Buldozerių burzgimą Lietuvoje išgirdo ir Strasbūras

Ko Lietuvoje verta privati nuosavybė, jeigu teismai bet kada gali panaikinti turto įsigijimo sutartis ar statybos leidimus? Tuo susidomėjo Europos žmogaus teisių teismas, per trumpą laiką sulaukęs kelių mūsų šalies gyventojų skundų.

Vadinamąjį Vijūnėlės dvarą Druskininkuose nurodyta nugriauti, nors jo savininkas buvo gavęs visus būtinus leidimus.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Vadinamąjį Vijūnėlės dvarą Druskininkuose nurodyta nugriauti, nors jo savininkas buvo gavęs visus būtinus leidimus.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
Europos žmogaus teisių teismas nagrinės jau ne pirmą bylą, susijusią su valstybės kėsinimusi į privačią nuosavybę.<br> „Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
Europos žmogaus teisių teismas nagrinės jau ne pirmą bylą, susijusią su valstybės kėsinimusi į privačią nuosavybę.<br> „Lietuvos ryto“ archyvo nuotr.
Vadinamąjį Vijūnėlės dvarą Druskininkuose nurodyta nugriauti, nors jo savininkas buvo gavęs visus būtinus leidimus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vadinamąjį Vijūnėlės dvarą Druskininkuose nurodyta nugriauti, nors jo savininkas buvo gavęs visus būtinus leidimus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vadinamąjį Vijūnėlės dvarą Druskininkuose nurodyta nugriauti, nors jo savininkas buvo gavęs visus būtinus leidimus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vadinamąjį Vijūnėlės dvarą Druskininkuose nurodyta nugriauti, nors jo savininkas buvo gavęs visus būtinus leidimus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vadinamąjį Vijūnėlės dvarą Druskininkuose nurodyta nugriauti, nors jo savininkas buvo gavęs visus būtinus leidimus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vadinamąjį Vijūnėlės dvarą Druskininkuose nurodyta nugriauti, nors jo savininkas buvo gavęs visus būtinus leidimus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vadinamąjį Vijūnėlės dvarą Druskininkuose nurodyta nugriauti, nors jo savininkas buvo gavęs visus būtinus leidimus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vadinamąjį Vijūnėlės dvarą Druskininkuose nurodyta nugriauti, nors jo savininkas buvo gavęs visus būtinus leidimus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jan 22, 2019, 6:07 AM, atnaujinta Jan 28, 2019, 10:49 AM

Net ir statinys, kuris pastatytas gavus visus būtinus leidimus, Lietuvoje gali būti pripažintas nelegaliu. Kaip tai įmanoma, ne pirmą kartą aiškinasi Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT).

Prieš metus Lietuva pralaimėjo bylą prieš vasarnamį Molėtų rajone pasistačiusią šeimą, o dabar valstybei gali tekti atlyginti žalą ir Vijūnėlės dvaru vadinamo pastato savininkui.

EŽTT priėmė šio Druskininkuose esančio pastato savininko Žilvino Povilonio skundą ir įpareigojo Vyriausybę iki sausio 22 dienos pateikti atsakymus.

Vyriausybė EŽTT turi pateikti pasiūlymus, kaip spręsti su šiuo pastatu susijusią situaciją, ir pasisakyti dėl galimo taikos sutarties sudarymo.

Verslininkas Ž.Povilonis kreipėsi į Strasbūrą praradęs viltį Lietuvoje teisinėmis priemonėmis apginti savo nuosavybę.

Jis skundė Lietuvos teisinę sistemą, užkirtusią kelią netrukdomai naudotis jam priklausančia nuosavybe, bei pažeistas teises į teisinį saugumą.

Skunde Ž.Povilonis nurodė negalėjęs numatyti, kad pastatas, kurį jis statėsi vietoj dar 1992 metais privatizuotos buvusios valčių prieplaukos, privalės būti nugriautas.

Nugriauti vadinamąjį Vijūnėlės dvarą Lietuvos aukščiausiasis teismas nurodė 2017 metų birželio 22-ąją, nors šio pastato statybai verslininkas buvo gavęs visus būtinus leidimus.

Skundai atrodė nepagrįsti

Šalia Vijūnėlės tvenkinio stovinčio pastato teisėtumu iš pradžių neabejojo nei teismai, nei prokurorai.

Pirmojo Druskininkų politikų skundo sulaukęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Marijus Šalčius jį atmetė kaip nepagrįstą.

Tuomet šiuo pastatu ėmė domėtis Generalinės prokuratūros prokurorė Deimantė Nikitinienė. Ji, praleidusi apskundimo terminus, kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą reikalaudama per tris mėnesius nugriauti pastatą.

Jokių įstatymų pažeidimų tuomet nenustatęs teismas 2015 metų spalį konstatavo, kad jokie įstatymai ir kiti teisės aktai nedraudžia žemę besinuomojančiam asmeniui statyti naujų pastatų, jei jis turi visus reikalingus leidimus.

