Dveji valstiečių metai valdžioje: tautai artimas vyžas pakeitė gudrių politikų portfeliai

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LŽVS) Seime šiuo metu turi net 54 narius ir yra daugiausia mandatų turinti partija. Į Seimą atėję vilkėdami tautiniais kostiumais ir garsiai žadėdami pagalbą „eiliniam Lietuvos žmogui“, šiandien valstiečiai dirba taip pat, kaip ir kitos politinės partijos, iš kurių patys save bandė išskirti.

Į Seimą atėję vilkėdami tautiniais kostiumais ir garsiai žadėdami pagalbą „eiliniam Lietuvos žmogui“, šiandien valstiečiai dirba taip pat, kaip ir kitos politinės partijos, iš kurių patys save bandė išskirti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Į Seimą atėję vilkėdami tautiniais kostiumais ir garsiai žadėdami pagalbą „eiliniam Lietuvos žmogui“, šiandien valstiečiai dirba taip pat, kaip ir kitos politinės partijos, iš kurių patys save bandė išskirti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Į Seimą atėję vilkėdami tautiniais kostiumais ir garsiai žadėdami pagalbą „eiliniam Lietuvos žmogui“, šiandien valstiečiai dirba taip pat, kaip ir kitos politinės partijos, iš kurių patys save bandė išskirti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Į Seimą atėję vilkėdami tautiniais kostiumais ir garsiai žadėdami pagalbą „eiliniam Lietuvos žmogui“, šiandien valstiečiai dirba taip pat, kaip ir kitos politinės partijos, iš kurių patys save bandė išskirti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Į Seimą atėję vilkėdami tautiniais kostiumais ir garsiai žadėdami pagalbą „eiliniam Lietuvos žmogui“, šiandien valstiečiai dirba taip pat, kaip ir kitos politinės partijos, iš kurių patys save bandė išskirti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Į Seimą atėję vilkėdami tautiniais kostiumais ir garsiai žadėdami pagalbą „eiliniam Lietuvos žmogui“, šiandien valstiečiai dirba taip pat, kaip ir kitos politinės partijos, iš kurių patys save bandė išskirti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Į Seimą atėję vilkėdami tautiniais kostiumais ir garsiai žadėdami pagalbą „eiliniam Lietuvos žmogui“, šiandien valstiečiai dirba taip pat, kaip ir kitos politinės partijos, iš kurių patys save bandė išskirti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Į Seimą atėję vilkėdami tautiniais kostiumais ir garsiai žadėdami pagalbą „eiliniam Lietuvos žmogui“, šiandien valstiečiai dirba taip pat, kaip ir kitos politinės partijos, iš kurių patys save bandė išskirti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Į Seimą atėję vilkėdami tautiniais kostiumais ir garsiai žadėdami pagalbą „eiliniam Lietuvos žmogui“, šiandien valstiečiai dirba taip pat, kaip ir kitos politinės partijos, iš kurių patys save bandė išskirti.<br>T.Bauro nuotr.
Į Seimą atėję vilkėdami tautiniais kostiumais ir garsiai žadėdami pagalbą „eiliniam Lietuvos žmogui“, šiandien valstiečiai dirba taip pat, kaip ir kitos politinės partijos, iš kurių patys save bandė išskirti.<br>T.Bauro nuotr.
Į Seimą atėję vilkėdami tautiniais kostiumais ir garsiai žadėdami pagalbą „eiliniam Lietuvos žmogui“, šiandien valstiečiai dirba taip pat, kaip ir kitos politinės partijos, iš kurių patys save bandė išskirti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Į Seimą atėję vilkėdami tautiniais kostiumais ir garsiai žadėdami pagalbą „eiliniam Lietuvos žmogui“, šiandien valstiečiai dirba taip pat, kaip ir kitos politinės partijos, iš kurių patys save bandė išskirti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jan 25, 2019, 8:17 AM, atnaujinta Jan 25, 2019, 12:31 PM

Partijos lyderis Ramūnas Karbauskis nestokoja optimizmo ir ne kartą viešai yra pareiškęs, kad pavasaris, kai Lietuvoje vyks net treji rinkimai, neabejotinai atneš sėkmę, o vyšnia ant torto taps partijos remiamo kandidato pergalė prezidento rinkimuose. Rinkimų planus ir aktualijas valstiečiai aptars savaitgalį vysiančiame suvažiavime.

Iš garsių pažadų liko nedaug

Politologas, Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga teigė, kad pokyčių nuo to laiko, kai partija ėjo į valdžią, tikrai yra.

„Ši partija pozicionavo save kaip protesto balsų rinkėją, kuri realizuos vadinamojo elito politiką, be to, pasižymėjo nebloga analize ir paruošė neblogą rinkimų programą, kurioje iš tikrųjų įvardijo skaudžiausius akcentus, regionų problemas, atskirtį, emigraciją. Ji akcentavo tam tikrą moralinį tikslą, kad reikia tvirtinti tautos valią, tad kyla klausimas, kaip visa tai transformavosi?“ – mintimis dalijosi politologas.

