2018 metais atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad save laimingais įvardija net 70 procentų Lietuvos gyventojų. Prie džiugių rezultatų galimai prisideda ir kai kurios mokyklos, kuriose mokiniai mokomi būti laimingais.
Mokosi būti laimingais
Štai vienoje iš Vilniaus gimnazijų jau dvylika metų vyksta laimės pamokos, kuriose mokiniai mokosi būti laimingais.
Gimnazistai su mokytojais diskutuoja apie įvairias problemas jų mokykloje ir visuomenėje. Jie kalba apie savijautą, svarsto, ką būtų galima pakeisti ir kaip padaryti, kad kiekvienas galėtų visapusiškai realizuoti save.
„Man laimė yra savęs realizavimas. Aš tikrai jaučiu, kad galiu čia save realizuoti. Visi klasės draugai kalbamės tarpusavyje, diskutuojame aktualias problemas ir tuo pačiu bandome jas spręsti, ieškoti įvairiausių sprendimo būdų“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė dvyliktokas Viljamas.
Kita dvyliktoke Augustė pridūrė: „Užsiėmimai padeda auginti ryšį su mokytojais ir tas ryšys sukuria saugumo, stabilumo jausmą, kuris prisideda prie laimės. Tokie pokalbiai prisideda prie suvokimo, mano bendro savęs supratimo, o tai irgi prisideda prie mano laimės.“
Dažniau kalba apie tai, kas patinka
Įvairūs tyrimai rodo, kad lietuviai Europoje laime pasigirti negali. Lietuvos gyventojai ilgą laiką įvardijami kaip vieni nelaimingiausių žmonių Europoje, tačiau situacija pastaruoju metu keičiasi.
„Atrodo, kad keičiasi bendros tendencijos. Žmonės pradeda nesmagiai jaustis vardindami vien tik juodulius, nepasitenkinimą ir žymiai dažniau pradeda minėti pozityvius dalykus. Ta bendra tokia juodulio mada, kuri jau daug metų įsivyravusi mūsų šalyje, po truputį pradeda trauktis“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo Žmogaus teisių studijų centro vadovas psichologas Gintaras Chomentauskas.
Naujausios apklausos rodo, kad laimingų žmonių Lietuvoje daugėja. Pasak 2018-aisiais atliktos apklausos, save laimingais laiko 70 proc. gyventojų. 2010-aisiais taip jautėsi tik 56 proc. lietuvių.
Laimę skatina pasitikėjimas
„Lietuvos ryto“ televizijos paklausti praeiviai vardijo įvairias laimės priežastis.
„Žmogų skirtingi dalykai laimingą padaro, nežinau, na aš va įstojau į universitetą vis tiek šiek tiek laimingas esu tikrai“, – kalbėjo vienas vaikinas.
Paklausta, kaip jaučiasi, praeivė neslėpė: „ Pavargusi. Tiesiog auginu mažą vaiką ir tarp darbo ir šeimos lakstau, tai elementarus nuovargis. Tai ta laimė aišku mažuose dalykuose, gal ne nuolatinė būsena, bet džiaugiesi kiekvienu smulkiu dalykėliu“
Pasak psichologo G.Chomentausko, žmogaus laimės rodiklį lemia savijauta, tikslų turėjimas, žinojimas, kad jis pats gali keisti esamą situaciją.
„Matome, kad žmonės socialinėje aplinkoje jaučiasi jaukiau. Jie labiau pasitiki valstybės struktūromis, pareigūnais, tad atitinkamai didėja ir tas jaukumo jausmas visuomenėje.
Nors kartais viešojoje erdvėje gali išgirsti nepasitenkinimo, gali tuo ir suabejoti, bet kai paklausi žmonių, matai, kad visumoje tikėjimas, kad jiems bus suteikta reikiama pagalba ir parama – gerokai didesnis nei anksčiau“, – kalbėjo G.Chomentauskas.
Psichologas sako, kad džiuginantiems tyrimo rezultatams įtakos galėjo turėti ir valstybės šimtmetis. Minėdami šią progą lietuviai pajuto daugiau bendrumo ir vienybės.