Išgirdo prezidentės balsą

Situacija pasikeitė po 2016 metų prezidentės Dalios Grybauskaitės metinio pranešimo, kuriame Vijūnėlės dvarui buvo skirta itin daug dėmesio.

Šis pastatas tapo ir politikų, ir viešąjį interesą ginančių teisininkų taikiniu.

Subruzdo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba – pradėjo tyrimus dėl galimai neteisėtų buvusio valčių nuomos punkto savininko ir Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmų.

Neįžvelgus jokių nusikaltimų abu tyrimai buvo nutraukti.

Šio triukšmo įkarštyje prokurorės D.Nikitinienės skundą gavęs Vilniaus apygardos teismas jį patenkino ir nutarė Vijūnėlės dvarą nugriauti.

Atsirado apsaugos juostos

Sprendimą teismas beveik žodis žodin nurašė nuo viešąjį interesą gynusios prokurorės D.Nikitinienės pateikto ieškinio, kuriame atsirado teiginys, kad pastatas iškilo antrojoje kurorto apsaugos juostoje, kur negalima gyvenamųjų namų statyba.

Nustebę specialistai tuomet aiškino, kad Druskininkuose niekada nebuvo nustatyta jokių apsaugos zonų, o planuose esantis trumpinys yra ne A2, o AZ ir reiškia ne apsaugos juostą, o inžinerinių tinklų apsaugos zoną.

Ruošia antrą ieškinį

Šio sprendimo nepakeitė ir Aukščiausiasis teismas, kuris šiomis dienomis vėl nagrinėja Ž.Povilonio pareiškimą.

Juo prašoma atnaujinti teismo procesą, nes sprendimą nugriauti Vijūnėlės dvarą Aukščiausiasis teismas priėmė remdamasis Konstitucinio teismo išaiškinimu dėl Vyriausybės nutarimo, kuriuo buvo panaikintos kurortų apsaugos zonos.

Tačiau paaiškėjo, kad Konstitucinis teismas šiuo klausimu konkrečios išvados nepateikė.

„Jei Aukščiausiajam teismui būtų žinoma, kad Vyriausybės nutarimo nuostatos dėl kurorto apsaugos zonų negaliojo teismo nutarties priėmimo metu, išvados dėl galimybės įteisinti neteisėta pripažintą statybą būtų kitokios“, – teigiama skunde.

Jei teismas atmes šį prašymą, Ž.Povilonis ketina į EŽTT išsiųsti dar vieną skundą dėl Aukščiausiojo ir Konstitucinio teismų sprendimų neatitikimo ir pažeistos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.

Užkliuvo vasarnamis

Klausimus Vyriausybei suformulavęs EŽTT priminė ir prieš metus priimtą sprendimą byloje „Tumeliai prieš Lietuvą“.

Į EŽTT kreipęsi Donatas ir Renata Tumeliai 2003 m. Molėtų rajone buvo įsigiję miško sklypą. Jame anksčiau yra stovėjęs tvartas ir klojimas, todėl sklypo savininkai gavo leidimą buvusių statinių vietoje pastatyti vasarnamį.

Po kurio laiko viešąjį interesą ginantys prokurorai pareikalavo panaikinti statybos leidimą ir nugriauti statinį savo bei leidimą išdavusių Molėtų savivaldybės ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento lėšomis.

Teismas nusprendė, kad vasarnamis turi būti nugriautas, nes jis nepatenka į statinių, kuriuos leidžiama statyti miške, kategoriją.

Už klaidas atsako valstybė

EŽTT konstatavo, kad nurodymu nugriauti neteisėtą statinį siekta sugrąžinti žemę valstybei, kuriai ji ir priklausytų, jei būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų.

Valstybės institucijoms Strasbūro teismas priminė: „Gero valdymo principas nedraudžia valdžios institucijoms ištaisyti atsitiktinių klaidų, net jei jas lėmė jų pačių nerūpestingumas.

Tačiau riziką, atsirandančią dėl valstybės institucijų klaidų, privalo prisiimti pati valstybė.

Jų negalima taisyti suinteresuotų asmenų sąskaita.“

Tumeliai iš valstybės reikalavo atlyginti jiems 255,5 tūkst. eurų žalą. Kol ši byla buvo nagrinėjama EŽTT, Lietuvos teismai sustabdė nugriauti vasarnamį įpareigojančio sprendimo vykdymą, todėl gyventojai jokios žalos nepatyrė.

Tačiau EŽTT įvertino tai, kad apribojusi teises į nuosavybę valstybė pažeidė Žmogaus teisių konvenciją, dėl to sutuoktiniai patyrė nusivylimą.

EŽTT įpareigojo valstybę Tumeliams sumokėti 2 tūkstančių eurų kompensaciją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.