Praėjusiame posėdyje nušalinti prokurorą buvo prašęs buvusio koncerno „MG Baltic“ valdybos
nario Raimondo Kurlianskio advokatas Simonas Slapšinskas.
Advokatas tvirtino, kad paviešinęs informaciją apie teisiamojo Eligijaus Masiulio paimtą paskolą iš R.Kurlianskio, J.Laucius pademonstravo savo išankstinį nusistatymą teisiamųjų atžvilgiu.
Teisėjų kolegija sutiko, kad poreikio komentuoti E.Masiulio sąskaitos išrašo nebuvo, bet prokuroras turėjo pareigą informuoti teismą, kad E.Masiulis ir R.Kurlianskis nepaiso jiems skirto draudimo nebendrauti tarpusavyje.
Nors teismas prokuroro nenušalino, jis sulaukė teisėjų įspėjimo. Kolegija priminė, kad ši byla sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, todėl prokuroras turi vengti emocijų ir nebūtinų komentarų.
Teismas atkreipė dėmesį, kad J.Laucius praėjusio posėdžio metu informaciją apie E.Masiulio ir R.Kurlianskio ryšius pateikė emocionaliai.
Antrą kartą J.Lauciaus nušalinimą svarsčiusi teisėjų kolegija pabrėžė, jog po pirmojo bandymo nušalinti prokurorą jis nepadarė išvadų. „Prokuroras turi vengti pasisakymų, kuri nėra susijusi su bylos medžiaga“, – priminė teismas.
Teismui atsisakius nušalinti prokurorą, R.Kurlianskio advokatas Giedrius Danėlius pareiškė, jog dėl J.Lauciaus veiksmų kreipėsi į prokurorų etikos komisiją, o E.Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas nušalinimą šiam prokurorui pareiškė dar kartą.
Advokato nuomone, J.Laucius turi išankstinį nusistatymą ir yra neobjektyvus E.Masiulio atžvilgiu. M.Bliuvo teigimu, J.Laucius nesugebėjo paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu FNTT rinko duomenis apie E.Masiulio banko sąskaitas.
E.Masiulis ir jo advokatas žadėjo kreiptis į Generalinį prokurorą ir prašė paskirti tarnybinę nuobaudą J.Lauciui bei pradėti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto duomenų apie asmens privatų gyvenimą pateikimą.
M.Bliuvo teigimu, yra pagrindo teigti, jog J.Laucius „sieks neadekvačiai griežto kaltinamojo nubaudimo“. Jis pabrėžė, jog praėjusio posėdžio metu buvo išsakytos teisiamuosius įžeidžiančios frazės: „labiau finansiškai nusisekęs finansuoja mažiau finansiškai nusisekusį“.
E.Masiulis kreipėsi ir į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, prašydamas ištirti, ar banko, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnų veiksmai nepažeidė jo teisių.
Prokuroras J.Laucius atsakė, jog „nepaisant viso sukelto triukšmo, tai yra gerai, sąžiningai savo pareigas atliekančio ir valstybinį kaltinimą atliekančio prokuroro veiksmas“.
J.Laucius teigė, jog teisiniai ginčai yra įprastas veiksnys demokratinėje visuomenėje, o paskelbdamas apie paskolą, jis nepažeidė jokių įstatymų, nes turėjo ne teisę, o pareigą pateikti teismui duomenis, teismo posėdžio metu pagarsino jų turinį.
Koncerno „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius tokį prokuroro veiksmą pavadino procesiniu išsišokimu ir pareiškė, jog J.Lauciaus elgesys procese kelia įtampą. „Prokuroras yra praradęs psichologinę pusiausvyrą“, – pareiškė advokatas.
L.Belevičiaus teigimu, J.Laucius taip skubėjo pasimėgaudamas pateikti informaciją apie paskolą, kad ją norėjo pagarsinti net esant salėje liudytojui R.Šimašiui.
Po trumpo pasitarimo teisėjų kolegija nusprendė, kad E.Masiulio advokato M.Bliuvo prašyme išdėstyti prokuroro nušalinimo argumentai buvo apsvarstyti jau anksčiau, todėl prašymas atmestas.
Tačiau teismas neatmetė galimybės prie šio klausimo grįžti tuomet, kai teisiamieji gaus atsakymą iš Generalinės prokuratūros.
