Kartą įkliuvęs specialiosioms tarnyboms, seklių žvilgsnių gali neatsikratyti visą laiką. Tai pajuto už galimą kyšį bei prekybą poveikiu teisiamas buvęs Seimo narys ir liberalų lyderis E.Masiulis.
Vakar buvęs politikas išgirdo, kad pareigūnai fiksuoja net jo apsilankymus baruose ir vandens parke.
Suskaičiavo visas išlaidas
Politinės korupcijos bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo posėdyje prokuroras Justas Laucius perskaitė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos raštą, siųstą Specialiųjų tyrimų tarnybai.
Dokumente teigiama, kad praėjusių metų gruodžio 12-ąją E.Masiulis gavo 10 tūkst. eurų paskolą iš R.Kurlianskio.
Pinigai buvo pervesti į buvusio Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderio banko sąskaitą.
Viešame teismo posėdyje Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas išvardijo ir tai, kur E.Masiulis išleido iš R.Kurlianskio gautus pinigus.
Teigiama, kad 4 tūkst. eurų jis sumokėjo už advokato paslaugas, 926 eurus pervedė Vyriausiajai rinkimų komisijai už savo kandidatavimą į Klaipėdos miesto merus (vėliau iš kandidatų sąrašo jis buvo pašalintas).
Kitus pinigus E.Masiulis panaudojo savo reikmėms – skoloms grąžinti, apsilankymui baruose, vandens parke, o dalį jų išsiėmė grynaisiais.
Peržengė viešumo ribas?
„Vienas kaltinamasis finansuoja kitą kaltinamąjį.
Už R.Kurlianskio pervestus pinigus E.Masiulis leidžia sau gyventi ir tenkinti būtiniausius poreikius. Jie juk teisiami už tai, kad vienas kitam davė kyšį“, – aiškino J.Laucius.
Prokuroras teismo prašė šią medžiagą prijungti prie bylos ir dėl paskolos suteikimo aplinkybių apklausti abu teisiamuosius.
Tačiau R.Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas teismui pateikė kitą prašymą – nušalinti šį dokumentą paviešinusį prokurorą.
S.Slapšinsko nuomone, šie duomenys buvo ne tik neteisėtai paviešinti, bet ir gauti: „Tai yra banko ir kliento paslaptis, kuri gali būti atskleista tik ikiteisminio tyrimo institucijoms. Ji gali būti perduota pinigų plovimo arba terorizmo prevencija užsiimantiems tyrėjams, bet E.Masiulis juk ne teroristas.“
Pasigedo notaro parašo
S.Slapšinkas priminė, jog dar ikiteisminio tyrimo metu R.Kurlianskį tikrinusi Valstybinė mokesčių inspekcija nenustatė, kad jis būtų gavęs kokių nors nelegalių pajamų.
Teisiamųjų gynėjai piktinosi ir tuo, kad dokumentą paviešinęs prokuroras atskleidė ir jų bei klientų paslaptis – paskelbė, kiek sumokėta už advokato paslaugas.
Ant paskolos sutarties yra ne tik E.Masiulio ir R.Kurlianskio, bet ir jų advokatų Mindaugo Bliuvo bei S.Slapšinsko parašai. Tačiau prokuroras pasigedo notaro parašo ir nurodė, kad tokia paskolos sutartis neatitinka įstatymų reikalavimų.
M.Bliuvas prokurorui patarė pasidomėti civiline teise ir priminė, kad tais atvejais, kai paskola suteikiama ne grynaisiais, bet banko pavedimu, notaro patvirtinimas nebūtinas.
„Raštingumo reikėtų mėtantis tokiais kaltinimais“, – pareiškė ir R.Kurlianskis.
Pažeidė draudimą bendrauti?
Tuo metu J.Laucius atkreipė dėmesį, kad skolindami vienas kitam pinigus teisiamieji galėjo pažeisti kardomąsias priemones.
Viena jų buvo draudimas jiems bendrauti tarpusavyje.
„Neslėpsiu ir patys matote, kad vienas kitam prieš posėdį paduodame ranką, pasisveikiname, tuo pažeidžiame kardomąją priemonę. Salėje girdžiu mano asmeninių išlaidų vardijimą ir nesuprantu, kokioje valstybėje gyvenu“, – piktinosi E.Masiulis.
O advokatas S.Slapšinskas stebėjosi, kad apie pažeistas kardomąsias priemones J.Laucius prabilo tik dabar: „Šis teismo procesas vyksta jau pusę metų. Spaudoje pilna nuotraukų, kur R.Kurlianskis ir E.Masiulis šnekasi teismo koridoriuje, kartu rūko, geria kavą. Negi prokuroras iki šiol to nematė?“
Teismas tarsis dvi dienas
Bet J.Laucius aiškino, kad paskelbdamas pažymą nepadarė nusižengimo, nes ant jos nėra jokios slaptumo žymos.
