Premjero kalbos, kad konservatoriai su Švietimo ir mokslo ministeriją užėmusiais streikuojančiais mokytojais vykdė valdžios nuvertimo planą, prie kurio rankas yra prikišęs ir Kremlius, sukėlė politinę audrą.
Bet kartu garsiai aidėjo juokas. Tarp besišaipančių buvo ir prezidentė, išrėžusi, jog nėra absoliučiai jokios informacijos, esą Rusijos specialiosios tarnybos kartu su opoziciniais konservatoriais galėjo prisidėti prie mokytojų streiko.
S.Skvernelio kalbas apie tai ir sprendimą kreiptis į specialiąsias tarnybas D.Grybauskaitė vadino desperacija, nevengdama aštrios retorikos: „Tai atrodo liguista. Švelniai tariant.“
Vis dėlto su teroristais lyginami ir Kremliaus sąjungininkais išvadinti protestuojantys pedagogai šalies vadovei galėtų priminti liaudies išmintį: juokiasi puodas, kad katilas juodas.
Mat prieš keletą metų pati Prezidentūra mokytojams surengė instruktažą, per kurį buvo aiškinama, kaip priešiškos jėgos gali pasinaudoti profesinių sąjungų rengiamais protestais.
Šiurpino ir ankstesnė valdžia
Apie 2015 metų pradžioje Prezidentūroje surengtą instruktažą užsimenama Andriaus Navicko vadovaujamos Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) interneto tinklalapyje.
Gali būti, kad tuomet irgi streikavusius mokytojus vienijusių profsąjungų atstovai į Prezidentūrą buvo pakviesti todėl, kad ir tuometė valdžia, neradusi sutarimo su pedagogais, nevengė žarstytis įtarimais, jog už jų rengiamų protesto akcijų gali kyšoti priešų ausys.
Tokiais pareiškimais garsėjo buvęs švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus, vėliau ėjęs Vyriausybės kanclerio pavaduotojo pareigas. Jam antrino ir tuometis Švietimo ir mokslo ministerijos vadovas Dainius Pavalkis.
„Kodėl šiuo metu – kai, įvardykime tiesiai, vyksta karas Ukrainoje, kai Rusijos visa ideologija puola Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją kaip labiausiai Rusijai kenkiančias šalis, kai mes turime embargą, kai kyla reali grėsmė mūsų ūkiui, mokesčių surinkimui ir panašiai, staiga profsąjungos pasireiškia su kategoriškais, radikaliais ir praktiškai neįvykdomais sprendimais?
Į šitą klausimą turėtų atsakyti kiekvienas žmogus – kam tai yra naudinga?
Kažkodėl sujudėjo Lenkų rinkimų akcija, pajudėjo kai kurios profsąjungos, kažkodėl Kaliningrade, Minske vyksta kažkokie judėjimai, vyksta naujo fronto atidarymas Ukrainos pietuose Mariupolio link.
Ką tai reiškia? Sudėkite viską į vieną eilutę ir taps maždaug aišku“, – 2014-ųjų vasaros pabaigoje kalbėjo D.Pavalkis mokytojams pagrasinus streiku.
Mokė, kaip atpažinti priešą
Kodėl streikuoti užsimoję mokytojai buvo pakviesti į Prezidentūrą? Kas juos instruktavo?
Ar grėsmė, kad pedagogų protestais galėjo pasinaudoti priešiškos jėgos, buvo reali?
Neoficialiomis žiniomis, susitikimą Prezidentūroje, į kurį buvo pakviesti pagrindiniai švietimo darbuotojų profsąjungų veikėjai, inicijavo šalies vadovės patarėja Rūta Kačkutė.
Streikuoti susirengusiems mokytojams tuomet teko išklausyti Krašto apsaugos ministerijos atstovus, kurie paaiškino, kokie ideologinio ir informacinio karo pavojai gresia Lietuvai.
Bet D.Grybauskaitės komanda, prieš kelias dienas „Lietuvos rytui“ užklausus apie 2015 metais surengto instruktažo tikslus ir rezultatus, to prisiminti nebuvo linkusi.
„Tai buvo susitikimas su profesinėmis sąjungomis, kuriame buvo aptartos problemos švietimo srityje“, – teatsakė Prezidentūros spaudos tarnyba.
