Jau 28-ąjį kartą vykstantis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ tradiciškai vidurdienį prasidėjo nuo žuvusiųjų amžinojo poilsio vietos Antakalnio kapinėse ir maždaug po pusantros valandos baigėsi prie Vilniaus televizijos bokšto.
„Dalyvavo apie 7700 dalyvių iš 25 šalių, gausiausia komanda buvo Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgos, gausiausias Vilniaus kolektyvas – Lietuvos karo akademija. Džiugu, kad kasmet dalyvių skaičius didėja. Bėgime visuomet nuotaika pakili, kariai bėgančiuosius užveda savo šūkiais“, – BNS sakė Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas Vidmantas Dobrovolskas.
Tarp užsiregistravusių bėgimo mėgėjų – atstovai iš Japonijos, Jungtinių Valstijų, Kazachstano, Argentinos. Vyriausiajam jų – 81-eri, jauniausiems dalyviams nebuvo nė metų. Du bėgikai renginyje dalyvavo 27-ą kartą.
Anot V. Dobrovolsko, trasoje budėjo medikai, bet jų pagalbos neprireikė, incidentų pavyko išvengti.
1991 metų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11-ąją paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
Vakare prie Vilniaus televizijos bokšto, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato bei Nepriklausomybės aikštėje suliepsnos atminimo laužai.
Šeštadienį Seime taip pat rinksis Laisvės gynėjai, Parlamento gynėjai susitiks Vilniaus karininkų ramovėje.
Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiama kraujo donorystės akcija, skirta Laisvės gynėjų atminimui.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo pastato.
