Nauji pančiai žiniasklaidai: užsimojo riboti kritiką valstybei ir jos institucijoms

Seimo nariai vėl imasi koreguoti Visuomenės informavimo įstatymą. Sausio 2 dieną kelių parlamentarų registruotas įstatymo pakeitimo projektas nurodo, kad bus baudžiama „dezinformacija ar kitos nacionaliniam saugumui grėsmę keliančios informacijos sklaida viešojoje erdvėje“. Ekspertai įžvelgia norą taip apsisaugoti nuo žiniasklaidos kritikos valstybės institucijoms.

Žurnalistai kalbina Ramūną Karbauskį. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Žurnalistai kalbina Ramūną Karbauskį. <br>J.Stacevičiaus nuotr.
Konservatorius Vytautas Kernagis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Konservatorius Vytautas Kernagis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 3, 2019, 2:16 PM, atnaujinta Jan 3, 2019, 2:28 PM

Bijo dezinformacijos artėjančių rinkimų metu

Šį projektą registravo Seimo Kultūros komiteto nariai: konservatorius Vytautas Kernagis, valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, valstietis Stasys Tumėnas, socialdemokratų Raminta Popovienė ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovė Ona Valiukevičiūtė.

Aiškinamajame rašte minėti parlamentarai argumentavo, kad bijo dezinformacijos ir net keletas artėjančių rinkimų reikalauja sugriežtinti tokią veiklą ar kitos nacionaliniam saugumui grėsmę keliančios informacijos sklaidą viešojoje erdvėje. Ir jis, anot pataisos autorių, turi būti baudžiamas, nes dabar tai nėra daroma. Šiuo dokumentu taip pat yra į mūsų teisinę bazę yra perkeliama pernai lapkritį Europos parlamento priimta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva.

Projekto tekste teigiama, kad šiuo įstatymu nurodoma, kad šia pataisa visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kuria: „raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, bandoma iškraipyti Lietuvos Respublikos istorinę atmintį, skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka, krašto gynyba, siekiama stiprinti tautines ir kultūrines takoskyras, silpninti tautinę tapatybę ir pilietiškumą, silpninti piliečių ryžtą ginti savo valstybę, ar kitaip siekiama daryti prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus nukreiptą įtaką šalies demokratijos, rinkimų procesams, partinei sistemai“.

Siūlo neperspausti skambiomis antraštėmis

Naujienų portalui lrytas.lt susisiekus su vienu iš įstatymo iniciatorių parlamentaru V.Kernagiu, šis teigė, kad situacija bandoma perspausti skambiomis antraštėmis.

– Intencijos koreguoti Visuomenės informavimo įstatymą kelia daug nerimo, daug atsiliepimų dėl to jau išsakyta socialinėje erdvėje. Viename iš punktų teigiama, kad sankcijų gali sulaukti asmenys, kurie linkę „skatinti nepasitikėjimą Lietuvos valstybe ir jos institucijomis, demokratine santvarka“. Kaip reaguojate į kritiką, kad tai tiesioginis kėsinimasis į žodžio laisvę ir tarsi bandoma drausti abejoti valstybės institucijų veikla, o bet kokia kritika gali eliminuojama prisidengiant įstatymu?

– Įstatymu niekas nei apribojama, nei varžoma. Lietuvos radijo ir televizijos komisijai suteikiami instrumentai priimti sprendimus greičiau nei jie buvo priiminėjami iki šiol. Antraštės yra labai skambios, šiuo metu tai eskaluoti yra labai gerai, bet pagalvokime apie valstybę, pagalvokime apie mūsų kaimynę Rytuose, apie tai, kaip ji daro įtaką rinkimuose tiek Amerikoje, tiek Europoje... Šioje vietoje mes turėtumėme turėti instrumentus ir galėtume veikti. Ar aš matau kokią nors grėsmę lietuviškai žiniasklaidai? Ne, nematau. Manau, kad tai yra interpretacijos ir siūlyčiau į visą tai pasižiūrėti iš valstybės požiūrio.

