Gynė kitų teises, dabar ginasi pats

Buvęs Seimo kontrolierius Raimondas Šukys ruošėsi prieš valstybę kovoti Europos žmogaus teisių teisme. Bet tokios bylos Lietuva išvengė, kai mūsų šalies teismai sutiko narplioti saugumiečių pažymas.

R.Šukys turės patikslinti ieškinį Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
R.Šukys turės patikslinti ieškinį Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 24, 2019, 9:52 AM, atnaujinta Jan 24, 2019, 10:12 AM

Dešimtmetį rinktą informaciją į pažymas surašę ir politiniu detektyvu ją pavertę Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai vėl turės rašyti.

Tik raštus teks pateikti ne Seimo nariams, o teismams, kuriuose vis daugėja ieškinių dėl VSD surinktos, o vėliau paviešintos informacijos. Pažymose minimi politikai ir verslininkai reikalauja, kad jų autoriai pagrįstų arba paneigtų jų reputaciją žeminančius teiginius.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) trečiadienį atvertė buvusio Seimo kontrolieriaus, eksparlamentaro ir buvusio ministro 52 metų R.Šukio ieškinį dėl galimai neteisėtų VSD veiksmų, tačiau nagrinėti bylos nepradėjo.

Teismas R.Šukio paprašė patikslinti ieškinį.

– Jūsų ieškinius Valstybės saugumo departamentui yra gavęs VAAT ir Vilniaus miesto apylinkės teismas. Kodėl kreipėtės į du teismus? – „Lietuvos rytas“ paklausė R.Šukio.

– Į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl tikrovės neatitinkančių teiginių paneigimo bei garbės ir orumo gynimo kreipiausi iš karto po to, kai tik buvo viešai paskelbtos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados.

Teismas atsisakė priimti ieškinį motyvuodamas tuo, kad žvalgybos informacija negali būti ginčijama civilinio proceso tvarka.

Tokią nutartį aš apskundžiau Vilniaus apygardos teismui (VAT).

Žinodamas, kad VAT atmetė panašų koncerno „MG Baltic“ ieškinį, ir nenorėdamas praleisti apskundimo termino kreipiausi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. VSD veiksmus galėjau apskųsti per mėnesį.

Savo skunde VAAT taip pat paminėjau garbės ir orumo įžeidimą, bet šio skundo akcentas buvo VSD veiksmų teisėtumas dešimt metų apie mane renkant ir kaupiant duomenis, kurie visuomenei buvo pateikti keista forma.

Mano požiūriu, pateikus neobjektyvius ir neteisingus duomenis buvo pažeisti įstatymai ir mano teisės.

VAAT mano ieškinį taip pat priėmė ne iš karto, tad teko skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Aukštesniųjų instancijų teismai nusprendė, jog aš buvau teisus, todėl ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, ir VAAT turėjo priimti mano ieškinius. Taip byla atsidūrė dviejuose teismuose.

Todėl iš savo ieškinio, kurį pateikiau VAAT, išbrauksiu reikalavimą paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, ir šis teismas tada nagrinės VSD veiksmų teisėtumą.

– Kuri byla, jūsų nuomone, turi būti išnagrinėta pirma?

– Administraciniam teismui buvau pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, kol Vilniaus miesto apylinkės teismas nenuspręs, ar paviešinti teiginiai atitinka tikrovę.

Tuomet bus galima aiškintis, ar VSD pareigūnai pažeidė Žvalgybos įstatymą, kuriame nurodyta, kad rinkdami ir kaupdami informaciją jie turi laikytis objektyvumo, tikslumo, savalaikiškumo ir nešališkumo.

Kol kas net nežinau, kokių įrodymų iš VSD turėtų pareikalauti teismas. Aš nežinau, kokių duomenų turi VSD, kokiu pagrindu pateikta tokia informacija.

Vis dėlto VAAT tokio mano prašymo netenkino, tačiau nusprendė į šį procesą įtraukti Generalinę prokuratūrą ir Seimo kanceliariją. Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas kovo mėnesį.

– Kodėl į šį procesą įtraukta Generalinė prokuratūra?

– 2008–2010 metais, kai buvo renkama ši informacija, Generalinė prokuratūra buvo atsakinga už operatyvinės veiklos sankcionavimą, priežiūrą ir kontrolę. Gali būti, kad teismas nori išgirsti ir prokuratūros nuomonę apie šios institucijos veiksmus.

– Kaip manote, kodėl prieš dešimtmetį atsidūrėte VSD akiratyje?

– Nesu tikras, kad buvau jų sekimo objektas. Manau, kad aš, kaip ir dauguma pažymose minimų politikų, jose atsidūrė kaip tretieji asmenys. Apie juos vienaip ar kitaip yra kalbėję tie žmonės, apie kuriuos tikrai buvo renkama operatyvinė informacija.

To gal ir nesužinosiu, bet teismas turi teisę tai išsiaiškinti.

Man svarbu išsiaiškinti, kokiu tikslu VSD surinkta informacija buvo surašyta ir pateikta Seimo komitetui su abejotinais teiginiais ir vertinimais. Vertinami buvo ne tik tie asmenys, kurie tikrai buvo stebimi, bet ir tie, apie kuriuos buvo kalbama.

Net jei apie mus buvo svarstoma, dar reikės įrodyti, ar iš tiesų taip buvo, ar tai nėra fantazijų ir prielaidų rinkinys.

