Debatuose dalyvavo šeši kandidatai: buvęs „SEB“ banko vyr. ekonomistas Gitanas Nausėda, Seimo narė Aušra Maldeikienė, filosofas Arvydas Juozaitis, europarlamentaras Petras Auštrevičius, parlamentarė Ingrida Šimonytė, Seimo narys Naglis Puteikis.
Kandidatus išskirstė į dvi grupes
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius po debatų kandidatus į prezidento postą suskirstė į dvi grupes. Viena, pasak jo, tie, kurie bandė savo politines pozicijas formuluoti pagal ekspertinę prizmę. Šiai grupei jis priskyrė G. Nausėdą, P. Auštrevičių ir I. Šimonytę. Kitai jis priskyrę A. Maldeikienę, A. Juozaitį ir N. Puteikį. Šią grupę jis pavadino iššūkio ir opozicijos grupe.
„Kandidatai parodė tam tikras savo savybes, politinius prioritetus. Jų pasisakymai nebuvo visais klausimais tolygiai kompetentingi ir išsamūs, bet rinkimų kampanija dar tik prasidėjo. Programinio vientisumo ir nuoseklumo trūksta. Kai kurie, labiau kalbėdami apie detales, nuošalyje paliko klausimo esmę. Vieni vienais klausimais buvo silpnesni, kitais – įdomūs, turėjo argumentų“, – kalbėjo A. Krupavičius.
Visgi jis teigė, kad kai kuriems kandidatams reikia išmokti ir vieną pamoką. A. Krupavičius sakė nustebęs, kad buvo kandidatų, kuriems klausimai pasirodė neteisingi. Anot profesoriaus, kandidatai turi atsiminti taisyklę – rinkimų kampanijoje nėra neteisingų klausimų, yra tik neteisingi atsakymai.
„Visomis temomis diskusija buvo įdomi. Gal kartais pritrūko susitelkimo ir išsamumo atsakymuose. Pavyzdžiui, klausimas buvo, kaip jie būtų įveikę 2008-2010 metų ekonominę krizę. Požiūris daugiau mažiau visų buvo kritiškas į tą politiką, kuri buvo vykdoma. G. Nausėda ir I. Šimonytė mažiau kritiškai vertino.
Bet dėl švietimo politikos vieni kalbėjo apie bendrąjį ugdymą, kiti – apie aukštąjį mokslą. Tematiškai buvo ne visiškai susikalbama. Dėl gynybos išlaidų iš esmės visi kalbėjo politiškai korektiškai. Sakyčiau, kad originalumo, kitokio požiūrio, kitokių argumentų galbūt ne visada buvo. Visų kandidatų kontekste gal išsiskyrė A. Juozaitis, kuris bandė rasti neįprastų argumentų atsakydamas į įvairius klausimus. Bet ir jam trūko tikslumo, detalumo“, – sakė A. Krupavičius, pridurdamas
Kalbėdamas apie tai, kad vieni kandidatai turi gerokai daugiau žinių vienose temose, tačiau kitose dar yra kur pasitempti VDU profesorius kaip pavyzdį pateikė A. Maldeikienę, kuri kalbėdama apie ekonomiką mintis dėstė aiškiai, turėjo svarių argumentų, demonstravo žinias ir taip nustatė toną ir kitiems kandidatams. Tačiau klausimuose apie teisingumą ir kultūrą, pasak A. Krupavičiaus, jai pritrūko argumentų.
Esminis klausimas – valstiečių kandidatas
Vilniaus politikos analizės instituto Medijų programos vadovas Donatas Puslys komentuodamas debatus kalbėjo, kad jo vertinimu geriausiai juose pasirodė A. Maldeikienė ir I. Šimonytė. Anot jo, šių dviejų kandidačių atsakymai buvo labiausiai argumentuoti ir, palyginus su kitais, nuosekliausi.
Tiesa, nuoseklumo jis pastebėjo ir A. Juozaičio atsakymuose. Kaip sakė pašnekovas, šis kandidatas bando save konstruoti pagal Vengrijos lyderio Viktoro Orbano paveikslą. „Jis turi kažkokį idėjinį bagažą, bando nuosekliau viską konstruoti, labiau jaučia publiką. <...> Mes galime kalbėti ne apie tai, ar jo pozicija nuosekli, o apie tai, ką ji duotų realybėje. Manau, kad ji mus paverstų, tam tikra prasme, kaip Vengrija dabar.“, – kalbėjo D. Puslys.