Įtarimai žeidė mokytojus
Užtat streikuojantiems mokytojams Prezidentūroje vykęs susitikimas atmintyje įsirėžė giliau – esą tuomet griaudėję gąsdinimai mažai skyrėsi nuo dabar girdimų.
„Tada irgi buvome vadinami Rusijos agentais. Bet visą laiką, kai bandai ginčytis arba priešintis neteisingam įstatymui, tampi priešiškų jėgų įrankiu. Čia nieko nauja – taip elgėsi visos Vyriausybės, kurios reformas bruko jėga ir sulaukė pasipriešinimo.
Vis dėlto tokios kalbos ir apibūdinimai mokytojus žeidžia. Jie yra patriotai, daugelis jų aktyviai dalyvavo atkuriant nepriklausomybę ir nėra malonu girdėti tokius kaltinimus“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo streikuojančių mokytojų lyderis A.Navickas.
Vis dėlto LŠDPS pirmininkas teigė, jog Prezidentūroje išgirstų perspėjimų mokytojai tuomet pernelyg nesureikšmino.
„Mes žinome, kad atstovaujame mokytojams, o ne Rusijai, todėl tokie kaltinimai mums neatrodė pagrįsti. Tai – daugiau emocijos.
Visos tos kalbos buvo skirtos žmonėms, kurie nelabai supranta, kas vyksta, – taip siekiama juos atbaidyti nuo dalyvavimo pilietinės visuomenės gyvenime.
Prezidentūroje vykusį susitikimą pedagogai juokais vadino instruktažu. O kaip kitaip jį galėjai vadinti? Mums buvo rodomos skaidrės, uniformuoti žmonės skaitė paskaitą, kad turime būti atsargūs.
Tai buvo labiau teoriniai dalykai, konkrečios informacijos mums nebuvo pateikta.
Panaši migla pučiama ir dabar. Kai neturima svarių argumentų, o norima nukreipti dėmesį nuo keliamų problemų, patogu kalbėti apie kažkokius neaiškius dalykus.
Matyti, kad ir dabartinė valdžia kartoja ankstesnės Vyriausybės klaidas, kai metami kaltinimai, bet nenorima girdėti. Ankstesnės pamokos nebuvo išmoktos. Reikėtų ieškoti susitarimo, o ne priešų“, – tvirtino A.Navickas.
Neprisiima svetimų nuodėmių
A.Navickui pritarė ir Audrius Jurgelevičius, kurio vadovaujama Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS) nėra įsitraukusi į šiemetinį streiką. Jis prieš trejus metus irgi buvo pakviestas į Prezidentūrą.
„Po įspėjamojo mokytojų streiko nei iš šio, nei iš to gavome kvietimą į Prezidentūrą. Buvo pabrėžiama, kad nėra ko baimintis ir nervintis.
Susitikime dalyvavo kontržvalgybininkai. Jie, iš esmės nepaaiškinę, kodėl tai daro, mums perskaitė paskaitą apie hibridinį karą, šliaužiančią agresiją ir panašius dalykus. Mums buvo pateikta informacija iš naujienų portalų, iliustruota nuotraukomis, ir tiek.
Pokalbis baigėsi be komentarų. Aš nesu specialistas, galiu tik spėlioti, kam visa tai buvo daroma. Bet susitikimas buvo keistas – galėjai daryti kokias tik nori išvadas“, – prisiminė LŠPS vadovas.
Anot A.Jurgelevičiaus, Prezidentūros veiksmus galėjo paskatinti tuo metu irgi sklidusios kalbos, jog už streikuojančių mokytojų nugaros gali stovėti priešiškos jėgos: „Apie tai ypač daug kalbėjo R.Vaitkus ir man buvo ypač apmaudu, kad mano partijos kolega socialdemokratas toks kvailas.“
Bet LŠPS pirmininkas, kaip ir A.Navickas, pabrėžė, jog mokytojai tokių kalbų nesureikšmino.
„Mes neprisiėmėme svetimų nuodėmių. Juolab kad tada dar nebuvo to pasikartojančio motyvo, kad jeigu streikuoji, vadinasi, dirbi priešams.
Nors dabartinės kalbos taikomos ne mums, o streikininkams, aš jas taikau ir sau. Negalima taip elgtis – iš karto sakyti, kad už to kažkas stovi, jei piliečiai protestuoja.
