Pirmauja – Vilnius ir Klaipėda
Daugiausia visuomeninių komitetų užregistruota sostinėje: Vilniuje savivaldos rinkimuose dalyvauti planuoja net 8 komitetai. Antrąją vietą pagal užregistruotų komitetų skaičių užima Klaipėdos miestas, kuriame suformuoti 6 komitetai.
Po 4 visuomeninius komitetus užregistruota Šiaulių miesto ir Zarasų rajono savivaldybėse.
Per 2015 metų rinkimus pagal komitetų skaičių pirmavo Šiaulių miestas, kur varžėsi 5 visuomeniniai komitetai. Po 4 komitetus per praėjusius savivaldos rinkimus buvo užregistruota Alytaus ir Kauno miestuose.
Komitetų skaičiaus augimą lemia dvi priežastys
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas pastebėjo, kad per šiuos rinkimus komitetai aktyviau kuriasi dėl dviejų pagrindinių priežasčių.
„Visų pirma, žmonės pamatė galimybes dalyvauti politikoje ir tuomet bet kokia ryškesnė asmenybė gali steigti savo komitetą, nes, žinodama, kad savo komiteto sąraše galės užimti pirmą vietą, nebenorės svetimo komiteto sąraše kandidatuoti, tarkime, septintu numeriu. Kitaip sakant, potencialūs kandidatai ėmė naudotis galimybe savo savivaldybėje būti lyderiais“.
„Antra priežastis yra susijusi su susiklosčiusia politine situacija, kai dalis partinių politikų tapo nepartiniais. Ši situacija ryškiausia liberalų partijos atveju. Kai kuriems šios partijos kandidatams tai tarsi priemonė, kurios griebiamasi iš bėdos – žmonės nori išlikti politikoje, bet su liberalų etikete eiti į rinkimus yra pavojinga. Todėl matome savotišką „marškinių keitimą“ – buvę partiniai kandidatai dabar yra komitetų kandidatai“, – portalui lrytas.lt sakė V.Dumbliauskas.
Gyventojų atstovavimas – efektyvesnis, bet dalyvavimą reikėtų griežtinti
Pasak politologo V.Dumbliausko, komitetų dalyvavimas rinkimuose ir gausa turi tiek teigiamų, tiek neigiamų pusių. MRU docento teigimu, piliečiai turi teisę dalyvauti vietos politikoje ir ta teisė gali būti įgyvendinama nebūtinai per partijas. Būtent tokią galimybę suteikia visuomeniniai komitetai.
„Tokiu būdu sudaromos sąlygos pasireikšti vietiniams lyderiams, aktyviems miesto bendruomenės žmonėms, kurie žino miesto ar rajono problemas. Vis tik, žvelgiant iš kitos pusės, tie komitetai yra vienadieniai drugeliai ir veikia tik rinkimų laikotarpių, o, pasibaigus rinkimams, jie išsibarsto, nėra įpareigoti vykdyti veiklos tęstinumo“.
„Partijų veikloje mes matome tam tikras tradicijas, tam tikra nusistovėjusias veiklos kryptis, kurių jos privalo laikytis ir tokiame kontekste komitetų fone partijos atsiduria prastesnėje pozicijoje. Partijų veikla griežčiau reglamentuojama, o komitetams keliama mažiau reikalavimų. Susiklosčiusi padėtis ateityje turėtų būti taisoma, griežčiau reglamentuojant komitetų veiklą“, – teigė V.Dumbliauskas.