Kalbėdamas apie N. Puteikį Vilniaus politikos analizės instituto Medijų programos vadovas teigė, kad šis kandidatas dažnai spekuliuoja sąmokslo teorijomis: „Debatuose buvo galima išgirsti, kad visi vagia, daug korupcijos, vyksta vaikų eksportas į Naująją Zelandiją. Vieną kartą net pats paminėjo, dėl aukštųjų mokyklų jungimo, kad turi įtarimą, kad vykstą sąmokslo teorija. Tai iš tikro įdomus fenomenas.
Bulgarų filosofas Ivanas Krastevas yra pasakęs, kad kai trūksta ideologijos partijai ar kandidatui, dažnai atsitinka, kad tai pakeičia sąmokslo teorija, kaip mobilizacinis įrankis.“
Pasak D. Puslio, G. Nausėda atrodė solidžiai, nes matėsi, kad jis geba kalbėti prieš auditoriją. Visgi, kai kurie jo atsakymai, kaip sakė D. Puslys, nustebino. Pavyzdžiui, kalbėdamas apie ekonomiką ir pasiruošimą recesijai, jis sakė, kad nepakeisime pasaulinių tendencijų: „Man tai atrodo, kaip kalbėjimas apie akivaizdžius faktus. Debatų formatas reikalauja koncentruotis, laiko nėra daug, todėl akivaizdiems dalykams nereikėtų jo švaistyti.
Taip pat pasakymas, kad galime recesijai pasiruošti įvykdę švietimo ir sveikatos reformas. Neneigiu tų reformų svarbos, bet tai nėra pakankama. Man regis, esminis klausimas – kodėl nebuvo kalbėta apie socialinį valstybės modelį. A. Maldeikienė pasakė, kad reiškia ruoštis recesijai, ypatingai tada, kai vyksta augimas. Ji akcentavo, kad iš augimo mažiausiai gauna švietimas, viešasis sektorius ir valstybės tarnyba. Turime spręsti šią problematiką.“
Kalbėdamas apie P. Auštrevičiaus pasirodymą debatuose, D. Puslys teigė, kad šis kandidatas yra stipresnis užsienio politikos klausimais, tačiau nuo vidaus politikos jis atitolęs ir tai – jo silpnybė. Pavyzdžiui, D. Pusliui užkliuvo P. Auštrevičiaus atsakymas apie švietimą, kuriame jis teigė, kad reikia orientuotis į geriausius, nes vidutinybės valstybės nesukurs.
„Nėra blogai sakyti, kad turime daug dėmesio skirti geriausiems, bet ką reiškia pasakyti, kad vidutinybės nieko nesukuria? Švietimo atskirtis nėra vien tik kažkas, kas gali būti išreiškiama skaičiais. Šiuo atveju pražiūrimi provincijos mokytojai, kurie galbūt neparuoš šimtukininkų, bet galbūt vaikams, kurie auga sunkiose sąlygose, tie mokytojai pakeis gyvenimus. Trūko socialinio jautrumo. Tai kiek pakenkė P. Auštrevičiui“, – komentavo Vilniaus politikos analizės instituto Medijų programos vadovas.
Pasak jo, kalbėdamos apie švietimą taip pat geriau pasirodė I. Šimonytė ir A. Maldeikienė. Konservatorių kandidatė pasakė, kad švietimas nėra matematinis klausimas, bet ir moralinis klausimas. Kaip sakė D. Puslys, I. Šimonytė pasirodė gerai sakydama, kad „negalima tiesiog paskaičiuoti kiek yra vaikų, padalinti biudžetą iš vaikų skaičiaus ir sakyti, kad tai yra brangu.“ O A. Maldeikienė, pasak jo, gerai akcentavo, kad ir mokytojas turi turėti galimybių pats mokytis, o nors provincijoje klasės tuščios, didmiesčiuose – perpildytos.
„Tačiau tai – tik pirmi debatai. Trūko daug esminių klausimų, kurie yra aktualūs ir galėtų išryškinti takoskyras tarp kandidatų. Labai svarbu laukti tolimesnių debatų. Tačiau dabar visi suvokia, kad labai trūksta septinto – valstiečių kandidato. Svarbus klausimas, ką jie išstatys ir kas atsistos debatuoti toliau“, – kalbėjo D. Puslys.
