalis I. Šimonytę regi sėdinčią prezidentės poste, suponuoja vieną intrigą keliantį klausimą – ar artimiausiu metu ji sugebės pasivyti ir pralenkti reitingų lyderį G. Nausėdą.
„Mano manymu, intrigą kelia klausimas, kiek dar Ingridos Šimonytės reitingas kils ir ar ji sugebės greitu laiku aplenkti Gitaną Nausėdą. Akivaizdu, kad tai, jog ji pradėjo daug aktyviau reikštis visuomeninėje erdvėje, duoda impulsą žmonėms ją vis labiau įsivaizduoti kaip kandidatę į prezidentus“, – kalbėjo MRU dėstytoja.
Tuo metu dar visų kortų dėl prezidento rinkimų neatskleidusio premjero Sauliaus Skvernelio perspektyvos šiame reitinge politologams kelia dar daugiau klausimų. Pasak VDU profesoriaus, krizė, į kurią įsivėlė Vyriausybė, verčia net koreguoti vieną iš viešai aptarinėjamų S. Skvernelio pasitraukimo iš Vyriausybės scenarijų. Jo manymu, ne 2019 m. vyksiantys prezidento rinkimai, bet toliau kaistanti politinė atmosfera ir Vyriausybės nesugebėjimas spręsti kylančių problemų gali tapti pagrindine S. Skvernelio pasitraukimo iš Vyriausybės priežastimi.
Pasak A. Krupavičiaus, nemenką žalą S. Skvernelio įvaizdžiui kėsinasi padaryti Vyriausybės nesugebėjimas suvaldyti krizės, kilusios pedagogams paskelbus streiką ir galiausiai užėmus Švietimo ir mokslo ministeriją. Pasak jo, tai, kad į problemos suvaldymą įsikišo prezidentė, o reaguojant į reiškiamus priekaištus valdžiai masinę protesto akciją nusprendė organizuoti žurnalistas Andrius Tapinas, nei Vyriausybei, nei S. Skverneliui autoriteto nepridės.
Kita vertus, ne ką mažesnius iššūkius kelia ir tai, kad nuo kitų metų gerokai išaugusios dujų ir elektros kainos atsilieps daugelio paslaugų ir produktų kainoms. Be to, A. Krupavičiaus tvirtinimu, visuomenės pasitikėjimo Vyriausybe nestiprins ir vidinės turbulencijos, kai iš postų atleisti ministrai prakalbo apie sunkiai pakeliamus S. Skvernelio darbo metodus.
„Panašu, kad premjeras, žvelgiant į jo retoriką, nemoka atsitraukti. Nemoka pasakyti: „Atsiprašau, nepavyko, dabar darysime šiek tiek kitaip.“ Trijų ministrų atstatydinimo argumentavimas buvo, kad viskas buvo gerai arba labai gerai, tik truputį nepasisekė dėl viešųjų ryšių. Bet visuomenė, matyt, vertina priešingai – kad nepasisekė ne tik komunikacija, bet pirmiausia darbai. Todėl, galima sakyti, dėl politinio neraštingumo ir užsispyrimo visai tikėtinas scenarijus, kad S.Skvernelis 2019 m. iš premjero posto gali pasitraukti (ar būti priverstas pasitraukti) nebūtinai dėl to, kad nusprendė dalyvauti prezidento rinkimuose“, – teigė profesorius A.Krupavičius.
Pasak profesoriaus, tokio scenarijaus tikimybę gali sustiprinti būsimos visuomenės nuomonės apklausos, kurios bus atliekamos jau po to, kai streikuojantys mokytojai įsikūrė Švietimo ir mokslo ministerijoje.
„Pastaroji apklausa nepataiko į patį krizės piką, kai mokytojai pradėjo streikuoti Švietimo ir mokslo ministerijoje. Tai dabar tas populiarumo ir pasitikėjimo įšalas, kurį rodo apklausos, gali būti labai laikinas ir labai tikėtina, kad mokytojų streikas Švietimo ir mokslo ministerijoje turės labai neigiamą poveikį S.Skvernelio reitingui“, – aiškino VDU profesorius.
Savo ruožtu R. Urbonaitė neskubėjo taip greitai nurašyti premjero. Ji sutiko, kad, žvelgiant iš šios dienų aktualijų, empatijos nesugebančio rodyti S.Skvernelio perspektyvos įgyti didelį piliečių pasitikėjimą nusprendus kandidatuoti prezidento rinkimuose yra gana abejotinos. Tačiau, kaip pabrėžė R. Urbonaitė, nepaisant visų trūkumų ir daromų klaidų, S.Skvernelis vis dar yra vienas populiariausių šalies politikų. Be to, ji pabrėžė, kad, nepaisant dažnos kritikos S.Skvernelio atžvilgiu, premjeru vis dar pasitiki gana didelė visuomenės dalis.
„Baltijos tyrimų“ lapkričio mėnesį atliktos apklausos rodo, kad S.Skvernelį šiuo metu palankiai vertina 49 proc. gyventojų, nepalankiai – 43 proc. Pastarąjį mėnesį, 4 procentiniais punktais pagerėjus premjero vertinimui, jis grįžo į palankiausiai vertinamų politikų dešimtuką. Spalio mėnesio apklausų duomenimis, S.Skvernelį nepalankiai vertino daugiau gyventojų nei palankiai (45 proc. palankiai ir 46 proc. nepalankiai).
„Nepaisant visko, pamatę kelis eurus savo sąskaitoje žmonės apsidžiaugia. Tai yra veiksniai, kurie turi įtakos viešajai nuomonei apie Vyriausybės vadovą. Kita vertus, nė vienas iš valdančiųjų lyderių nebuvo įsivėlęs į korupcijos skandalą. Šiame kontekste galbūt tik Ramūnas Karbauskis neišvengia problemų su verslu ar viešųjų privačiųjų interesų painiojimu“, – aiškino R. Urbonaitė.
Politologė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad S. Skvernelio Vyriausybė, ypač pastaruoju metu, papildomų problemų prisidaro nesugebėdama įsiklausyti į visuomenės reiškiamus poreikius. Pasak jos, arogancija bei nenoras tartis ilgainiui turėtų tik dar labiau kelti visuomenės nepasitenkinimą.
„Premjero ir Vyriausybės žiūrėjimas iš aukšto ir empatijos nebuvimas dar gali jiems atsiliepti. O to, matyt, nekompensuosi ir didinamais vaiko pinigais, nes žmonėms labai svarbu, kad premjeras būtų empatiškas, suprantantis tavo problemas ir užjaučiantis. Premjeras turi būti ramus ir patikimas, rodantis, kad žino, kaip išspręsi šias problemas“, – apibendrino R. Urbonaitė.