Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos vakar paskelbė kasmetinę ataskaitą apie grėsmes. Dokumente brėžiamos ir ateities prognozės.
„Lietuvos rytas“ pateikia svarbiausias ištraukas iš ataskaitos skirsnių.
Regioninis saugumas. Ataskaitos autoriai konstatuoja, kad šiuo metu nėra ir artimiausioje ateityje neturėtų būti jokių rimtesnių vidaus iššūkių ir pavojų Kremliaus režimui.
„Mažai tikėtina, kad dėl vidaus politikos poreikių ar ekonomikos plėtros perspektyvų Vladimiras Putinas švelnins agresyvią užsienio politiką Vakarų valstybių atžvilgiu ar atsisakys didinti įtaką kaimyninėse valstybėse“, – rašoma ataskaitoje.
VSD ir AOTD analitikų teigimu, Rusijos arsenalas Vakaruose ir kaimyninėse valstybėse itin platus, kaip ir jos planai bei ambicijos, bet rezultatai esą menki, o kartais net ir žalingi pačiam režimui.
Pažymima, jog naudodamas agresijos ir jėgos metodus Kremlius neketina nusileisti Kryme ir Ukrainoje, gerokai sustiprino savo įtaką Sirijoje ir visuose Viduriniuose Rytuose, taip pat Afrikoje.
Konstatuojama, jog Maskva aktyviai stengiasi stiprinti ryšius su visais pasaulio autoritariniais ir korupciniais režimais.
Dokumento autoriai tvirtina pastebėję strateginį Rusijos politikos Baltijos šalių atžvilgiu pokytį: „Tikėtina, kad Kremliuje buvo nuspręsta, jog raktas į Baltijos šalis yra ne Vilniuje, Rygoje ar Taline, o Briuselyje arba kitose didžiųjų valstybių sostinėse, todėl didžiausias dėmesys ten ir nukreiptas. Jeigu Rusijai pavyktų normalizuoti santykius su ES, Baltijos šalys arba turėtų švelninti poziciją Rusijos atžvilgiu, arba galėtų būti kaltinamos santykių su Rusija griovimu.“
Bene labiausiai kontroliuojama ir net visiškai priklausoma nuo Maskvos valstybe skelbiama Baltarusija, po jos seka Moldova, taip pat Armėnija, nors joje ir įvyko taiki vietos režimą nuvertusi revoliucija.
Tuo metu Ukrainoje, anot ataskaitos, Rusijos galimybės veikti tos šalies politiką dabar labai ribotos, taip pat mažai tikėtina jos plataus masto karinės agresijos prieš Ukrainą galimybė.
„Didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti Aljanso kariniai pajėgumai potencialaus karinio konflikto atveju mažina Rusijos galimybes jį lokalizuoti ir greitai baigti sau reikiama linkme, išvengiant plataus NATO įsitraukimo.
Todėl mažėja tikimybė, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes.
Vis dėlto Rusija ir toliau sieks įtikinti Vakarų valstybių (įskaitant Lietuvą) politikus ir visuomenes, kad papildomos saugumo priemonės Baltijos regione didina įtampą“, – teigiama dokumente.
Bet kitose ataskaitos vietose rašoma, kad Rusija toliau sėkmingai modernizuoja ir stiprina savo karines pajėgas, rengia jas karui su NATO, ypač stiprina savo karinę grupuotę Kaliningrado srityje.
Priešiškų žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla. Rusijos karinės žvalgybos ir Išorinės žvalgybos tarnybos veiklą Vakaruose, pasak žvalgybininkų, taip pat lydėjo nesėkmės.
„Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios valdybos (GRU) bandymas Didžiosios Britanijos teritorijoje nunuodyti buvusį savo darbuotoją Sergejų Skripalį paskatino kolektyvinį ir precedento neturintį Vakarų valstybių ir jų sąjungininkų atsaką“, – rašoma ataskaitoje.
Dokumente teigiama, kad nors Rusijos žvalgybos tarnybos veikloje prieš Lietuvą vis plačiau taiko technines priemones, tiesioginio Lietuvos piliečių verbavimo intensyvumas išlieka aukštas.