Anot jo, šiai partijai atėjus į valdžią iš garsių pažadų ir kalbų mažai kas liko. „Ji tęsia tradicijas to, kaip elgėsi ankstesnės valdžios, tik su didesniais ar mažesniais nukrypimais, ir nepaiso visuomenės interesų grupių nuomonės“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad tam tikra visuomenės dalis šią politinę jėgą priskiria prie kairiųjų partijų, kurios deklaruoja globojančios skriaudžiamuosius.

„Tai pagrindžiama retorika ir šios partijos kova su praeities šešėliais, kurie nuolat akcentuojami, o ne realia partijos pozicija“, – kalbėjo S.Spurga ir pridūrė, kad tik vieną kitą programinę nuostatą partija įgyvendino realybėje. Tarp įgyvendintų darbų pašnekovas paminėjo prekybos alkoholiu ribojimus, kurie buvo įvesti, jo žodžiais tariant, „gana grubia forma“.

Komisijų kūrimas – ginklas politinėje kovoje

S.Spurga atkreipė dėmesį, kad yra noras pademonstruoti, jog ši politinė jėga kitokia, bet kai nėra potencialo tai parodyti, tada tenka kurti vieną komisiją po kitos.

„Tenka kelti praeities šešėlį po šešėlio ir su juo kovoti. Tai patraukia visuomenės dėmesį, tai yra tam tikras teatras... Daugelis žmonių buvo nusivylę buvusiomis valdžiomis, tad jei deklaruoji, kad su jomis kovoji, tai bent jau tuo momentu atrodai kitoks“, – kalbėjo politologas ir pridūrė, kad nuolatinis komisijų kūrimas ir tyrimų inicijavimas yra perteklinis, mat tokios komisijos gali būti buriamos tik konkrečiai ir ypač svarbiai problemai išnagrinėti, o ne „vaikščiojimui paskui kiekvieną įvykį“ ar teisėsaugos institucijų darbui dubliuoti.

„Galiausiai, kai išvados paskelbiamos, jos vis tiek vertinamos prieštaringai, nes visuomet atsiranda teigiančių, kad jos šališkos. Dar įdomiau tai, kad dažnai nenustatomi akivaizdūs faktai ar jie neįvertinami“, – kalbėjo S.Spurga ir patikslino, kad dažnai užsiimama įvairiais kitais darbais, tik ne svarbiausių problemų sprendimu.

Partija be ideologijos

Politologo teigimu, valstiečiai save pateikia kaip kairiąją politinę jėgą, ji tikrai tokia nėra. „Pagal visus parametrus ji nesiskiria nuo kitų partijų, bet nuolat imituojamos kovos būdu jai pavyksta šią idėją palaikyti. Tai, kas buvo sakoma, kad partija remiasi profesionalais (ir net nepartiniais), tai panašiai taip ir yra. Iš to išplaukia tai, kad partija neturi jokios ideologijos“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad bet kuris pasirinktas ministras gali ateiti su savo ideologija ir vykdyti savo politiką.

„Tai labai įdomus reiškinys, visiškai atsitiktinai tampame šios ideologijos nebuvimo įkaitais, nes į Vyriausybę ateina dirbti savo per gyvenimą susiformavusias pažiūras turintis žmogus ir, jei to žmogaus pažiūros būtų kitokios, tai ir politika būtų kitokia“, – aiškino politologas.

Valstiečiai pakeitė socialdemokratus

S.Spurga atkreipė dėmesį, kad dabartinė Lietuvos politinės sistemos situacija yra palanki tokiai partijai kaip LŽVS, nes šiuo metu dvi įtakingos partijos kaip tik traukiasi iš politinės arenos – liberalai dėl politinės korupcijos skandalo, o socialdemokratai dėl skilimo.

„Tokios partijos kaip „Tvarka ir teisingumas“ taip pat išgyvena ne pačius geriausius laikus, o „Uspaskich 2“ projektas taip pat gana neaiškus. Šioje konfigūracijoje vėl išryškėja dvinarė sistema, kuri ir anksčiau buvo būdinga mūsų politinei santvarkai“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad anksčiau dominavo konservatoriai ir socialdemokratai,o dabar socialdemokratus pakeitė valstiečiai ir šios sūpynės gali toliau suptis.

Narių gausa pasigirti negali

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, pagal 2018 metų spalio 1 duomenis, kuriuos teikia Teisingumo ministerija, savo sąrašuose turi 4332 narius.

2018 metų kovo 1 dieną narių partijoje buvo 20 mažiau – 4312. Dar 2012 metais partijai priklausė tik 2663 asmenys. Didžiausias partijos narių augimas pastebimas nuo 2016 m. spalio 1 dienos iki kitų metų tos pačios dienos. Šiuo laikotarpiu prie partijos prisijungė apie 600 žmonių.

Valstiečiai – valdančioji partija Seime, laimėjusi rinkimuose, tačiau partijos narių gausa su kitomis partijomis pasilyginti galėtų sunkiai.

Kitos didžiausios parlamentinės partijos turi kur kas daugiau partijos narių. Pavyzdžiui, didžiausia šalyje Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“.

Vos 2018 metų pradžioje susikūrusi Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), 2018 metų kovo 1 dienos duomeninis, turėjo 3000 narių, o jau tų pačių metų spalio 1 dieną skaičiavo 3277 narius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.