Nuo socialdemokratų atskilusi valdančioji Socialdemokratų darbo partija šeštadienį tarybos posėdyje patvirtino, kad jų kandidatas prezidento rinkimuose bus koalicijos partnerei Valstiečių ir žaliųjų sąjungai atstovaujantis premjeras Saulius Skvernelis.
„Socialdarbiečių“ lyderio Gedimino Kirkilo teigimu, visi iki Vyriausybės vadovo į prezidentus išsikėlę arba iškelti kandidatai yra dešinieji, nors kai kurie ir mėgina taikytis į kairiuosius rinkėus, užtat esą labai svarbu turėti stiprų kairiųjų arba kairiojo centro atstovą.
Tačiau Gintauto Palucko vadovaujamų socialdemokratų realiausias kandidatas į prezidentus eurokomisaras V.Andriukaitis apie S.Skvernelį kaip kairįjį kalba rezervuotai.
– Jūs esate labai pageidaujamas Socialdemokratų partijos kandidatas į prezidentus, bet savo sprendimo dar nepasakėte. Gal jau apsisprendėte? – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ žurnalistė Daiva Žeimytė-Bilienė paklausė eurokomisaro V.Andriukaičio, kuris neseniai su vizitu lankėsi Vilniuje.
– Po visų diskusijų, didelių apmąstymų ir po to, kiek yra įvairių visuomenės balsų, aš esu nusprendęs, kada tai pasakyti, – pranešiu vasario viduryje, iki 16-osios tikrai.
– Ko jūs laukiate?
– Noriu apsvarstyti visus „už“ ir „prieš“, pasiekti platų sutarimą, tada ryžtis ir pasakyti.
– Ką turite galvoje kalbėdamas apie platų sutarimą? Plačios paramos tikitės?
– Prezidento rinkimai nėra partiniai rinkimai.
– Bet vis tiek eitumėte kaip partinis kandidatas.
– Čia yra skirtumas – vieni iškelia, po to turi rinkti parašus. Tai nėra partiniai kandidatai.
Jų susiejimas su viena ar kita politine srove yra, bet taip pat yra įtvirtinta, kad kandidatai turi rinkti parašus.
Vadinasi, žmonių, visuomenės parama yra lemiantis veiksnys. Todėl ir reikia labai atsakingai apsvarstyti, nes tai įpareigoja.
– Ar jūs užimtumėte kol kas gana tuščią kairiųjų rinkėjų kandidatų nišą, į kurią lyg ir taikosi premjeras S.Skvernelis?
– Manau, Lietuvoje niekas neabejoja, kad V.Andriukaitis yra socialdemokratas. Ir perėjęs tiek didžiųjų mūšių, patyręs sėkmių ir nesėkmių, bet niekad neišdavęs savo įsitikinimų.
Socialdemokratu tapau 1976-aisiais, tarybinio komunizmo, marksizmo ir leninizmo metais, ir niekada savo pažiūrų neišdaviau.
Bet jeigu jau S.Skvernelis kairysis, turiu rimtų klausimų politologams.
– Kaip jūs manote, koks jis?
– Tegu politologai komentuoja. Aš, kaip istorikas ir žmogus, išmanantis socialdemokratiją, galėčiau pasakyti, kad reikėtų labai stipriai padiskutuoti, kokios yra S.Skvernelio pažiūros.
– Ko jums pačiam dar trūksta iki apsisprendimo?
– Dar trūksta pasverti visus „už“ ir „prieš“. Jų daug. Bet iš esmės esu apsisprendęs.
– Nemanote, kad laikas irgi labai svarbu? Viešųjų ryšių ekspertas kalba apie tai, kad dauguma kandidatų jau yra pavėlavę.
– Labai mėgstu visus ekspertus. Jie yra ekspertai, bet niekad nedalyvavę mūšiuose.
– Bet taip kalba tas, kuris Rolandą Paksą atvedė į prezidento postą.
– Tačiau ar jis dalyvavo? Vienas dalykas yra atvesti, kitas – pačiam dalyvauti.
Žinau tuos viešųjų ryšių specialistus ir jų sukurtus įvaizdžius, kuriuos jie po to bando įsiūlyti rinkėjui.
Aš to kelio niekada nesirinkčiau. Tegul jie svarsto, kaip nori, – aš turiu savo apsisprendimą.
– Ar, jūsų manymu, nebus per vėlu? Užteks laiko rinkimų kampanijai?
– Net įstatymais yra nustatytas laikas, kada kampanija prasideda, kada baigiasi. Visiškai ne per vėlu.
Daug svarbiau išjudinti Lietuvos visuomenę rimtoms diskusijoms, nes mes turime susigrąžinti ateitį Lietuvoje.
Aš nejuokauju. Kryžkelėje yra Europos Sąjunga, kryžkelėje – ir Lietuva. Ir jūs, ir aš.
Šie laikai verčia pažadinti visuomenėje diskusijas apie tai, kad šis kelias, kuriuo eita, jau išsėmė savo galimybes. Sunkus darbas, bet reikia jį daryti.