- Bet juk projekte juodu ant balto parašyta draudžiama „skatinti nepasitikėjimą Lietuvos valstybe ir jos institucijomis“, tad ar gali būti čia kokios nors interpretacijos, kai tekstas sudėliotas žodis po žodžio?

- Jūs sakote, kad jei Rusija skatintų nepasitikėjimą mūsų valstybe, tai mes neturėtumėte reaguoti? Galėtume reaguoti tik po teismo sprendimo? Jūs apie tai kalbate?

– Be abejo, kad ne, bet jei aš, kaip žurnalistė suabejosiu kokios nors institucijos veikla, tai man irgi gali būti taikomas minėto įstatymo punktas?

– Gali būti ir tai spręs Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), kuri yra pakankamai kompetetinga, kad spręstų. Jiems ir palikime sprendimo laisve. Puikiai suprantate, kad niekas nespręs ir nedraus jums kalbėti. Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir krašto apsaugos ministerija yra pasakę, kad šios direktyvos 3-jį puntą turime kuo greičiau perkelti į savo įstatymus, nes neturime įrankių kovoti su propaganda ir netikromis naujienomis. Jei VSD sako, kad taip reikia padaryti, tai gal nežiūrėkime tik į savo daržą, žiūrėkime į valstybės daržą, kiek plačiau... Mūsų valstybėje grėsmės gali būti didžiulės. Įstatymas nieko neįpareigoja.

– Kodėl sakote, kad „įstatymas nieko neįpareigoja“?

– Įstatymas įpareigoja LRTK turėti galimybes reaguoti. Jei tai bus nedraugiškos valstybės, tai jie ir reaguos... Tai jų reikėtų klausti, kaip jie reaguos. Aš absoliučiai pasitikiu komisija ir jokių grėsmių nematau.

Esminė detalė

Valstiečių lyderis R.Karbauskis naujienų portalui delfi.lt neigė bet kokias kalbas, kad direktyva perkelta netinkamai.

Visgi, atsivertus abu dokumentus, tiek ES direktyvą, tiek ir šią pataisą, pastebima konkreti ir esminė detalė. Direktyvoje sakinys „skatinamas nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas Lietuvos valstybe ir jos institucijomis“ yra kaip grėsmė įvardijamas iš „kai kurių valstybių ir nevalstybinių objektų“. O naujajame įstatymo keitimo projekte – „nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas“ yra nurodomas kaip draudžiamas „visuomenės informavimo priemonėms“.

Įžvelgia norą apsisaugoti nuo kritikos

Internetinės žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė naujienų portalui lrytas.lt pabrėžė, kad įstatymo pakeitimo projektas yra tikrai perteklinis.

„Man toks įspūdis susidaro, kad tai yra bandymas apsisaugoti valstybės institucijas nuo kritikos. Nes papildomas punktas tikrai nieko bendro su Europos Parlamento Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva neturintis, kuri yra perkeliama į įstatymą. Tai yra normalu, bet jis yra praplėstas tokiomis mintimis, kurios tikrai gimė Lietuvoje, nežinia kieno galvoje. Ir 19 įstatymo punkte, kuris yra praplėstas, jau tikrai yra ne direktyvinės mintys“, – sakė A.Žilinskienė.

Šiame įstatymo projekte ir yra įvardijamas draudimas skatinti nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą valstybe ir jos institucijomis.

„Juk žiniasklaidos misija yra kritikuoti valdžią tam, kad ji pasitemptų. Natūralu, kad kritikuojant nepasitikėjimas atsiranda. Tai jei už tai bus rimtas profesinis pažeidimas žurnalistams, net be diskusijų su žiniasklaidos bendruomene, jis tikrai perteklinis. Iki šio projekto tas 19 įstatymo punktas buvo tikrai normalus ir atitiko mūsų Konstituciją“, – kalbėjo A.Žilinskienė.

Ji priminė, kad už rimtą profesinį pažeidimą žiniasklaidos priemonės prarastų galimybę gauti lėšų iš žiniasklaidos rėmimo fondų, taip apribojant žiniasklaidos veiklą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.