E.Jankevičius mano, kad Baudžiamasis kodeksas vis dar dvokia sovietmečiu, ir kreipėsi į teisininkų bendruomenę siūlydamas teikti pasiūlymus, kokias nusikalstamas veikas būtų galima dekriminalizuoti.
Anot ministro, iš Baudžiamojo kodekso turėtų išnykti atsakomybė, pavyzdžiui, už smulkias vagystes, o už pavojingas nusikalstamas veikas esą naudingiau būtų skirti didesnes baudas, o ne sodinti į kalėjimą.
– Kaip vertintumėte tokius ministro užmojus? – „Lietuvos rytas“ paklausė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros docento, daktaro Remigijaus Merkevičiaus.
– Laikausi nuomonės, kad bet koks baudžiamųjų veikų dekriminalizavimas yra tiesiog susitarimo reikalas.
Jei manome, kad tam tikras elgesys mums, kaip bendruomenei, daro žalą, galime susitarti, jog jis gali tapti nusikaltimu. Jei mums žalos nėra ir nematome poreikio žmogų persekioti, tam tikras veikas galime išbraukti iš kodekso.
Ministro kreipimąsi vertinčiau kaip neteisingą, nes ne teisininkai turi pasakyti, kas bendruomenei yra žalinga. Žmonės patys yra protingi ir gali suprasti, kas jiems žalinga, o kas ne, todėl ministras galėtų atsiklausti visuomenės nuomonės.
Reikėtų pasakyti, kokia tikroji šios iniciatyvos prasmė. O ji yra paprasta – ministras mano, jog tirti tokius nusikaltimus yra ekonomiškai nenaudinga ir ES mastu nepatrauklu, nes per daug žmonių kišama į kalėjimą.
Taigi žmonėms ministras ir turėtų pasakyti, kad kai kuriuos elgesio modelius mes išbrauksime iš Baudžiamojo kodekso, nes juos ištirti mums per sunku, per daug brangiai kainuoja arba mes jų visai neištiriame.
– Ministras sako, kad tikslas – kuo mažiau žmonių kalėjime.
– Pažiūrėkime kitaip. Jei labai užkelsime sunkių nusikaltimų vertinimo kartelę, kaip siūlo ministras, kas atsitiks?
Automobilių žibintų ar smulkios vagystės iš parduotuvių, sukčiavimai, pavyzdžiui, telefono paėmimas išsimokėtinai su svetimu pasu, jau bus nebe nusikaltimai. Vadinasi, niekas jų netirs.
Ar tai galima išbraukti iš kodekso? Taip, galima, bet tai turi būti susitarimo reikalas ir susitarimas negali būti vientikslis, neparemtas vertybėmis.
Jeigu tie išbraukimai garantuos tų veikų efektyvią administracinę teiseną, pritariu.
Bet jei išbraukimai reiškia, kad tas elgesys jau nebus niekaip vertinamas, tik iš vieno kodekso bus perrašytas į kitą, nesutinku.
Antras labai svarbus dalykas – bausmė. Sakoma, kad kalėjimuose per daug žmonių, kad už turtinius nusikaltimus turėtų būti skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės.
O aš keliu klausimą kitaip: kuo Lietuvoje galima pagąsdinti, pavyzdžiui, stambiu mastu sukčiaujantį verslininką?
Kas jam baisu? Viešieji darbai? Jis jų nedirbs. Bauda? Jei gąsdinsime bauda, išeis, kad sukčiavimas taps tam tikra verslo rizika.
Viskas turi būti vertinama labai kompleksiškai. Jei neliks laisvės atėmimo, o kita justicijos dalis bus neveiksminga, sukursime nebaudžiamumo jausmą.
– Prieš kelerius metus buvo dekriminalizuotas įžeidimas. Ar tai pasiteisino?
– Neliko politinio aspekto, kai kiekvienas politikas, pasijutęs įžeistas dėl straipsnio ar žodžio, užpildavo baudžiamąsias justicijas skundais.
Šiuo požiūriu justicija buvo išlaisvinta nuo beprasmiškų reikalų, o žmogus, kuris jaučiasi įžeistas, gali ginti savo teises teisme pats civiline tvarka.
Tik nežinia, ar dėl to atsirado mažiau įžeidinėjimų. Jei efektyviai veiktų civilinė justicija, jei iš tokių žmonių būtų priteisiamos didelės piniginės kompensacijos, jei jie būtų viešai paskelbti, tai duotų naudos.
Žodžiu, reikia balanso. Išbraukti išbraukėme, bet realios naudos žmogui, kuris gali potencialiai nukentėti, nepasiūlėme.
– Jūs kalbate, kad visuomenė turi spręsti, kokios bausmės turi būti. Kaip tai padaryti?
– Instrumentai gali būti įvairiausi. Yra pilietinės bendruomenės, kurios gali pareikšti savo nuomonę, galima išplatinti viešą pareiškimą per internetą ar socialinius tinklus. Išgirsti tautos balsą yra įvairių būdų.
– Bet ar dauguma žmonių nenorės, kad būtų dekriminalizuotos visos veikos?
– Kalbu ne apie žmones, kurie paveikti emocijų rašo komentarus portaluose, o apie bendruomenes, visuomenines organizacijas, kurios teikia motyvuotas, argumentais pagrįstas išvadas.
