Optimizmo Lietuvoje daugėja, bet ar prognozės atitiko realybę – dar pažiūrėsim

Atlėgus džiaugsmingam šventiniam šurmuliui natūralu, kad žmonės susimąsto, kokie bus prasidėję naujieji metai jiems asmeniškai ir visai šaliai.

pinigai, centai, eurocentai, biudžetas, skurdas, pensijos, krizė, eurai<br>M.Patašiaus nuotr.
pinigai, centai, eurocentai, biudžetas, skurdas, pensijos, krizė, eurai<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2019-01-03 15:55, atnaujinta 2019-01-30 10:50

Jau nuo 1995-ųjų „Lietuvos ryto“ užsakymu bendrovė „Baltijos tyrimai“ klausia gyventojų, kaip jie vertina praėjusius metus ir ko tikisi kitąmet. Tai leidžia palyginti, kaip per 24 metus keitėsi nuotaikos, lūkesčiai.

Praėjusių metų pabaigoje atlikti tyrimai rodo, kad, palyginti su ankstesne apklausa, optimizmo gerokai padaugėjo.

Praėjusius metus asmeniškai sėkmingais vadina 39 proc. gyventojų, o nesėkmingais – 13 proc., vadinasi, optimististinių vertinimų trigubai daugiau nei pesimistinių.

Tuo metu 2017-ieji buvo įvertinti gerokai prasčiau: sėkmingais juos vadino 34 proc., o nesėkmingais – 16 proc. žmonių, tad optimistiškai žvelgiančių į savo gyvenimą buvo tik maždaug dvigubai daugiau nei nusiteikusių pesimistiškai.

Šitoks optimizmo ir pesimizmo santykio pagerėjimas, pernai siekęs 8 proc., retai pasitaiko.

Didesnis pokytis įvyko tik 2010 m. po ypač pesimistiškai vertintų krizinių 2009-ųjų, bet tada, nepaisant gerėjusių nuotaikų, vis viena pesimistinių vertinimų buvo daugiau nei optimistinių.

Dar vienas didžiulis asmeninės sėkmės rodiklio šuolis įvyko 2012 m., kai pasibaigus krizei vėl ėmė augti žmonių pajamos, bet ir tada optimistinių vertinimų persvara nebuvo tokia didelė kaip 2018-aisiais.

Praėjusieji metai pagal asmeninės sėkmės vertinimus nedaug atsilieka nuo 2006-ųjų, kai šis rodiklis buvo geriausias per visą tyrimo laikotarpį, – tada optimistų buvo 28 proc. daugiau nei pesimistų, o pernai šis skirtumas siekė 26 procentus.

Šalies sėkmės vertinimai visuomet būna prastesni nei asmeninės, nors šie rodikliai susiję – kuo daugiau žmonių mano, kad jiems sekėsi, tuo geresnė nuomonė ir apie Lietuvos pasiekimus. Sėkmingais šaliai 2018-uosius vadina 28 proc. apklaustųjų, o nesėkmingais – 17 procentų.

Optimistinių vertinimų per metus padaugėjo net 10 proc., o pesimistinių sumažėjo 9 procentais. Šalies sėkmę žmonės geriau vertino tik 2002 m. ir 2004 m., kai Lietuva vienais metais baigė derybas dėl narystės NATO ir ES, o kitais tapo šių bendrijų nare, ir dar ekonomika buvo pradėjusi sparčiai augti.

Galima numanyti, kad ir 2018 m. optimizmo banga sietina su pernai gerėjusia Lietuvos ekonomine padėtimi ir didėjusiais atlyginimais. Ekonomikos augimo ciklas jau buvo įsibėgėjęs ir 2017 m., bet žmonėms, matyt, reikia daugiau laiko patikėti, kad kyla ir asmeninė, ir šalies gerovė.

Be to, 2017-ųjų vertinimams galėjo neigiamai atsiliepti ir tų metų pabaigoje skelbtos ekonomistų prognozės, kad 2018 m. algų augimas jau sulėtės ir sieks 7 proc., o tai mažino žmonių optimizmą.

Bet ši ekonomistų prognozė nepasitvirtino ir, atrodo, jau didesnė visuomenės dalis patikėjo, kad gyvenimas gerėja.

Tai rodo ir statistikos duomenys. Ekonomika pernai augo maždaug tiek, kiek ir spėjo dauguma ekspertų, – pirminiais duomenimis, apie 3,2 proc., šiek tiek lėčiau nei užpernai.

Užtat atlyginimų šuolis pranoko prognozes ir kiek viršijo 2017 m. rodiklį – pernai algos vidutiniškai kilo maždaug 9,5 proc., o užpernai – kiek daugiau nei 8 procentus.

Vis dėlto lūkesčiai dėl ateities nėra perdėm optimistiniai, atsakymų, kokie bus šaliai 2019-ieji, statistika panaši į ankstesnės apklausos rezultatus: geresnių metų tikisi 27 proc. žmonių, o blogesnių – 21 procentas.

Beje, visuomenės viltys dažnai būna mažesnės, nei parodo jau prabėgusių metų vertinimai.

Antai 2018-uosius sėkmingais metų pabaigoje atliktoje apklausoje pavadino daugiau žmonių, nei tikėjosi jų išvakarėse.

Tai lemia atsargumas, žmonės linkę prognozuoti, kad bus blogiau, nors viliasi, jog taip nenutiks.

Išaugusį visuomenės pasitikėjimą finansine padėtimi rodo ir atsakymai į klausimą, kiek pinigų ketinta išleisti dovanoms švenčiant Kalėdas ir Naujuosius metus. Per metus šių išlaidų vidurkis šoktelėjo net 17 eurų ir pasiekė rekordinę 110 eurų sumą.

Finansų ekspertų, bankų, valstybės institucijų šių metų prognozės, nepaisant perspėjimų apie geopolitines grėsmes ir galimą pasaulinį ekonomikos lėtėjimą, kuris neišvengiamai stabdytų ir Lietuvos ūkio augimą, taip pat gana optimistinės.

Pagal šių prognozių vidurkį mūsų šalies BVP turėtų paaugti maždaug 3 proc., nedarbas – dar šiek tiek sumažėti ir nedaug viršyti 6 proc., o atlyginimai ir toliau didėti, nors ir kiek nuosaikiau nei pernai – vidutiniškai apie 7 procentus.

Bendrą šalies gyventojų pajamų augimą turėtų skatinti ir ūgtelėjusi minimali mėnesio alga, ir šiek tiek didinami viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Bet žmonės baiminasi, kad jie to nepajus, nes kiek didesnius skaičius algalapyje gali sunaikinti infliacija.

Lietuvos bankas guodžia, kad taip neatsitiks, – prognozuoja, kad šįmet darbo užmokestis augs tris kartus sparčiau nei kainos.

Ar išsipildė žmonių lūkesčiai ir ekspertų prognozės atitiko realybę, bus galima įsitikinti 2019-ųjų pabaigoje, o metai paprastai prabėga greičiau, nei atrodo juos pasitinkant.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.