„Tai dabar, kai kalbama apie tai, kad čia tuoj bus kaip Prancūzijoje, sudėjus rankas sėdėti negalima. Mano yra kompetencija, aš atsakingas už valstybės viešąją tvarką, dėl to yra pateikti standartiniai klausimai“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.
„Jeigu turimi faktai, tada jau yra kitos formos ir kita reakcija. Kreipimosi tikslas yra gauti visą, pilną informaciją, kas vyksta šalies viduje, ar nėra įtakos iš išorės“, – pridūrė jis.
S. Skvernelis į devynias tarnybas kreipėsi, tęsiantis pedagogų streikui ir rengiantis sekmadienį įvykusiam mokytojų rėmėjų mitingui.
Pasak premjero, taikiais protestais irgi gali pasinaudoti provokatoriai. Jis priminė 2009 metais vykusias riaušes iš Seimo.
„Prieš tai kalbant išvakarėse mūsų specialiosiose tarnybose, tame pačiame Valstybės saugumo departamente buvo teigiama: žinote, nieko nebus. Absoliučiai jokios informacijos nėra, būkite ramiai. Tai gerai, kad mes nebuvome ramiai ir šiek tiek pasiruošėme, nors nepakankamai pasiruošėme“, – kalbėjo S. Skvernelis, tuo metu dirbęs policijos generalinio komisaro pavaduotoju.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį LRT televizijoje transliuotame interviu tvirtino, kad nėra jokių pažymų, jog Rusijos specialiosios tarnybos su konservatoriais galėjo prisidėti prie mokytojų streiko organizavimo.
Premjero kreipimąsi į kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos institucijas dėl galimos grėsmės nacionaliniam saugumui ji vadino desperacija ir mėginimu „naudotis žvalgybos institucijomis“.
S. Skvernelis praėjusią savaitę Seime pareiškė, kad konservatorių veikimas „yra Kremliaus politikos vykdymas ir abejonių yra, ar ten nėra sąsajų su Rusijos specialiosiomis tarnybomis“, tą atsakys „specialiosios tarnybos“.
Šios savaitės antradienį Vyriausybės vadovas patvirtino, kad kreipėsi į specialiąsias tarnybas „dėl procesų, vykstančių šalyje“ ir tuo pačiu paneigė, kad kreipimąsis nesusijęs su konservatoriais.
Premjeras ketvirtadienį tvirtino, kad jį nustebino prezidentės pareiškimas, jog „nieko nėra“.
„Aš dar atsakymo negavau, o prezidentė pareiškė, kad nieko nėra. Kokio atsakymo iš Valstybės saugumo departamento man tikėtis, jeigu jų tiesioginis viršininkas pasakė verdiktą?“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Pasak ministro pirmininko, tarnybos prisiims atsakomybę už pateiktą informaciją, skirtingai nei prieš devynerius metus.
„Prieš 10 metų tradicinis lietuviškas klausimas iškilo, kas dabar dėl to kaltas? Tai visos (tarnybos – BNS) į krūmus dėjo ir paliko policiją ir Viešojo saugumo tarnybą vienus atsakyti į klausimus, kurie net nebuvo jų kompetencija“, – tvirtino premjeras.
Dalis mokytojų, reikalaudami tobulinti etatinį darbo apmokėjimo modelį, nuo lapkričio 12 dienos yra paskelbę neterminuotą streiką. Keliasdešimt mokytojų įsikūrė ir nesitraukia iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Sekmadienį Vilniuje surengtas juos palaikantis mitingas, jame dalyvavo apie 6 tūkst. žmonių. Incidentų jo metu nefiksuota.
Sutinka, kad yra per emocingas
Reikėtų rodyti mažiau emocijų, sako premjeras S. Skvernelis, vertindamas dvejus metus trunkantį savo vadovavimą Vyriausybei bei teisindamasis dėl milžiniškos kritikos sulaukusių pasisakymų mokytojų bei medikų atžvilgiu.
„Galbūt man iš tikrųjų reikėtų mažiau emocijų rodyti, bet aš esu nuoširdus žmogus ir tikrai viską darau iš širdies. Ir aukojuosi ir dėl šitos pozicijos, ir dėl valstybės. Ir tikrai prasprūsta, kai tu esi apkaltinamas nebūtais dalykais, ypač mane žeidžia, kai skleidžiamas melas, tada emocijos prasiveržia“, – „Žinių radijui“ kalbėjo premjeras.
Tačiau, nepaisant to, kad, akcentavo S. Skvernelis, oponentai jo emocionalumu pasinaudoja, rodyti emocijas, teigė jis, yra geriau nei būti abejingam Vyriausybės vadovui.
„Bet ar būtų gerai, jei ministras pirmininkas būtų šaltas ir abejingas?“, – retoriškai klausė premjeras. Jo nuomone, geriau sakyti žmonėms karčią tiesą nei meluoti.
„Paklauskime visuomenės, ar gera valdžia yra ta, kuri į akis kalba saldžiai, meluoja jums, nesprendžia klausimų (...) Aš galbūt pasakau kartais karčią tiesą, galbūt aštriai, bet niekada žmonėms nemeluoju, jų neapgaudinėju ir pažadų tuščių nedalinu (...) Aš nieko nenoriu įžeisti“, – kalbėjo premjeras.
Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad viešojoje erdvėje plačiai nuskambėjusia fraze, apie tai, kad mokytojai nori turėti daug laisvo laiko ir gauti didelį atlyginimą, jis nenorėjo įžeisti pedagogų.
„Aš gerbiu ir Vyriausybė gerbia kiekvieną mokytoją“, – tvirtino premjeras.
Panašiai S. Skvernelis kalbėjo ir apie pasipiktinimo bangą sukėlusį jo raginimą algomis neaptenkintus medikus emigruoti.
Ministras pirmininkas pasakojo, kaip derybų su rezidentais metu dėl jų užmokesčio padidinimo išdėstė visus argumentus, „padėjo visą širdį ant stalo“, tačiau supratimo nesulaukė ir leptelėjo kritikos sulaukusią frazę: „jei nepatinka, kraukitės lagaminus“.
Galiausiai, pabrėžė jis, Seime, nesant šalia žurnalistų, iš politikų galima išgirsti labai negatyvių atsiliepimų apie visuomenės grupes.
„Kai mikrofonai išsijungia, tai išgirsti, kas yra galvojama ir kas yra sakoma apie visuomenės grupes, kad net ausys linksta. Aš tą patį matau ir pagrindiniuose šalies rūmuose, mes matome kuriamą fasadą. Bet realybė yra kitokia“, – kalbėjo S. Skvernelis ir apibendrindamas akcentavo, kad galbūt reikėtų suvaldyti savo emocijas.
„Galbūt šią savybę reikėtų suvaldyti. Tą puikiai supranta mano oponentai, jie stengiasi tai išnaudoti“, – teigė premjeras.
Ketvirtadienį sukanka lygiai dveji metai nuo septynioliktosios Vyriausybės darbo pradžios.