– VSD pažymose teigiama, jog būdamas sveikatos apsaugos ministru galėjote patirti „MG Baltic“ spaudimą, kad su statybomis susijusius konkursus laimėtų koncerno įmonės. Tai netiesa?

– Šioje medžiagoje buvo išvardytas netgi objektų sąrašas iki 2016 metų, nors aš sveikatos apsaugos ministru buvau tiktai iki 2012 metų pabaigos.

Noriu priminti, kad nei ministerija, nei ministras viešųjų pirkimų nevykdė.

Aš net nežinojau, kas tuose konkursuose dalyvauja ir kas yra dalyvius vertinančiose komisijose. Jei būčiau daręs kokią nors įtaką, manau, tuo būtų susidomėjusios kitos specialiosios tarnybos.

– Prašote paneigti ir tai, kad „MG Baltic“ atstovai jums esą ruošė Seimo vadovo kėdę?

– 2009 metais, po Arūno Valinsko atsistatydinimo, aš net nekandidatavau į Seimo pirmininkus.

Pirmininko išrinkimo klausimas buvo išspręstas per vieną dieną.

Vakare A.Valinskas buvo pašalintas, o praėjus dienai, iš pat ryto, Seimo pirmininke buvo išrinkta Irena Degutienė.

Nepamenu, kad per tą laiką su manimi kas nors būtų daręs interviu ar rašęs teigiamus straipsnius, nors pažymoje kalbama apie mano protegavimą. Pasirodo, kažkas mane parinko ne tik į Seimo pirmininkus, bet ir į ministrus, nors 2008 metais aš į jokį postą nepretendavau.

Keisčiausia, kad „MG Baltic“ atstovai mano kandidatūrą esą derino ne su kuo kitu, o su konkuruojančios partijos vicepirmininku Gintaru Steponavičiumi, ir pritarė mano kandidatūrai nuo Lietuvos liberalų sąjūdžio.

Tačiau aš tuo metu buvau Artūro Zuoko vadovaujamos Liberalų ir centro sąjungos narys.

– Galbūt nagrinėdami operatyvinę informaciją pareigūnai tiesiog supainiojo partijas?

– Nežinau, kas tai, – klaidos, nerūpestingumas ar neteisingai interpretuota senų laikų informacija. Į teismus todėl ir kreipiausi, kad būtų atsakyta į šiuos klausimus.

Viešai paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija padarė žalos mano reputacijai, turėjo tiesioginių pasekmių mano profesinei veiklai ir karjerai.

Pagaliau tarnybos, kuriomis visuomenė besąlygiškai pasitiki, turi suprasti savo atsakomybę ir bet kokie jų teikiami dokumentai turi atitikti tikrovę ir neprieštarauti įstatymams, žmogaus teisėms.

Žvalgybos įstatyme numatyta, kad specialiųjų tarnybų teikiama informacija jokiu būdu negali daryti įtakos politiniams procesams, bet ar taip yra, labai abejoju.

– Dėl patirtos žalos buvote pareiškęs ieškinį?

– Dabar jokio ieškinio byloje neliko, tačiau, pagal įstatymus, nepareiškęs reikalavimo atlyginti žalą aš negalėčiau bylinėtis administraciniame teisme. Tik dėl procedūrinių reikalavimų ieškinį pateiksiu, tačiau tai man nėra svarbiausia.

– Ieškiniai Valstybės saugumo departamentui – dar neįprastas dalykas. Tikitės, kad pavyks laimėti?

– Valstybės saugumo departamentas – tokia pati valstybės institucija kaip ir visos kitos. Kaip teisininkas įsitikinau, kad turint kantrybės, teisinių žinių ar pasinaudojus advokatų pagalba apsiginti įmanoma.

Neatmetu galimybės, kad pradėjus nagrinėti mano bylas gali atsirasti būtinybė kreiptis ir į Konstitucinį teismą.

Kol kas džiaugiuosi, kad teismai rado galimybę skųsti žvalgybos būdu surinktą informaciją.

Žmogaus teisių konvencijoje nurodyta, jog tokia situacija, kad žmogus negalėtų kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistos laisvės, negalima.

Džiugu, kad dėl tokių elementarių dalykų neprireikė kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą, nors gavęs pirmosios instancijos teismų atsakymus tai daryti planavau.

Valstybei tai garbės nepadarytų, ypač kai dėl pažeistų teisių kreiptųsi buvęs Seimo kontrolierius, žmogaus teisių gynėjas.

Reikalauja VSD vadovo atsakomybės

Ieškinį dėl pažeistos dalykinės reputacijos bei pažymoje paviešintų nepagrįstų teiginių VSD bei jo vadovui D.Jauniškiui yra pareiškęs ir organizuota nusikalstama grupuote pavadintas koncernas „MG Baltic“.

Pirmojo „MG Baltic“ ieškinio teismai taip pat nepriėmė, tačiau Aukščiausiasis teismas praėjusių metų gruodžio 12-ąją paskelbė, kad koncernas turi teisę teismuose bylinėtis dėl VSD teiginių.

Dėl šiurkštaus nekaltumo prezumpcijos pažeidimo ir saugumiečių savivalės išviešinant privačius asmenų pokalbius ir žvalgybos duomenis „MG Baltic“ iš VSD ir jo vadovo siekia prisiteisti 820 tūkst. eurų.

Koncernas taip pat pateikė 20 tūkst. eurų ieškinį pagal VSD pateiktą medžiagą išvadas surašiusiam ir visuomenei pristačiusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui V.Bakui.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.