Aprašoma istorija, kaip rusai bandė verbuoti Lietuvos valstybės tarnautoją net praėjus 10 metų po pirmosios jo pažinties su diplomatinę priedangą turinčiu Rusijos žvalgybos karininku: „Trečiojoje valstybėje Rusijos žvalgyba jautėsi drąsiau, organizavo slaptus susitikimus su Lietuvos piliečiu, dovanojo dovanas, vaišindavo restoranuose, bandė įtraukti į žvalgybos informacijos rinkimą. Rusijos žvalgyba taip pat siekė „išvilioti“ Lietuvos pilietį atvykti į Rusiją, bandė sudominti pramogomis ir pelningais verslo kontraktais su Rusijos energetikos kompanija.“
Baltarusijos žvalgyba skelbiama Rusijos žvalgybos įrankiu, kurį pastaroji taip pat naudoja prieš Lietuvą.
Ataskaitos naujovė – pirmą kartą išsamiai kalbama apie Kinijos žvalgybos veiklą Lietuvoje. Esą kinai daugiausia orientuojasi į savo valstybės vidaus politinių problemų sprendimą, pavyzdžiui, siekia, kad Lietuva neremtų Tibeto ir Taivano nepriklausomybės, nekeltų šių klausimų tarptautiniu lygiu.
Tačiau įžvelgiama, kad Kinijos žvalgybą taip pat domina Lietuvos vidaus ir užsienio politika, ekonomika, gynybos sektorius, mūsų šalies piliečiams prieinama informacija apie įvairių valstybių tarptautinio bendradarbiavimo su Kinija projektus, ateities planus.
Taip pat tvirtinama, kad kinų žvalgybos veikla Lietuvoje plėsis.
Kibernetinis šnipinėjimas. Šiame skirsnyje kalbama tik apie Rusiją, dėstant įvairias viešai nuskambėjusias istorijas apie jos kišimąsi į rinkimų procesus ir kitokias kibernetines atakas prieš Vakarus.
„Lietuvoje nuolat fiksuojama Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų programišių vykdoma žvalgybos veikla, nukreipta prieš Lietuvos informacines sistemas. Kibernetinio šnipinėjimo operacijose prieš Lietuvą naudojami technologiškai itin pažangūs kibernetiniai įrankiai, neaptinkami įprastomis sistemų apsaugos priemonėmis, todėl ilgą laiką užkrėstuose tinkluose veikia nepastebimai“, – rašoma dokumente.
Konstitucinių pagrindų apsauga, informacinis, ekonominis ir energetinis saugumas. „Šiuo metu nėra jokių pagrįstų prielaidų teigti, kad Rusijai yra pavykę įgyti įtaką Lietuvos strateginiams politiniams sprendimams, tačiau Kremlius savo nuolatiniais bandymais kištis į Lietuvos politinius procesus siekia sumažinti pasitikėjimą demokratinėmis procedūromis, laisva visuomenės valia ar jos išrinktais politikais“, – sakoma ataskaitoje.
Žvalgybininkų teigimu, Rusiją labai domina šiemet Lietuvoje vyksiantys treji rinkimai ir ji bet kokiu atveju stengsis juos paveikti. Bet vardijant Maskvos priemonių arsenalą konstatuojama, kad tai nedidelis skaičius jokios apčiuopiamos politinės įtakos neturinčių asmenų bei organizacijų, tautinių mažumų organizacijos.
Kaip svarbiausias ekonominis pavojus Lietuvai skelbiama Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė, kuri labai svarbi ir Rusijai. Teigiama, kad jos statybų procesas nėra sklandus.
Dar vienu pavojumi įvardijamos „prieštaringos reputacijos“ ar su Rusijos oligarchais bei valdžia galimai susijusios įmonės.
Terorizmas, nelegali migracija. „Lietuvoje terorizmo grėsmės lygis išlieka žemas. 2018 m. nebuvo nustatyta prieš Lietuvą nusiteikusių pavienių ekstremistų ar organizuotos grupių veiklos“, – skelbiama ataskaitoje.
Taip pat teigiama, jog nelegali migracija į visą Europą mažėja jau trečius metus iš eilės, bet teroristai, tokie kaip „Islamo valstybė“, toliau gali naudotis jos srautais perkeldama čia savo atstovus. (LR)
