Prie teismo pastato pasirodęs įvaikinamos mergaitės brolis žurnalistams teigė, kad savo nuomonės dėl įvaikinimo nekeičia, tačiau patikino, kad svarbiausia sesers gerovė. Todėl, jei mergaitė nuspręstų vykti į Naująją Zelandiją, jis tam neprieštarautų.
„Noriu, kad sesuo palaikytų ryšį jei ne su manimi, tai bent su kitom dviem sesutėm, su kuriom augo ir kurias pažįsta, – tvirtino A.Leščiauskas ir pridūrė, kad jam būtų liūdna ir skaudu, jei sesuo išvyktų: – Tai būtų jos pasirinkimas ir ji jį pati išreikš, gerbsiu jos net ir vaikišką nuomonę. Gerbsiu jos norą išvykti. Net jei išvyktų, vis tiek bandysime bendrauti. Pats bandysiu bendrauti su zelandiečiais ir palaikyti ryšį, jei tik jie norės. Jei nenorės, juk negalėsiu kištis į kitą šeimą.“
Jis tikino, kad nuomonės dėl zelandiečių šeimos nepakeitė: „Man tie zelandiečiai nieko blogo nepadarė, aš juos gerbiu. Daugume turėtų imti iš jų pavyzdį, kad galima padėti vaikams, įsivaikinti, bet juk Lietuvoje yra daug vaikų, kodėl išsirinko būtent mergaitę, turinčią brolių ir seserų?“ – retoriškai svarstė A.Leščiauskas.
Mergaitė, anot jo, nuolat bendrauja su vyresne seserimi, tačiau, kaip ji jaučiasi, brolis atskleisti nepanoro. Jis tikino atėjęs į teismą, kad įteiktų dokumentus ir taptų teisinio proceso dalyviu.
„Pareiškiau norą dalyvauti kaip trečiasis asmuo, neturintis jokių savanaudiškų reikalavimų“, – sakė jis. Jei teismas nuspręsti skirti sesers globą Naujosios Zelandijos piliečiams, A.Leščiauskas tikino tokio sprendimo neskųsiantis.
„Jei sesuo pati sutinka ir nori... Jei sesuo pati norės, kaip aš galiu ją išplėšti... Po dešimties metų sesuo galėtų man sakyti, kad jai gyvenimą sugrioviau“, – sakė jis ir pridūrė, kad sesuo yra dar jauna ir jos nuomonė nepastovi.
Anot devynmetės brolio, šiuo metu jai rodoma tik geroji situacijos pusė ir taip ją bandoma sužavėti.
„Visada ten, kur yra geras dalykas, yra ir blogas dalykas“, – kalbėjo brolis.
Tiesa, A.Leščiauskas pripažino, kad apie zelandiečių poros amžių jų šeima buvo informuota neteisingai. Paklaustas, iš kur gavo tokią informaciją, jis atsakė, jog teiginius, esą tai šešiasdešimtmečių pora, sužinojo iš interneto.
A.Leščiauskas taip pat prasitarė, kad pažįsta lietuvių šeimą, kuri pateikė dokumentus dėl noro įsivaikinti mergaitę. Vyras pasakojo, kad dokumentų pateikimo procedūroje dalyvavo pats.
Į viešumą iškilus informacijai apie į Naująją Zelandiją įvaikinamą mergaitę, du jos pilnamečiai broliai, kurie šiuo metu gyvena užsienyje, tikino, kad neprieštarauja tarptautiniam mergaitės įvaikinimui, tačiau nenori, kad sesuo būtų išvežta taip toli.
Teismo posėdžio išvakarėse prašymą dėl nuolatinės šios mergaitės globos pateikė ir lietuvių šeima, kuri giminystės ryšiais nesusijusi su globėjų pora. Mergaitę įsivaikinti norinti šeima, lrytas.lt šaltinių duomenimis, gyvena Kaune.
Jei teismas priimtų sprendimą sustabdyti tarptautinio įvaikinimo procesą, jis įstrigs bent keliems mėnesiams, o kovą mergaitei sueis 10 metų. Tai reiškia, kad jos žodis, kur ir su kuo gyventi, taps lemiamas.
Pora iš Naujosios Zelandijos į Lietuvą atvyko sausio pradžioje ir čia laukia teismo sprendimo. Ji jau yra įsivaikinusi du berniukus iš Lietuvos, jie su įtėviais kartu atvyko į gimtinę. Anksčiau bendraudami su žiniasklaida Naujosios Zelandijos piliečiai tikino, kad jei teismas priimtų sprendimą stabdyti įvaikinimo procesą, tai jų neatgrasytų nuo noro įsivaikinti mergaitę.
