Pasak ministro, norint pamokų negavusiems mokiniams išdėstyti visą ugdymo programą, gali tekti laikinai padidinti pedagogų krūvius, tačiau tai nebūtinai bus streikavę mokytojai.
Pedagogams suteikus papildomų darbo valandų, jie gautų didesnius atlyginimus.
„Tam, kad būtų užtikrintas kokybiškas švietimas, mokyklos turi perplanuoti savo mokymo programas. Kaip kiekviena mokykla perplanuos savo programas, ar skirs lėšas (papildomą krūvį) streikavusiems, ar nestreikavusiems mokytojams, tai jos reikalas“, – žurnalistams Vyriausybėje penktadienį sakė R. Masiulis.
„Jeigu jūs klausiate, ar streikavęs mokytojas gali gauti papildomų valandų, tai taip, gali“, – pridūrė ministras.
Taip jis komentavo naujienų portale delfi.lt penktadienį paskelbtą informaciją, kad už streiko metu negautas pajamas pedagogams bus apmokėta iš biudžeto lėšų, būsimą neišklausyto bendrojo ugdymo kurso dalį įvardijant kaip papildomas pedagogų konsultacijas moksleiviams.
Ministras tvirtino, kad portalo publikacijoje „sumaišyti keli skirtingi dalykai“.
„Pirmiausia, dėl kompensacijų už streiką net nebuvo kalbėta. Tai nėra net Švietimo ministerijos prerogatyva kalbėtis“, – tvirtino R. Masiulis.
„Tas raštas nebuvo slepiamas, dar mokytojams esant ministerijoje jis buvo komentuojamas“, – teigė jis.
R. Masiulis tvirtino, kad rekomendacija išsiųsta sulaukus užklausų, kaip įgyvendinti ugdymo programą.
Streiko pabaigoje Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga žadėjo po kurio laiko vertinti, kiek prarasto darbo užmokesčio pedagogai susigrąžino per papildomą darbo krūvį, o algų skirtumas jiems bus išmokėtas iš streiko fondo ir profsąjungos nario mokesčio.
Praėjusių metų pabaigoje daugiau nei mėnesį streikavusi dalis pedagogų protestavo dėl didesnių algų ir rugsėjį įvestos etatinio apmokėjimo sistemos.