Tokius vėjus šnekėdavo buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, o dabar taip elgiasi S.Skvernelis.
Nežinau, kokią informaciją turi dabartinis premjeras, bet jei tokią pat, kokią A.Butkevičius ar R.Vaitkus, tai – antis.
Žinoma, man, kaip socialdemokratui, patinka girdėti premjero pareiškimus apie konservatorių sąsajas su Kremliumi, bet juk tai juokinga“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Jurgelevičius.
Nerimo sukėlė anarchistai
Buvęs švietimo ir mokslo viceministras R.Vaitkus „Lietuvos rytui“ pripažino, kad apie galimą priešiškų jėgų įtaką streikuojantiems mokytojams jis anksčiau kalbėjo labiau remdamasis teorinėmis žiniomis.
„Žinojau, kad yra tam tikros jėgos, kurios gali neršti ir bandyti pasinaudoti masiniais protestais ar neramumais. Pačių mokytojų antivalstybine veikla niekas nekaltino, tokios informacijos mes neturėjome.
Tačiau tuo metu Vyriausybę buvo pasiekusios žinios, jog viena anarchistų grupelė kažkur dalijo keisto turinio atsišaukimus. Juos dalijo ne profsąjungos, bet žmonės, kurie neturėjo aiškios politinės platformos.
Atsišaukimuose buvo bandoma supriešinti visuomenę – esą jei pavyktų sumažinti išlaidas šalies gynybai, atsirastų pinigų mokytojų algoms.
Aš nežinau, kas tada dirigavo tiems anarchistams, bet sutapimas kėlė nuostabą. Premjeras apie tai užsiminė susitikęs su Seimo konservatoriais, bet buvo išjuoktas. Iš A.Butkevičiaus tyčiotasi, bet tokie lapeliai buvo.
Tiesa, aš negaliu teigti, kad profsąjungos žinojo, kad joms už nugaros kas nors veikia. Tada mes irgi oficialiai kreipėmės į Valstybės saugumo departamentą – būtent jo atstovai tuos lapelius ir aptiko.
Tiesą sakant, didelio atgarsio jie neturėjo – maža kas ten ką dalija ir ką šneka. Bet švietimo darbuotojai tada reagavo jautriai“, – kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ prisiminė R.Vaitkus.
Streikas išsikvėpė
Švietimo ir mokslo ministerijai laikinai vadovaujantis susisiekimo ministras R.Masiulis vakar tęsė derybas su streikuojančiais mokytojais, o lapkričio 12-ąją prasidėję protestai gerokai išsikvėpė.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, streiką vakar tęsė maždaug 30 mokyklų, streikavo apie 200 mokytojų, arba 0,4 proc. visų šalies pedagogų. Dar prieš penkias dienas streikavo 540 mokytojų, o gruodžio pradžioje – beveik 1,4 tūkstančio.
Protestuojantys mokytojai šiandien turėtų palikti Švietimo ir mokslo ministerijos patalpas, kuriose gyveno kelias savaites.
Streikuotojų vedlys A.Navickas vakar užsiminė, jog šią savaitę greičiausiai bus nutrauktas ir streikas. Pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko, diskusija dėl etatinio darbo apmokėjimo baigėsi, dabar laukiama atitinkamo ministro įsakymo, kuris įsigaliotų nuo kitų metų rugsėjo.
Tiesa, A.Navickas neatmetė, jog streikas gali būti ir atnaujintas.
Tuo metu valstiečių lyderis R.Karbauskis, dar nežinodamas derybų rezultatų, vakar rytą kalbėdamas Žinių radijui buvo nusiteikęs griežtai: „Ta maža profsąjunga, kuri atstovauja keliems procentams mokytojų, reikalavo to, ko neįmanoma padaryti.Biudžetas priimtas, atsiranda aiškumas, kad to negalima padaryti. Jei jau taip, tai ministerijoje reikėtų nusiteikti gyventi iki 2020 metų.“
Anot R.Karbauskio, jau seniai buvo aišku, kad streikuotojų reikalavimas kitąmet papildomai skirti mokytojams 300 mln. eurų nėra įgyvendinamas: „Kalbant apie mokytojų situaciją, daroma labai daug, nėra abejingumo ar arogancijos. Reikia kalbėti apie tai, kas iš tiesų įmanoma.“