Valdančiųjų grietinėlė su valstietišku užsispyrimu toliau tęsė istoriją apie konservatorių ir Kremliaus rengtą valstybės perversmą.
Sudegęs Naisių teatras šiomis dienomis klampojo ir kitus už nosies vedžiojo pačioje absurdiškiausioje šios tragikomedijos mizanscenoje, pavadintoje „Kas kam apie ką rašė ir ko saugumo prašė?“
Saugumo ir karinės žvalgybos vadovai, priversti dalyvauti šiame spektaklyje, irgi bandė atrodyti rimtai.
Jie kažką porino apie tai, jog „renka informaciją“ pagal premjero paklausimą, bet kartu aiškiai skelbė apie jokį konservatorių ir Kremliaus sąmokslą nieko nežinantys.
Žinoma, S.Skverneliui jie parašys, tuomet jis tai nusiųs slaptu paštu R.Karbauskiui ir galbūt V.Pranckiečiui, o po to visi mįslingai aiškins, jog vis dėlto kažkas buvo. O kas?
Su ta pažyma pagaliau supažindintas Seimo pirmininkas į šį klausimą jau atsakė: „Neduosim!“
Šią savaitę apie Rusiją bei jos galimus agentus saugumiečiai ir teisėsaugininkai kalbėjo ne kartą.
Antradienį teisėsaugai susėmus buvusį „Jedinstvo“ lyderį, Rusijos pilietį V.Ivanovą (jis buvo greitai paleistas), paaiškėjo, jog jau daugiau nei mėnesį cypėje sėdi buvęs Seimo narys A.Paleckis, iš socialdemokrato virtęs kraštutiniu kairiuoju.
Negana to, pasirodo, specialiosios tarnybos jau kuris laikas narplioja Rusijos šnipų tinklo Lietuvoje bylą, o suimtas ne tik A.Paleckis, bet ir dar keletas asmenų.
Bet negi tokie veikėjai galėjo būti rimtas lobis Kremliaus žvalgybai? Kokį poveikį partijų sistemai ar visuomenei jie įstengtų padaryti?
Pasklidus tokioms abejonėms imta svarstyti, kad ši operacija prieš šnipus gali būti mūsų žvalgybininkų manevras siekiant kūnu paversti kasmet jų ataskaitoje piešiamas Maskvos įtakos Lietuvoje schemas, kuriose vienas svarbių vaidmenų buvo skiriama kaip tik A.Paleckiui ar į jį panašiems marginalams.
Tačiau net jeigu paaiškės, kad Kremlius iš tiesų samdė ir vadeliojo šiuos veikėjus kaip savo agentus, liks tik su palengvėjimu atsidusti, kad rusai sugeba tik šitiek.
Beje, tai pripažino ir pats Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius D.Jauniškis.
Ironiška, bet VSD vadovas kartu tarsi sumenkino savo tarnybos operacijos reikšmę, negana to, pakabino ore ir klausimą, ar tik jis ko nors nepražiopsojo kur nors aukščiau.
Tuo metu S.Skvernelis komentavo šią istoriją tokiu tonu, kad visiems taptų kuo aiškiau, jog jis teisus, varinėdamas kalbas apie rezgamus perversmus Lietuvoje.
Kad ir kaip būtų, premjeras su visa valstiečių valdžia švenčių išvakarėse gali būti nusiteikę daugmaž džiugiai netgi be specialiųjų tarnybų pagalbos.
O tai, kad valdančiųjų keliamas triukšmas yra susijęs su būsimais prezidento rinkimais, šią savaitę „Lietuvos ryto“ televizijai netiesiogiai patvirtino pats premjeras.
Pasak S.Skvernelio, nuolatinis spaudimas, kurį patiria Vyriausybė, jį vis labiau skatina mąstyti apie kandidatavimą į šalies vadovo postą.
Kartu ėmė sklaidytis jau kurį laiką politikos užkulisiuose sklandžiusios teorijos, kad valstiečiai į prezidentus prašo eiti Kauno merą V.Matijošaitį, kurį iš pradžių rems savivaldos rinkimuose.
Pats R.Karbauskis paskelbė, jog V.Matijošaitis būtų puikus kandidatas į premjerus – suprask, tuo atveju, jei S.Skvernelis vis dėlto nurėkštų prezidento postą.
Šiomis dienomis S.Skvernelis bei valstiečiai sklandžiai tvarkėsi ir su prezidente D.Grybauskaite. Daug pliekusi valdančiuosius liežuviu ir rodžiusi karingas pozas šalies vadovė galiausiai pasirašė kitų metų biudžeto projektą, tiesa, su kai kuriais kritiškais komentarais.
O ką daugiau prezidentė galėjo padaryti? Juk jos veto vis tiek būtų atmestas.
Užtat į mokytojų streiko nupūstos J.Petrauskienės vietą švietimui laikinai vadovauti stojęs susisiekimo ministras R.Masiulis suspėjo susišluoti politinių laurų ir sau, ir visai valdžiai.
Tarsi apkerėti šio politiko mokytojai iš ministerijos išsikraustė su ašaromis, dainomis ir bendromis fotografijomis.
Mokyklų streikas apskritai sustabdytas, nors dėl ko su R.Masiuliu „trapiu susitarimu“ susitarė streikuotojai – gana neaišku. Juolab kad pastarasis mestelėjo, jog streikuotojams kompensacijų už nedirbtą laiką turėtų paieškoti pačios mokyklos.
Dar vieną dovaną valdantiesiems vakar įteikė rinkimų prievaizdai, oficialiai patvirtinę savo tyrėjų grupės išvadą, kad vaikų darželiuose valstiečių atstovų rankomis už R.Karbauskio Agrokoncerno pinigus dalyti tautiniai kostiumai nebuvo politinė reklama.
Prievaizdai pritarė R.Karbauskio atstovų pasiteisinimams, kad kostiumų dalytojai vaikams prisistatydavo ne kaip partijos nariai, o kaip „dėdės“ ir „tetos“.
Vis dėlto šie dėdės bei dėdienės neišvengė ir antausio, ko gero, vieno skaudžiausių per kadenciją, – Seimas nepritarė pirmosios valstiečių ledi A.Širinskienės ir R.Karbauskio vadelioto „parlamentinio tyrimo“ dėl LRT išvadoms.
Valstiečius vienus paliko ir R.Karbauskio kare prieš žiniasklaidą atsisakė dalyvauti dauguma parlamentarų, išskyrus dalį jo ištikimųjų rėmėjų ar Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovus.
Nepaisant to, valstiečių vedlys perspėjo LRT vadovybę bei savo politinius priešininkus nesidžiaugti ir ruoštis, nes jau kitų metų pradžioje jis vis viena pateiks projektus, pagal kuriuos bus keičiama nacionalinio transliuotojo valdymo struktūra.
Taigi šventės ateis ir praeis, o kaktomušoms galo nematyti.
