Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sako kol kas neskubėsiantis vyriausybei teikti įstatymo, kuris parengtas, kai dar ministerijai vadovavo Jurgita Petrauskienė. Nauja tvarka, jei ir įsigaliotų, anksčiausia būtų taikoma po 2 metų – dabartiniams dešimtokams.
D.Umbraso nuotr.
„Bus svarstoma, bet tai yra tik projektas, kuris neturi jokios galios, į tai mes žiūrėsime labai atidžiai. Kartu pasitarę su įvairiomis asociacijomis, su aukštųjų mokyklų vadovais, su bendrojo ugdymo vadovais, su moksleiviais, jų tėvais, rasime sprendimą“, – kalbėjo A. Monkevičius.
Istorijos mokytojas Vidas Gečionis sako, kad žinant savo krašto praeitį, ugdomas jaunuolių patriotiškumas. Toks privalomas egzaminas, pasak jo, naudingas, bet vertėtų leisti rinktis: laikyti valstybinį ar mokyklinį istorijos egzaminą, didelį dėmesį skiriant programų pakeitimams.
Tiek moksleiviai, tiek mokytojai sutinka, kad įvedus dar vieną privalomą egzaminą išaugtų ir taip dideli abiturientų krūviai.
D.Umbraso nuotr.
Į technologijų specialistus orientuoti universitetai sako, kad dėl tokio sprendimo sumažėtų studentų, pavyzdžiui, mechanikos ar inžinerijos. Taip esą sumažėtų ir pačių specialistų. Pasak VGTU studijų prorektoriaus Romualdo Kliuko, praėjusiais metais stojant į universitetus nepanaudota 800 krepšelių, tam įtakos galėjo turėti neseniai privalomu tapęs matematikos egzaminas.
„Studentų sumažėtų labai, tai aišku, bet pagalvokime, tada turėtume konkursinio balo formulėje 3 humanitarinius dalykus – lietuvių, užsienio kalba ir istorija – ir vieną „tiksliuką“ – matematiką. Tai neduotų akstino moksleiviams rinktis inžinerines programas“, – svarstė R. Kliukas.
Dabar stojantieji į aukštąsias mokyklas privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos, matematikos egzaminus. Stojant į universitetus 3 privalomų egzaminų įvertinimų vidurkis turi būti ne mažesnis nei 40, o į kolegijas – 25. Išimtis – menų studijos. O nuo šių metų taip pat bus atsižvelgta ir į metinį pažymių vidurkį.
Plačiau apie tai – Urtės Korsakovaitės reportaže.