Ir politikai, ir visuomenė apskritai daug kalba apie neįgaliųjų integraciją, apie miestų infrastruktūros pritaikymą specifiniams negalią turinčių žmonių poreikiams. Pastaruoju metu Kaunas sparčiai atsinaujina. O ar jis yra patogus miestas neįgaliesiems, ar viešojo transporto sistema, strategiškai svarbūs administraciniai pastatai, parduotuvės pritaikyti jiems naudotis?
Apie tai „Laikinoji sostinė“ kalbėjosi su Kauno miesto neįgaliųjų draugijos pirmininku, Paralimpinio komiteto viceprezidentu Ignu Mačiuku.
„Bendra būklė vis geresnė, tačiau išspręstos ne visos negalią turinčių žmonių integracijos problemos. Arba, žiūrėk, viena bėda sutvarkoma, išlenda kita“, – kalbėjo I.Mačiukas.
– Kaunas tvarkomas, miestiečiai džiaugiasi, kad tvarkant anksčiau apleistas gatves, pavyzdžiui, Partizanų gatvę, Savanorių prospektą, pakloti pėstiesiems patogesni šaligatviai, dviračių takai naujai įrengti. O ar tvarkant, atnaujinant gatves atsižvelgta ir į specifinius neįgaliųjų poreikius?
– Tokio atskiro reikalavimo, kad tvarkant gatves būtų daromi specialūs žymėjimai neįgaliesiems, nėra. Aišku, kai šaligatviai lygesni, neišsikilnoję, žmogui turinčiam judėjimo negalią, ypač judančiam vežimėliu, gerokai patogiau.
Anksčiau aklieji ir silpnareigiai skųsdavosi, kad eidami šaligatviu nuolat atsitrenkdavo į kelio ženklą, mat jie dažnai būdavo sustatomi beveik per patį šaligatvio vidurį. Dabar, kiek pastebėjome, statomi arčiau važiuojamosios kelio dalies, mažiau trukdo akliems ir silpnaregiams pėstiesiems.
Taip, šaligatviai daugelyje vietų atnaujinti, bet ypač žmonėms, turintiems judėjimo negalią, bėda yra duobėti daugiabučių kiemai. Net vasarą žmonėms su vežimėliu jais pravažiuoti keblu. Sulaukėme nemažai skundų, kad slidžios, prastai valomos pėsčiųjų perėjos ties Savanorių prospekto ir Taikos prospekto sankryža, prie Kauno aklųjų ir silpnaregių centro. O ten gyvena ir šiaip vaikšto daug regos negalią turinčių žmonių.
Mums kelia nerimą ir didėjantys transporto srautai miesto centre. Antai Kęstučio gatvės šalikelėje pristatyta automobilių – vos ne vienas ant kito. Kauno neįgaliųjų draugija kaip tik įsikūrusi viename Kęstučio gatvėje esančių pastatų. O mašinos čia nuolat zuja, tik ir bijome, kvapą užgniaužę, kad koks nors skubantis vairuotojas neparblokštų iš kiemo į gatvę išsukusio neįgaliojo, silpnaregio, aklo žmogaus.
– Ar patogu neįgaliems žmonėms patekti į svarbias administracines įstaigas: savivaldybės rūmus, teismus, policiją, gydymo įstaigas?
– Dar ne visi administraciniai pastatai, įstaigos pritaikytos neįgaliems žmonėms. Net Centro poliklinikoje nėra atskirų įeigų, liftų neįgaliesiems. Poliklinikos vadovai skėsčioja rankomis: neturime lėšų, kai gausime pinigų rekonstrukcijai, įrengsime atskiras prieigas neįgaliesiems.
Kartą iš Migracijos skyriaus gavome prašymą, kad savo lėšomis įrengtume atskirą įvažiavimą neįgaliems žmonėms. Tačiau turėjome atsakyti neigiamai, nes Neįgaliųjų draugija lėšų įrengti atskiras prieigas tokiems žmonės neskiria. Tai turi padaryti pačios įstaigos.
Savivaldybės rūmuose viskas gerai, yra atskiras liftas neįgaliesiems. Atskiras liftas, įėjimas neįgaliems žmonėms yra ir Nemuno gatvėje įsikūrusiame Socialinės rūpybos skyriuje, ten daug neįgaliųjų tvarko savo reikalus. Tvarkant Nemuno gatvę įrengtas dviračių takas, banko skyrius, o vietos automobiliams statyti ten labai mažai, neįgaliesiems – nauji keblumai.
– Atnaujinant Laisvės alėją verslininkai žadėjo prie kavinių, parduotuvių įrengti nuovažas neįgaliesiems. Ar atnaujintoje Laisvės alėjos dalyje tai padaryta?
– Tik prie vienos kitos parduotuvės, kavinės įrengtos nuovažos. Prie daugumos – ne. Aš pats dalyvavau susirinkime prieš pradedant Laisvės alėjos rekonstrukciją. Urbanistai tada kalbėjo, kad įrengti nuovažas turėtų būti suinteresuoti patys verslininkai, tai nėra privaloma. Na, bet kiekgi kavinių, parduotuvių savininkų gali būti suinteresuoti išleisti papildomai pinigų neįgaliųjų gerovei? Neįgalūs žmonės juk nėra pinigingi verslo įstaigų klientai. Jeigu jau buvo nuspręsta įrengti nuovažas, tai turėjo būti nustatyta privaloma tvarka.
Bet kur ten kavinės, restoranai... Net Muzikinio teatro rūmuose drabužinės, tualetai pusrūsyje, žmonėms su vežimėliais ten sudėtinga patekti. O neįgalus žmogus juk ne vien duona gyvas.
– Ar viešasis transportas Kaune pakankamai pritaikytas neįgaliųjų poreikiams?
– Važinėja žemagrindžiai autobusai, jų grafikus galima matyti stotelių švieslentėse, internete. Tai gerai. Tačiau kartais autobuso vairuotojai sustoja ir išleidžia žmogų vežimėlyje vos ne viduryje gatvės ar nepatogioje vietoje, šalia kokio nors stulpo.
Anksčiau, kai buvau Neįgaliųjų tarybos narys, tokių skundų nemažai girdėdavau. Dabar nusiskundimų dėl vairuotojų elgesio su neįgaliaisiais sulaukiame mažiau.
Bendrovė „Kauno autobusai“ į tokius nusiskundimus kaipmat reaguoja.
Bet susiduriame su kitokiomis problemomis. Pavyzdžiui, Kaune yra socialinis taksi, tačiau ši paslauga plačiau nereklamuojama, taksi neįgalieji gali užsisakyti tik internetu. Tačiau daugybė neįgaliųjų jo neturi arba nemoka naudotis.
– Kuriems neįgaliesiems Kaune kyla daugiausia problemų: turintiems judėjimo negalią (judantiems tik vežimėliu), klausos ar regos?
– Kiekviena neįgaliųjų grupė susiduria su savo specifinėmis bėdomis. Silpnaregiams sunku susigaudyti, koks šviesoforo signalas užsidega. Žmonėms vežimėlyje keblu judėti stačiu kelkraščiu.
Skundų girdime ir iš kurčiųjų. Tarkime, net norint pastatyti automobilį aikštelėje, pasą pasikeisti, kitus reikalus sutvarkyti jam reikia samdyti gestų kalbą mokantį vertėją, o jo paslaugos brangiai kainuoja, dažnu atveju nekompensuojamos.
