Pirmadienio rytą Vilniaus apygardos teisme (VAT) prokuroras Justas Laucius paviešino Specialiųjų tyirmų tarnybos (STT) ir Finansinių nusikalstimų tyrimų tarnybos (FNTT) pinigų plovimo prevencijos skyriaus raštą.
FNTT kreipėsi į STT ir pranešė, kad 2018 metų gruodžio 12 d. E.Masiulis gavo 10 tūkst. eurų iš R.Kurlianskio. Pinigai buvo pervesti į buvusio politiko sąskaitą.
Nustatyta, jog E.Masiulis už šiuos pinigus apmokėjo advokato paslaugas ir sumokėjo užstatą Vyriausiajai rinkimų komisijai už savo kandidatavimą į Klaipėdos miesto merus.
Prokuroro teigimu, tarp abiejų teisiamųjų buvo sudaryta notaro nepatvirtinta ir įstatymų reikalavimų neatitinkanti paskolos sutartis. Ją pasirašė ne tik E.Masiulis ir R.Kurlianskis, bet ir jų advokatai Simonas Slapšinskas ir Mindaugas Bliuvas. Pagal paskolos sutartį, pinigai buvo paskolinti vieneriems metams.
Prokuroras atkreipė teismo dėmesį, kad abu teisiamieji galėjo pažeisti kardomąsias priemones. Viena iš kardomosios priemonės sąlygų buvo draudimas R.Kurlianskiui ir E.Masiuliui bendrauti tarpusavyje.
„Vienas kaltinamasis finansuoja kitą kaltinamąjį. Už R.Kurlianskio pervestus pinigus E.Masiulis leidžia sau gyventi ir tenkinti būtiniausius poreikius“, – kalbėjo J.Laucius.
R.Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas piktinosi, kad prokuroras paviešino duomenis apie asmenų privatų gyvenimą. Jo teigimu, bankai tokią informaciją gali teikti tik ikiteisminio tyrimo institucijoms.
Advokato nuomone, jokio teisinio pagrindo gauti tokios informacijos nebuvo. „Šią informaciją gavo FNTT pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos skyrius, tai gal E.Masiulis – teroristas“, – kalbėjo S.Slapšinskas. Jo teigimu, dar ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tikrino R.Kurlianskį ir nenustatė, kad jis būtų gavęs kokių nelegalių pajamų.
S.Slapšinsko teigimu, bankui pateikta pažyma neturi nieko bendro su šiuo metu nagrinėjama byla.
Prokuroras J.Laucius atsakė, jog ant šių pažymų nėra jokios slaptumo žymos.
E.Masiulio advokato Mindaugo Bliuvo nuomone, šį dokumentą teismui pateikęs prokuroras siekia tik sukelti ažiotažą. M.Bliuvo teigimu, šiai sutarčiai nebuvo būtinas notaro patvirtinimas, nes paskola
nebuvo suteikta grynaisiais.
Advokatai piktinosi, kad atskleidęs, kiek pinigų buvo pervesta advokatui, prokuroras pažeidė advokato ir kliento paslaptis. Po tokio pareiškimo S.Slapšinskas pareikalavo nušalinti prokurorą J.Laucių, kurs esą itin priešiškais nusiteikęs prieš teisiamuosius.
E.Masiulis teigė, jog išgirdęs tokią informaciją jaučiasi sutrikęs. „Galima laikyti, kad mes kiekvieną kartą pažeidžiame kardomąsias priemones, nes atėję į teismą vienas kitam paspaudžiame ranką“.
„Raštingumo reikėtų šiek tiek, mėtantis tokiais kaltinimais“ , – pareiškė R.Kurlianskis.
„Vienas kaltinamasis, kuris, kaip teigiama viešai, yra labiau finansiškai nusisekęs finansuoja kitą, kuris yra mažiau finansiškai nusisekęs. Nepamirškime, kad jie yra kaltinami tuo, jog vienas kitam davė kyšį“, – apie šią situaciją kalbėjo Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas J.Laucius. Jis atmetė priekaištus, kad prokuroras yra piktybinis ir susireikšminęs.
Teismas išėjo spręsti klausimo dėl prokuroro nušalinimo, nors pats J.Laucius tam neįžvelgė jokių priežasčių.
„Pateikti duomenis teismui aš galiu tik per teismo posėdį, o teismo posėdžiai yra vieši. Tai padariau teisme, ne pasisakydamas kažkur kitur ar duodamas interviu. Duomenis pateikiau siekdamas padėti teismui šią bylą išnagrinėti nešališkai ir teisingai. Tam turiu ne teisę, o pareigą“, – kalbėjo J.Laucius.
Teismo posėdis dėl J.Lauciaus nušalinimo klausimo buvo atidėtas iki trečiadienio.