„Pateikti duomenis teismui aš galiu tik per teismo posėdį, o posėdžiai yra vieši. Tai padariau teisme, ne kalbėdamas kur nors kitur ar duodamas interviu.
Duomenis pateikiau siekdamas padėti teismui šią bylą išnagrinėti nešališkai ir teisingai. Tam turiu ne teisę, o pareigą“, – kalbėjo prokuroras, kurį nušalinti bandoma jau ne pirmą kartą.
Atrodo, kad J.Lauciaus pranešimas apie paskolą buvo staigmena ne tik teisiamiesiems, bet ir teisėjų kolegijai.
Klausimą dėl prokuroro nušalinimo per dvi valandas žadėję išspręsti teisėjai tarsis dvi dienas, iki kito posėdžio.
Teko atsiprašyti mero
Sutrikę atrodė ir R.Kurlianskis su E.Masiuliu. Komentarų žurnalistams paprastai nevengiantys teisiamieji vakar tylėdami skubėjo išnerti iš teismo salės.
Trumpam stabtelėjęs E.Masiulis visas paskolos paėmimo aplinkybes žadėjo paaiškinti po kito posėdžio, kai bus išspręstas klausimas dėl prokuroro nušalinimo.
Eksparlamentaras vakar teisme raudo ne kartą. E.Masiuliui dvidešimt minučių pavėlavus į teismo posėdį, teisėjų kolegija dėl to negalėjo laiku apklausti ankstų rytą liudyti atvykusio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus.
Apie pusvalandį apklausos laukusį R.Šimašių iš salės teko išprašyti dar kartą, kol prokuroras kalbėjo apie E.Masiulio paskolos sutartį. Bet meras iškėlė nykštį, taip parodydamas, kad dėl nesklandumų nepyksta, nors dėl užsitęsusios apklausos pavėlavo į suplanuotą susitikimą.
Dėl paminklo virė intrigos
Kartu su atstovu spaudai į teismą atvykęs R.Šimašius buvo apklaustas dėl J.Basanavičiaus paminklo, kurio vietos parinkimas sukėlė daug diskusijų.
Prokuratūrai įtarimų sukėlė tai, kad 2015 metų gruodį klausimas dėl vietos parinkimo šiam paminklui netikėtai buvo išbrauktas iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės.
Teigiama, jog tam įtakos galėjo padaryti koncerno „MG Baltic“ atstovai, siekę, kad paminklas stovėtų K.Sirvydo skvere, šalia Pilies gatvės.
R.Šimašius prisiminė, jog dėl to pas jį į savivaldybę buvo atvykęs „MG Baltic“ teisininkas Romanas Raulynaitis ir įkalbinėjo, kad paminklas būtų statomas K.Sirvydo skvere.
„Iš pradžių man toks prašymas atrodė egzotiškai, bet po to supratau, jog jie buvo girdėję gandų, kad kita įmonė K.Sirvydo skvere planuoja gyvenamųjų namų statybas, nors tokio prašymo savivaldybė nebuvo gavusi“, – pasakojo meras.
R.Šimašiui atrodė, kad tinkamesnė vieta J.Basanavičiaus paminklui yra aikštelė priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, kur jis ir buvo pastatytas.
Užsiminė apie ekspremjerą
Dėl paminklo į R.Šimašių buvo kreipęsis ir E.Masiulis. Prieš sostinės tarybos posėdį jis partijos kolegos prašė neskubėti priimti sprendimo ir įsiklausyti į kitas nuomones.
„Tai nebuvo nei spaudimas, nei siūlymas, tai skambėjo kaip politiko patarimas politikui“, – aiškino Vilniaus meras. Po pasitarimo frakcijų seniūnų sueigoje klausimas dėl vietos J.Basanavičiaus paminklui buvo išbrauktas iš darbotvarkės.
R.Šimašius teigė spaudimą dėl vietos J.Basanavičiaus paminklui patyręs iš vienintelio žmogaus – tuomečio premjero Algirdo Butkevičiaus, kurio nuomonė buvo svarbi skirstant lėšas savivaldybėms.
Keiksnojo per vakarienę
2015 metų gruodžio pabaigoje R.Šimašius buvo kviečiamas vakarieniauti kartu su „MG Baltic“ vadovais. Anot mero, vakarienės pakvietė E.Masiulis, tačiau kvietimo jis atsisakęs: „Nenorėjau dar kartą klausytis diskusijų apie vietą J.Basanavičiaus paminklui.“
Iš vėliau paviešintos bylos medžiagos R.Šimašius sužinojo, kad per šią vakarienę sulaukė nemalonių epitetų.
„Pokalbių išklotinėse perskaičiau, kad su manimi neįmanoma susitarti nei prieš plauką, nei pagal plauką. Buvau jiems nepriimtinas politikas, tai iš „MG Baltic“ pusės tikrai buvo galima jausti, bet aš tuo tik džiaugiuosi“, – teisme kalbėjo Vilniaus vadovas.
